Atsinaujinusios Širvintos nori ir toliau keistis


Rugsėjį jau aštuntą kartą startavo žurnalo „STRUCTUM“ organizuojamas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas VIII“. Jame dalyvaus rekordinis savivaldybių skaičius – aštuonios. O tarp jų – Širvintų rajono savivaldybė.

Per pastaruosius šešerius metus Širvintos pasikeitė neatpažįstamai. Iš tylaus, niekuo Lietuvoje neišsiskiriančio, dažnai su kitais rajonais painiojamo miestelio tapo žinomu, atviru, naujovių kupinu miestu, pritraukiančiu vis daugiau visuomenės, žiniasklaidos ir turistų dėmesio. Dešimtys naujai asfaltuotų kelių ir gatvių, naujas miesto bei kaimų apšvietimas, naujos darželių grupės, sutvarkytos bendrojo ugdymo mokyklos, Meno mokykla, sparti daugiabučių renovacija…

O svarbiausia – nauji ir modernūs sporto objektai: futbolo stadionas, plaukimo baseinas, sporto kompleksas su krepšinio, treniruoklių, aerobikos salėmis. Visa tai lemia, kad gyvenimas Širvintų krašte, esančiame visai šalia sostinės, labai keičiasi. Čia kuriama ir stengiamasi, kad visi pokyčiai gerintų čia gyvenančių žmonių, veikiančių verslų sąlygas ir kasdienybę.

Tęsiant pradėtus darbus, siekiama ateityje dar labiau gerinti visą viešąją infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą, poilsio bei laisvalaikio galimybes, skirtas tiek čia gyvenančioms šeimoms, augantiems vaikams, tiek dirbantiems ir verslus plėtojantiems subjektams. Širvintos – visai šalia Vilniaus. Tad šis kraštas matomas kaip jaukus, patogus, su kompleksiškomis švietimo, socialinėmis, laisvalaikio užimtumo paslaugomis, skirtas ramiai įsikurti ir visavertiškai gyventi visai šeimai nuo mažens iki senatvės.

Konkurso dalyviams pateikiamos trys teritorijos, kuriose norima įgyvendinti daug naujų pokyčių. Išnaudojant jų potencialą, įveiksminti, atverti visuomenei, pritaikyti šiuolaikinėms sąlygoms. Visų pirma – senoji Lietuvos sostinė Kernavė. Archeologinė vietovė dar 2004 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Tačiau visas miestelis, rezervato buferinė zona, yra sustingusi dešimtmečiuose. Į Kernavę turistai, švenčių dalyviai atvyksta prastos būklės keliais, siauromis ir duobėtomis gatvėmis. Ištrupėję kelkraščiai, neįrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, gatvių apšvietimo, tinkamai įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių stoka – esminė turizmui būtina infrastruktūra, kuri tokio lygio valstybiniame objekte turėtų būti apgalvotai sutvarkyta, patraukliai įrengta, atitikti šiuolaikinius poreikius.

Antroji teritorija, kurią norima sutvarkyti ir jai įkvėpti gyvenimo, – tęsinys jau atliktų didelių darbų. Aplink Širvintos upės tvenkinį jau išvystyta susisiekimo, laisvalaikio, pramogų infrastruktūra. Įrengti pėsčiųjų takai, pėsčiųjų tiltas, paplūdimys, aikštė renginiams, poilsio ir laisvalaikio zonos. Tačiau tai užsibaigia sulig užtvanka.

Miestu tekanti upė, jos pakrantė, želdynai nėra pritaikyti jokiai veiklai, teritorija yra apleista ir nenaudojama. Širvintos upės neužtvenktą atkarpą, esančią Širvintų mieste, būtina integruoti į bendrą miesto viešųjų erdvių infrastruktūrą. Ši miesto teritorija turi neišnaudotą gamtinį potencialą, kurį tikrai galima patraukliai pritaikyti miesto gyventojų ir svečių poreikiams.

Trečiasis akcentas – Musninkų miestelio viešųjų erdvių sutvarkymas. Teritorija, kurią būtina sutvarkyti ir pritaikyti viešiesiems poreikiams, apima pagrindines miestelio viešąsias erdves prie bažnyčios, seniūnijos, autobusų stotelės, turi aukštą estetinį, kultūrinį bei istorinį potencialą. Norima, kad projektas padėtų atspindėti ir reprezentuoti Musninkų istorinį, kultūrinį kontekstą, čia būtų patogu ir patrauklu leisti laiką įvairaus amžiaus žmonėms.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų