Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad įvairiu metu (paskutinį kartą – šį birželį) „Vilmorus“, „Baltijos tyrimų“ bei kitų agentūrų atliktos apklausos rodo, jog didžioji dalis Lietuvos ir Vilniaus gyventojų mano, kad automobilių spūsčių ir miesto taršos problemas išspręstų tik metropolitenas.

Metro sąjūdis – užgimė kaip pilietinė iniciatyva išspręsti didžiausią Lietuvos sostinės problemą – susisiekimo problemą. Šiuo metu piliečių asociacija „Metro sąjūdis”, vienija apie 6000 narių, remiančių metro diegimo Vilniaus mieste idėją. Be to, metro trasos Vilniuje buvo planuojamos netgi sovietmečiu – yra išlikę 40-ies metų senumo brėžiniai, o vienai linijai iš Pilaitės į centrą netgi paliktas specialus ruožas.

Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galės siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jos galės investuoti į metro bendrovės akcijas – iki 50 proc., o bendros investicijos į būtų atliktos valstybės ir ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos (ilgiau kaip 25 metų) pagrindu.

Seimas svarstė dešimtmetį

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, greičiausiai, taps pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, todėl, kaip ir Seime, taip ir sostinės savivaldybėje diskusijos šia tema nerimsta.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis metro idėją pavadino utopija,  kada nors virsiančia realybe. „Gal tai ir utopija, bet kartais ir ji tampa realybe. Gal atsiras investuotojų. Manau, kad po 50 metų metro Vilniuje tikrai bus“, – prognozavo jis. Arvydas Anušauskas tuokart sakė, kad be „milijardinių sąnaudų“ galima rasti kitų, patogesnių ir pigesnių susisiekimo būdų, pavyzdžiui, elektra varomą transportą, paspirtukus, riedžius.  Pasak A. Anušausko, „daugiau logikos būtų iš Klaipėdos į Palangą nutiesti metro“. „Valstietis“ Eugenijus Jovaiša apgailestavo, kad metro statybos pakenks paveldui. „Tam tikroms kultūros vertybėms gali būti padaryta nepataisoma žala“, –  teigė jis.  Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarstė beveik dešimtmetį.

Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis apie tokią transporto priemonę nekalba optimistiškai. Jo manymu, šiandien sostinei tokia susisiekimo priemonė – nereikalinga. „Niekada nesakyk niekada. Dabartinis miesto tankis ir transporto srautai mums neleidžia planuoti tokio pajėgumo transporto priemonės. Miestas yra gana išdraikytas, nėra nei darbo vietų, nei gyventojų koncentracijos tam tikrose linijinėse struktūrose, palei vieną gatvę, kad būtų galima vieną iš maršrutų paversti kitu lygiu – po žeme ar pakelti į orą. Pirmoje vietoje tokiai transporto priemonei yra keleivių srautas“, – aiškino architektas.

Beje, dabartinis meras taip pat nėra didelis projekto entuziastas. R.Šimašiaus spaudai yra sakęs, kadangi Vilnius turi miesto geležinkelį, žmonės iš Naujosios Vilnios važinėja į darbus mieste, todėl būtina geležinkelį integruoti į miesto transporto sistemą, apie ką jau kalbamasi su „Lietuvos geležinkeliais“.

„Ar reikia raustis po žeme šiandien, yra visiškai kitas klausimas. Aš manau, kad kažkada tai Vilniuje įvyks, bet šiandien mums reikia atnaujinti autobusų parką, sutvarkyti A juostas, kad vilniečiai galėtų patogiai į darbą nuvažiuoti, o ne leisti oro balionus apie kažkokias svajas“, – teigė R.Šimašius.

Skelbiama, kad metropolitenas (metro) apibrėžiamas kaip miesto geležinkelis su visa jam priklausančia infrastruktūra, važinėjantis pagal geležinkelio eismo taisykles, t. y. turintis pirmumo teisę prieš kitas transporto priemones. Metro linijos gali eiti tiek po žeme, tiek ant žemės, tiek virš žemės ant specialių estakadų. Neretai metropoliteno trasas sudaro visų trijų tipų ruožai. Niunbergas, Rene Prancūzijoje ir Lozana Šveicarijoje jau seniai pamiršo automobilių spūstis ir džiaugiasi naujomis metro linijomis. Įdomi detalė – visi šie miestai yra mažesni už Vilnių.

Asociatyvi nuotr. (Kopenhagos metro)