Šiandien, liepos 12 dieną, lankytojams atveriamas 51 m aukščio Birštono apžvalgos bokštas Nemuno kilpų regioniniame parke. Dabar tai aukščiausias toks bokštas Lietuvoje. Kadangi jis pastatytas ant Škėvonių gūburio, lankytojai, pakilę 45 m iki bokšto apžvalgos aikštelės, iš tiesų atsiduria net 137 m virš jūros lygio.
300 laiptelių – tiek teks užkopti norint pamatyti vaizdą nuo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto. Tai yra beveik tiek pat laiptelių reikia įveikti kopiant į penkiolikos aukštų namą.
Bokšto statybos truko kiek mažiau nei vienerius metus. Iki šiol Nemuno kilpų kraštovaizdį galima buvo pamatyti tik pakilus oro balionu, parasparniu arba nuotraukose, o dabar – ir užkopus 300 bokšto laiptelių. Jais lipant galima pailsėti specialiai įrengtose šešiose atokvėpio vietose.
Birštono turizmo informacijos centro darbuotojai skelbia, kad bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra. Taip pat galima palyginti su koplytstulpiu bei Pasaulio medžio įvaizdžiu. Bokšto simbolizmą pagyvina paliktos angos-maži langeliai šviesai ir kraštovaizdžio panoramai, tai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje.
Architektai spaudai pasakojo, kad nesiekė pastatyti modernaus bokšto ar to, kuris turėtų išskirtines konstrukcijas. Labiau norėta, kad bokštas taptų žvilgsniu į Lietuvos praeitį, kad jis taptų krašto istorijos tąsa bei tarnautų mūsų gamtos grožio skleidimo tikslams. Saugomose teritorijose turėtų būti kiek kitokia nei įprasta architektūros filosofija. Juk Nemunas ilgus amžius saugojo Lietuvą nuo kryžiuočių ir kitų užpuolikų!
Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą, bus įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka. Priešais bokštą įrengta atokvėpio aikštelė ir stendas, kuriame bus galimybė susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžiu. Bokšto metalinė konstrukcija, „apvilkta“ maumedžio plokštėmis su trikampio formos langeliais, suteiks koplytstulpio įvaizdį, o kartu simbolizuos žvaigždynus dangaus skliaute. kaičiuojama, kad statant bokštą maumedžių tašų iš viso buvo sunaudota 38 kubiniai metrai. Jų bendras ilgis siekia apie 7 km, o visus juos pritvirtinti prireikė 10 tūkst. varžtų. Bokšto konstruktyvą sudaro erdvinė metalinių profilių konstrukcija. Šioms konstrukcijoms ir varžtiniams sujungimams sunaudota 111,6 tonų metalo.
Pasak architekto, maumedžio tašų ažūras buvo pasirinktas, nes jis gali būti matomas dvejopai, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo: vienu atveju jis kiaurai perregimas, kitu – tarsi aklina siena. Bokšto vidinis apvalkalas – šerdis – simbolizuoja žemės mantiją. Čia buvo panaudotas savaime oksiduojantis perforuotas plienas, t.y. metalas savo chemine sudėtimi ir spalva artimas žemės gelmėse stūgsiančiam moliui.
Aplinkos ministerija skelbia, kad vieta jam buvo parinkta dar 1997 m., kai Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Šis parkas buvo įsteigtas unikaliam didžiųjų Nemuno kilpų ir Punios šilo kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti.
Birštono apžvalgos bokšto iniciatoriai ir užsakovai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcija,projektuotojai – UAB „Prosfera“ ir architektas Donatas Malinauskas. .Šis bokštas artimiausiu metu bus perduotas Birštono savivaldybei. Vienu metu bokšte gali lankytis 40 žmonių.
Aplinkos ministerijos ir Birštono turizmo informacijos centro informacija. @Teodoro Biliūno/Fotobanko nuotr.
