Miestuose, kuriuose žemės sklypai tampa vis brangesni, o būsto poreikis nemažėja, vis dažniau atsigręžiama į jau pastatytą infrastruktūrą. Vienas netikėčiausių sprendimų – transformuoti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles ir garažus, kurių paskirtis pamažu praranda aktualumą.
Vietoje automobilių juose gali atsirasti butai, bendruomenės erdvės, žaliosios zonos ir komercinės funkcijos. Paryžius šią idėją jau pavertė nuoseklia urbanistinės plėtros kryptimi, o kiti Europos miestai ieško savų būdų, kaip automobiliams skirtus pastatus sugrąžinti žmonėms.
Automobilių stovėjimo aikštelės ilgą laiką buvo neatsiejama XX a. miestų infrastruktūros dalis. Jos leido sutalpinti vis didesnį transporto priemonių skaičių, tačiau šiandien kai kurios jų tampa neefektyviai naudojamais, didelius plotus užimančiais pastatais.
Kintant judumo įpročiams, plečiantis viešajam transportui, dviračių infrastruktūrai ir dalijimosi automobiliais paslaugoms, dalis miesto garažų praranda ankstesnę funkciją.
Tuo pat metu miestuose trūksta būstų, ypač centrinėse, gerai infrastruktūra aprūpintose teritorijose. Todėl kyla klausimas: ar būtina statyti naujus pastatus, jeigu dalis esamų konstrukcijų galėtų būti pritaikytos kitam gyvenimo scenarijui?
Kai parkavimo pastatai tampa naujais namais
Vienas ryškiausių tokios transformacijos pavyzdžių – Paryžius. Miestas jau daugiau nei dešimtmetį ieško galimybių nebeefektyviai naudojamus garažus ir daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles paversti gyvenamaisiais pastatais.
2018 m. skelbta, kad nuo 2010 m. buvo pradėta 13 tokių projektų, kuriuose numatyta sukurti apie 650 būstų. Ši strategija ypač aktuali tankiai užstatytame mieste, kuriame laisvų sklypų naujai statybai beveik nėra.
Vienas iš ankstesnių pavyzdžių – 186 avenue Jean Jaurès esanti buvusi daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė. Architektūros studijos „archi5“ projektuota konversija užbaigta 2021 m. vietoje buvusio garažo įrengus 149 būstus.
„Archi5“ projektas parodo, kaip viename sklype galima derinti esamų konstrukcijų išsaugojimą ir naują statybą. Buvusio aštuonių aukštų automobilių garažo betoninis karkasas pritaikytas 75 parduodamiems būstams, o greta pastatyti dar 74 socialiniai būstai su medine konstrukcija.
Taip vietoje vien transportui skirtos infrastruktūros sukurta nauja gyvenamoji aplinka su bendrais želdynais ir pėsčiųjų praėjimais.




Kitas įdomus projektas – buvęs „Peugeot“ garažas 58–60 avenue Parmentier. 1957 m. pastatytas pastatas rekonstruotas pagal „Atelier Téqui Architectes“ projektą.
Jame įrengti 63 butai ir komercinė patalpa. Architektai išsaugojo didelę dalį buvusio garažo konstrukcijų bei fasado, o pastatą papildė trimis naujais aukštais, kuriems panaudota medžio ir metalo konstrukcinė sistema.
Buvusio garažo struktūra turėjo savitą privalumą – erdvūs aukštai ir skirtinguose lygiuose išdėstytos perdangos. Šios savybės leido kurti įvairaus dydžio būstus, o papildomi vidiniai kiemai, terasos ir žiemos sodai padėjo spręsti natūralios šviesos bei gyvenamojo komforto klausimus.
Išsaugotas fasadas tapo savotišku istoriniu simboliu, primenančiu ankstesnę pastato paskirtį.





Dar vienas pavyzdys – 29 rue Nollet, Paryžiaus 17-ajame rajone. Architektūros studija „NZI Architectes“ buvusią nebereikalingą automobilių stovėjimo aikštelę pavertė socialinio būsto kompleksu, kuriame įrengti 83 butai. Projektas užbaigtas 2025 m.
Šiuo atveju architektai pasirinko ne tik išsaugoti, bet ir iš dalies pertvarkyti esamą struktūrą.
Pašalinus vieną konstrukcinę pastato dalį, sklypo viduje atsirado vietos dviem atskiriems gyvenamiesiems tūriams ir apželdintam kiemui.
Naujoji erdvinė struktūra leidžia į butus patekti natūraliai šviesai, o atviros galerijos ir bendrosios erdvės kuria sąlygas gyventojų bendravimui.





Paryžiuje įgyvendinta ir daugiau panašių projektų. Rue du Cardinal Lemoine buvusio garažo vietoje 2019 m. užbaigtas 139 būstų ir komercinių patalpų kompleksas, kurį suprojektavo „Antonini architecte & associés“.




Taip pat rue Sampaix kitąmet planuojama užbaigti buvusio 1934 m. garažo konversija. „Paris Habitat“ užsakymu „UR Architecture Urbanisme“ projektuoja 16 socialinių būstų ir apie 300 kv. m komercinę patalpą.
Svarbiausias konversijos principas – išsaugoti kuo daugiau esamos pastato struktūros, pašalinant tik labiausiai gaisro pažeistą perdangų dalį.
Būstuose numatyti žiemos sodai ir ištisiniai balkonai, o komplekso viduje – apželdintas kiemas bei daugiau nei 180 kv. m žaliasis stogas.




Šie pavyzdžiai atskleidžia, kad Paryžiaus praktikoje nėra vieno universalaus konversijos modelio. Vienur išsaugomas beveik visas pastato karkasas, kitur dalis jo pašalinama, įterpiami nauji tūriai arba statinys paaukštinamas.
Sprendimai priklauso nuo konstrukcijų būklės, sklypo geometrijos, natūralios šviesos galimybių ir būsimos gyvenamosios funkcijos reikalavimų.
Pavyzdžiai kitos šalyse
Panašių transformacijų imamasi ir daugelyje pasaulio šalių. „Gleispark“ Vokietijoje projektas parodo, kaip menkai naudojama daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė gali tapti nauju gyvenamuoju kompleksu.
Architektūros studija „KSP Engel“ pasiūlė dalį buvusio garažo prie Gleisdreieck parko pašalinti, o išlikusią pastato struktūrą papildyti naujais gyvenamaisiais tūriais.
Palei metro liniją suformuotas 185 metrų ilgio kompleksas, kuriame numatyti keturi šešių aukštų gyvenamieji korpusai.
Projektuojant daug dėmesio skirta natūraliai šviesai ir gyvenamųjų erdvių ryšiui su aplinka. Butai turi terasas arba išraiškingus lenktus balkonus, orientuotus į saulę ir greta esantį žaliąjį plotą. Vidiniai kiemai apsaugoti nuo triukšmo, o jų sienos papildytos vertikalia žaluma.
Šis projektas svarbus tuo, kad buvusi automobilių infrastruktūra čia nėra tiesiog užpildoma butais. Keičiama ir jos urbanistinė logika: uždarą, transportui skirtą struktūrą keičia gyvenamųjų erdvių, želdynų ir bendruomenės naudojamų kiemų sistema.





Hamburgo senamiestyje plėtojamas „Gröninger Hof“ projektas – dar vienas pavyzdys, kaip daugiaaukštis garažas gali tapti gyvenamojo kvartalo dalimi. Buvusi automobilių stovėjimo aikštelė Neue Gröningerstraße 12, kurioje anksčiau buvo šimtai automobilių vietų, pertvarkoma į kooperatinį gyvenamąjį kompleksą.
Projekte numatyta apie 90 būstų, bendruomenės patalpos, darbo ir komercinės erdvės bei visuomenei prieinamos funkcijos. – Projekto architektai „Duplex Architekten AG.“
Esamas gelžbetoninis karkasas, pamatai ir požeminė dalis išsaugomi, o gyvenamąją programą papildys nauja medinė hibridinė konstrukcija.
Šio projekto išskirtinumas – ne tik architektūrinė konversija, bet ir būsto kūrimo modelis. Būsimi gyventojai įtraukiami į planavimo procesą dar prieš pastato užbaigimą: jie dalyvauja susitikimuose, dirbtuvėse ir sprendimų priėmime. Taigi kartu su pastatu kuriama ir būsima bendruomenė.




Vienas įdomiausių Didžiosios Britanijos garažų konversijos projektų – XX a. septintajame dešimtmetyje pastatytos, apleistos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės pertvarkymas į 111 gyvenamųjų būstų.
Projektą plėtoja Mančesteryje įsikūrusi bendrovė „Capital & Centric“, o 2025 m. gegužę jo planams buvo pritarta.
Numatyta įrengti įvairaus tipo apartamentus ir ant stogo išdėstytus gyvenamuosius namus. Architektūrinį sprendimą diktuoja buvusio garažo konstrukciniai apribojimai: nedidelis aukštų aukštis ir ribotas natūralios šviesos patekimas.
Siekiant išsaugoti kuo daugiau erdvės, planuojama palikti atviras lubas su matomomis inžinerinėmis komunikacijomis, o pastato centre įrengti didelį šviesos kiemą.
Pastato fasadą turėtų pagyvinti želdiniai, o ant stogo suplanuotos terasos ir nauji gyvenamieji tūriai.





Kitas pavyzdys – „Park House 2.0“ – JAV architektūros studijos „KTGY“ pasiūlyta koncepcija. Pasirinkę penkių aukštų garažą San Chosė mieste, architektai pasiūlė keturis jo aukštus pritaikyti būstams, įrengiant iš viso 91 gyvenamąjį vienetą, o pirmame aukšte paliekant dalį automobilių stovėjimo vietų.
Esminė idėja – konversiją vykdyti etapais: kiekviename etape pašalinti dalį rampų, jų vietoje įrengti gyvenamąsias patalpas, o atlaisvintas zonas paversti terasomis ir bendrosiomis erdvėmis.
Taip parkavimo pastatas galėtų keistis palaipsniui, išsaugant didžiąją dalį esamos betoninės konstrukcijos ir išvengiant būtinybės visą pastatą pertvarkyti vienu metu.






Ar tokių projektų daugės?
Automobilių stovėjimo aikštelių konversija gali padėti spręsti kelias miestų problemas vienu metu. Pirmiausia – didinti būstų pasiūlą teritorijose, kuriose naujų sklypų beveik nėra.
Antra – išsaugoti dalį jau pastatytų konstrukcijų ir taip sumažinti griovimo bei naujos statybos poreikį. Trečia – pakeisti monofunkcinius, dažnai uždarus ir mažai gyvybės miestui suteikiančius pastatus mišrios paskirties erdvėmis.
Vis dėlto tokia transformacija nėra paprasta. Automobilių garažai projektuojami pagal kitokius reikalavimus nei gyvenamieji pastatai. Jų konstrukcijų tipai, perdangų aukščiai, rampų geometrija ir fasadų sprendiniai ne visada tinka butams. Dažnai reikia spręsti natūralaus apšvietimo, vėdinimo, akustikos, šiluminio komforto, evakuacijos klausimus.
Ypač svarbu įvertinti, ar esama konstrukcija gali atlaikyti naujas apkrovas, ar įmanoma įrengti pakankamai langų ir lauko erdvių, kaip bus sprendžiami pastato energinio efektyvumo klausimai. Kai kuriais atvejais racionaliau išsaugoti tik dalį karkaso, o kitur – įterpti naujus tūrius ar papildomus aukštus.
Todėl automobilių stovėjimo aikštelių konversija nėra vien fasado pakeitimas ar naujų pertvarų įrengimas. Tai sudėtingas architektūrinis ir konstrukcinis procesas, kuriame reikia iš naujo įvertinti visą pastato veikimo logiką.
Tačiau Europos miestų patirtis rodo, kad automobiliams skirti pastatai gali turėti ir antrą gyvenimą. Buvusios parkavimosi vietos tampa butais, garažų viduje atsiranda apželdinti kiemai, o anksčiau transportui tarnavę sklypai įsilieja į gyvenamąją miesto struktūrą.
Tai leidžia kelti svarbų klausimą: galbūt dalis ateities miestų būstų jau pastatyti – tik kol kas juose vis dar stovi automobiliai?
Šaltiniai:
www.mairie10.paris.fr
www.ksp-engel.com
www.groeninger-hof.de
Emily Wright – The multi-storey car park being transformed into hundreds of ‘post-apocalyptic’ style new homes
www.ktgy.com
www.skyscrapercity.com
www.archdaily.com



















































