Akustinis komfortas, kokybiškas apšvietimas ir modernios inžinerinės sistemos priskiriamos prie esminių reikalavimų ir yra laikomos vienais svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai pastebi, kad norėdami sukurti akustinis komfortą turime kontroliuoti daug daugiau faktorių, nei garso stiprumą.
VGTU Statybinių medžiagų instituto atstovas dr. Aleksandras Jagniatinskis ir bendraautorius dr. Marius Mickaitis savo pranešime teigė, kad nuo triukšmo apsaugotas žmogus yra vienas svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų – akustinis komfortas priskiriamas prie esminių pastato reikalavimų. Akustinio komforto lygius aprašo pastatų garso klasifikavimo sistema, pagrista skirtingų rodiklių visuma. Lietuvoje galiojanti gyvenamųjų ir kitų pastatų apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo sistema reglamentuoja ore sklindančio ir smūgio garsų izoliavimą bei aidėjimo trukmę ir gali būti pritaikyta tinka reglamentuoti sveikatai priimtinus triukšmo lygius ir aidėjimo trukmę tvariuose pastatuose. Tačiau šie akustiniai reikalavimai yra tik dalinai įteisinti naujai statomiems ir modernizuojamiems visuomeninės paskirties pastatams.Triukšmas, anot A. Jagniatinskio, gali būti vertinamas pagal objektyvius rodiklius ir subjektyviai. „Todėl objektyviai išmatuotas decibelais vien tik akustinis triukšmas ir jo vertė, ribojama reikalavimų, kartais neužtikrina subjektyviai pageidaujamo komforto lygio“, – teigia A. Jagniatinskis.
Specialistai sako, kad akustinis komfortas gali būti apibūdintas kaip nepageidaujamo garso negirdėjimas, pageidaujamo girdimo garso priimtinas girdimumo lygis ir suprantamumas, galimybė užsiimti numatyta veikla netrikdant kitų žmonių sukeltu triukšmu ir išlaikant privatumą. Gali būti nustatomi ir subjektyvūs triukšmo rodikliai, apklausiant pastatuose gyvenančius ar dirbančius žmones.
Triukšmas apima platų dažnių diapazoną, dažnai jį sudaro keletas skirtingo stiprumo ir dažnio garso šaltiniai. Pastatuose girdime:
– orinį triukšmą – tai triukšmas, sklindantis ore (kalba, buitiniai prietaisai, išorinis transporto keliamas triukšmas);
– struktūrinį triukšmą – tai triukšmas, sklindantis kietuose kūnuose (smūgiai į pastato perdangų ar pertvarų konstrukcijas, veikiantys liftai);
– smūginis triukšmas, kylantis dėl struktūrinio garso poveikio ir išspinduliuojamas kaip orinis garsas;
– hidraulinį triukšmą, sklindantį skystyje (smūgiai vandentiekio ar šildymo sistemose).
Įvertinus pastato akustinių rodiklių atitiktį nurodytiems dydžiams, pastatai yra priskiriami vienai iš E, D, C, B ir A klasių, kai E ir D – yra ribinio ir nepakankamo akustinio komforto klasės, o A – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė. Skirstymas į klases padeda geriau suvokti akustines sąlygas pastate ir pasirinkti pageidaujamą darbo ar gyvenimo kokybę.
Patalpos izoliacija ir gera akustika
Privačiame sektoriuje dirbantys specialistai pastebi, kad dvi būtinos akustinio komforto sąlygos − veiksminga patalpos garso izoliacija ir gera vidaus akustika. Nors šie veiksniai labai dažnai painiojami ir suvokiami kaip ta pati ypatybė, iš tiesų tai – dvi visiškai skirtingos sąvokos.Kad ir kaip gerai izoliuosite patalpas nuo išorinio triukšmo, vidaus akustikos problemos gali likti neišspręstos. Patalpoje žmogus turi jaustis patogiai, negirdėti pašalinio triukšmo ir rezonuojančių garsų, tačiau toks akustinis komfortas vis dar laikomas prabanga ir antraeiliu dalyku.
Garso klasė: planai ir rezultatas
Pastatų apsaugos nuo triukšmo reikalavimai įgyvendinami trimis etapais: projektuojant pastatą, statant ir perduodant jį naudoti. Projektuojant pastatą paprastai atsižvelgiama į du pagrindinius su garsu susijusius faktorius: pasirenkant tylią įrangą (pvz.: liftai, siurbliai, šildymo ir vėdinimo įranga ir t. t.); valdant garsą pastate patalpų akustikos ir garso izoliacijos priemonėmis. Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo faktinė garso klasė akustiniais matavimais ir patvirtinta garso klasifikavimo protokolu. Pastato projektiniai sprendimai turi būti pagrįsti akustiniais skaičiavimais, o ar statybininkams tikrai pavyko įgyvendinti projektuotojų sumanymą, galima nustatyti tik natūriniais akustiniais matavimais, kuriuos gali atlikti tik akredituotos laboratorijos,
Sveikata ir decibelai
Anot specialistų, prie nuolatinio triukšmo žmogus pripranta ir tarsi jo nebegirdi, todėl vis garsiau atsuka radijo imtuvą, grotuvą ar televizorių. Taip įsisuka užburta karuselė, kurios pasekmės toli gražu susijusios ne vien su klausos pažeidimais. Visiškai įprastas, ausies nedirginantis, tačiau nuolatinis aplinkos triukšmas ne tik skatina nepasitenkinimą ar agresiją, bet gali sukelti ir daug rimtesnių ligų. Sveikatos apsaugos specialistai tvirtina, kad triukšmas yra vienas iš kenksmingų aplinkos faktorių ir vienas didesnių lėtinių stresorių. Priklausomai nuo triukšmo stiprumo, garso dažnių, poveikio trukmės gali išsivystyti įvairūs žmogaus sveikatos sutrikimai.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, ar greitai išsivystys klausos neuropatija, priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau. Klausos sutrikimai greičiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose. Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Beje, nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje išsivysto pripratimas ir net priklausomybė nuo triukšmo.
Žmogus komfortiškai jaučiasi tik tada, jei girdi triukšmą, tačiau ilgainiui komfortą keičia minėti sveikatos sutrikimai. Yra ir profesinės ligos, susijusios su triukšmu. Jei žmogui nuolat tenka dirbti aplinkoje, kurioje triukšmo lygis viršija 85 dB, per keliolika metų žmogaus klausa negrįžtamai susilpnėja. Gyvenamojoje ir darbo aplinkoje priimtini triukšmo lygiai nustatyti Lietuvos higienos normoje neturi viršyti 80 dB. Gerų akustinių sprendimų pastatuose poreikis greitai didėja, nes planuojamas vis didesnis teritorijų užstatymo tankis ir pastatai statomi arčiau transporto srautų.
VGTU nuotr.
