Berlyno gyventojai siūlo įrengti didžiausią pasaulyje vidinį miestą be automobilių


Berlyno gyventojai peticijoje pasiūlė įstatymą, pagal kurį būtų įrengta pirmoji didžiausia pasaulyje zona be automobilių.

Iniciatyva, kurią inicijavo „Volksentscheid Berlin autofrei“, sudarytą iš 100 savanorių iš Berlyno, pasiūlė įstatymą, draudžiantį asmeniniams automobiliams važiuoti visose Berlyno gatvėse, esančiose S-Bahn-Ring, vidinėje zonoje, apimančioje 88 kvadratinių kilometrų plotą.

Iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti saugesnius kelius, sveikesnę gyvenseną ir daugiau erdvės pėstiesiems bei dviratininkams, ketina sukurti Naudojimosi keliais įstatymą, pagrįstą kiekvieno piliečio bendrojo gėrio principais.

Jeigu bus priimtas toks prašymas, kuris turėtų būti paskelbtas dar vasarį, įstatymas apribotų asmeninių transporto priemonių naudojimą gatvėse, išskyrus ugniagesius, riboto judumo žmones, prekybininkus ir komercinį eismą.

Nuo pirmojo projekto pateikimo 2021 m. vasarį, kampanija surinko daugiau nei 50 tūkst. miesto gyventojų parašus. Pagal iniciatyvos tvarkaraštį pirmajame peticijos dėl referendumo etape buvo surinkta 20 tūkst. parašų.

Jei Berlyno Senatas atmes pasiūlymą, „Volksentscheid Berlin autofrei“ turi padidinti parašų skaičių iki 175 tūkst., o tai prašymą automatiškai įtrauktų į Atstovų rūmų 2023 m. debatų darbotvarkę. Tada visi berlyniečiai turės balsuoti dėl įstatymo referendume.

„Įstatymas leidžia pereinamąjį ketverių metų laikotarpį, kad nuo 2027 m. S-Bahn žiedo gatvės būtų ramesnės, saugesnės ir teisingiau dalijamos“, – teigiama iniciatyvos pranešime spaudai.

Organizatoriai mano, kad tai ženkliai sumažins automobilių srautą ir padės tiems, kurie tikrai nori kur kas greičiau pasiekti savo kelionės tikslą.

Jei pasiseks, šis įstatymas bus pirmasis tokio pobūdžio Vokietijoje ir bus naudingas kitiems miestams dėl perkeliamumo ir lengvo pritaikymo kituose miesto kontekstuose.

Įstatymą sudaro ir elektromobiliai, kadangi elektrinis mobilumas vis dar negali išspręsti miestų eismo problemų, akcentuojama iniciatyvoje. „Dyzelinis, benzininis ar elektrinis – automobilių eismas mieste atneša daug problemų, kurių neišsprendžia net alternatyvūs varikliai“, – pabrėžia iniciatoriai.

„Be to, elektromobilių gamyba priklauso nuo didelių kiekių vertingų išteklių, tokių kaip aliuminis, kobaltas, nikelis, manganas, varis, litis ir grafitas. Šių išteklių eksploatavimas jau dabar yra labai problemiškas. Tai griauna aplinką ir čiabuvių pragyvenimo šaltinius“.

Įstatyme numatytas bendras plotas yra 88 kvadratiniai kilometrai, todėl Berlyne sukuriamas vidinis miesto ratas, o tai reiškia, kad visos S-Bahn žiedo gatvės, išskyrus federalinius greitkelius, po atitinkamo pereinamojo laikotarpio taps gatvėmis, kuriose bus sumažintas automobilių srautas. Tai reiškia, kad gatvėmis bus galima vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ir viešuoju transportu.

„Mūsų įstatymas pagerina visų Berlyno gyventojų gyvenimo kokybę“, – teigia pasiūlymo iniciatoriai.

Vartotojų grupės, kurios ir toliau priklauso tik nuo motorinių transporto priemonių, gaus atitinkamą specialų naudojimo leidimą. Pavyzdžiui, riboto judumo asmenys, kurie dėl to yra priklausomi nuo automobilio, viešųjų ir greitosios pagalbos tarnybų (pvz., policijos, greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės, šiukšlių išvežimo, taksi) ir komercinio bei pristatymo transporto.

„Norime, kad žmonės galėtų miegoti atidarę langus, o vaikai vėl galėtų žaisti gatvėse“, –sako iniciatyvos atstovė Nina Noblé.

„Ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms pavojų kelia  automobiliai. Be to, seneliai turėtų turėti galimybę saugiai važinėtis dviračiais ir turėti daug suoliukų atsikvėpti. Mūsų įstatymas pagerina visų Berlyno gyventojų gyvenimo kokybę“, – pridūrė Noblé.

„Senatas neturi prasmingo pertvarkymo plano siekiant tvaraus ir teisingo transporto“, – sakė iniciatyvos atstovas Manuelis Wiemannas. „Elektrinių autobusų ir kelių kilometrų dviračių takų per penkerius metus tiesiog neužtenka. Berlyno keliuose yra per daug automobilių, kurie teršia orą dėl susidėvėjusių padangų, užima per daug bendros erdvės ir be reikalo kelia pavojų žmonių gyvybėms“.

„Automobiliai yra visur – mes prie jų pripratome. Bet kur, jei ne Berlyne, galime sukurti naują įprasta mūsų keliuose?“, – pridūrė Wiemannas.

Remiantis 2014 m. ataskaita, eismas dominuoja 58 procentuose Berlyno gatvių, nors vidutiniškai visose miesto dalyse tik kas trečia kelionė (33 procentai) vyksta automobiliu. Duomenys parodė, kad automobilių vairuotojams skirta net 19 kartų daugiau vietos nei dviratininkams.

Milanas taip pat pristatė projektą, apimantį „Super-Cycle“ kelius Cambio tinklui, jungiančiam 80 procentų miesto paslaugų. 2021 m. spalio 21 d. Paryžiaus miestas pristatė planus atnaujinti savo miesto infrastruktūrą, „kad Paryžius taptų 100 procentų tinkamas kelionėms dviračiais“, suteikdamas 250 milijonų eurų papildomą biudžetą, rašo prancūzų laikraštis „The Local“.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

Namai lego principais

Kas sieja prieš 6000 metų nutiestą medinį sweeto taką netoli somerseto Didžiojoje britanijoje, 19 a. Pradžioje darbininkams skirtas mobiliąsias kavinukes…

Has photos

Fasadai, kuriems nėra blogo oro

Vėdinamieji ir jiems giminingi bioklimatiniai fasadai šiuo metu laikomi vienais iš geriausių sprendimų siekiant palaikyti optimalią vidaus temperatūrą ir garso…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų