Fokke Moerel yra puikiai žinoma įmonės MVRDV partnerė ir architektė, taip pat vadovaujanti ir MVRDV „Studio Public“ padaliniui biure, kuris skiria ypatingą dėmesį projektams, turintiems ryškų poveikį miestui.
Dar 1998 metais prisijungusi prie MVRDV F. Moerel vadovavo statybai apdovanojimų pelniusiems projektams, tokiems kaip „Depot Boijmans Van Beuningen“, „Book Mountain Library“, „Stedelijk Museum Schiedam“ transformacijai, „Baltyk“ biurų bokštui ir mišrios paskirties pastatui „Concordia Design Wroclaw“.
Kilusi iš dizainerių šeimos, F. Moerel profesinė veikla neapsiriboja praktika, taip pat apima mokymą ir svečio kritiko vaidmenį pasaulio akademijose ir universitetuose.
Turėdama architektūros magistro laipsnį iš Roterdamo architektūros akademijos ir interjero architektūros bakalauro laipsnį iš Willemo de Kooningo akademijos, F. Moerel mokė Harvardo, Kembridžo universitetuose ir Silpakorn universitete Tailande.
Šiuo metu ji vadovauja „The Hague Royal Academy of Art“, taip pat yra kritikė Roterdamo architektūros akademijoje. F. Moerel darbas atveda lankytojus arti žymių meno kūrinių ir miesto bei toliau atgaivina artimiausią jos projektų miesto kontekstą.
F. Moerel yra šių metų STRUCTUM konkurso „Išmanusis miestas 9“ komisijos narė, o vasario 9 dieną kviečiame į gyvą susitikimą kartu su architekte konferencijoje „Kokybiškų namų DNR“, kurioje Fokke skaitys pranešimą apie tai, kaip sukurti aukštos kokybės gyvenamąsias erdves. Registruotis galite čia.
Plačiau apie „Išmaniojo miesto 9“ konkursą galite paskaityti čia.
– Gal galėtumėte pasidalinti prisiminimais apie savo karjeros pradžią? Kaip nusprendėte tapti architekte? Kodėl prisijungėte prie MVRDV?
– Nebuvau tikra dėl savo sprendimo, tačiau jis atėjo iš mano šeimos, visi jie buvo dizaineriai. Pradėjau mokytis meno mokykloje (Willemo de Koningo, Roterdame) interjero dizaino, o vėliau perėjau į Roterdamo architektūros akademiją, kad tapčiau architekte. Siekiau holistinio požiūrio į dizainą, nepamirštant pastato aplinkos, vietos mieste, kraštovaizdžio ir daugybės kitų dalykų.
Į MVRDV atėjau atlikti praktikos. Tai buvo jaunas, tačiau jau įtaką darantis biuras bei puikus tiltas tarp įvairių disciplinų: nuo mažo iki didelio masto; tarp vidaus ir išorės. O dar su tokia puikia ir teigiama atmosfera. Taip niekada ir neišėjau.
– Pasidalykite keliais savo iškiliausiais architektūriniais projektais, kuriais ypač didžiuojatės ir kodėl?
– Sunku išsirinkti, yra daug projektų, kuriais didžiuojuosi. „Lloyd Hotel“, nes tai buvo mano pirmasis, „Didden Village“ – dėl asmeninio įsitraukimo, „Effenaar“ – dėl jo programos, „Bookmountain“ – dėl detalių, „Baltyk“ – dėl dviprasmiškos išvaizdos, „Depot“, nes tai yra intriguojanti tipologija. Bet turbūt tas, kurio įgyvendinimas sukėlė daugiausia pasitenkinimo, buvo „Konkordija“ Vroclave.
Taip pat, yra nemažai ne mano kurtų projektų, kurie mane įkvėpė tapti architekte, pavyzdžiui „SESC Pomeia gamykla“ San Paule, Brazilijoje, kurta Linos Bo Bardi ir OMA architektų studijos „Kunsthal“ Roterdame, Olandijoje.
Pirmasis dėl to, kad tai buvo iš naujo prikelta ir žmonėms grąžinta miesto dalis. Tai – gražaus ir jautraus dizaino projektas, įgyvendintas minimaliomis priemonėmis. Nuvykti ten buvo tikrai įkvepianti patirtis, akimirksniu pasijutau visos veiklos, su kuria ten susidūriau, dalimi.
„Kunsthal“ buvo statomas, kuomet aš tik pradėjau studijuoti architektūrą. Turėjau galimybe važiuoti dviračiu pro šalį ir pajusti kaip pastatas tampa viešosios erdvės, skirtingų kultūrų, miesto maršrutų dalimi. Man tai buvo visiškai nauja patirtis ir tipologija, kuri skatino ieškoti šios dinamikos tarp miesto ir visuomenės.
Pastatas, kuris vis dar yra mano trokštamų aplankyti sąraše – „Heatherwick „Zeitz MOCAA“ Keiptaune, Pietų Arfikoje. Tai katedros tipo erdvė ir Portmano tipo atriumas vienu metu. Senovės, pramonės, kultūros derinys, suburiantis žmones.
– Kaip galėtumėte apibūdinti tobulą miestą?
– Tobulas miestas neturėtų būti tobulas. Jis niekada nebus baigtas. Turėtų būti vietos neprognozuojamam, neorganizuotam, tolesniam vystymui, naujovėms ir eksperimentams. Tobulas miestas visų pirma yra patogus, gyvas, įtraukiantis ir žalias. Tai turėtų būti geresnė vieta gyventi, apsistoti, dirbti, bendrauti ir daryti teigiamą poveikį mūsų aplinkai, įtraukiant bendruomenes.
– Kaip, jūsų nuomone, keičiasi mūsų miestai? Kuria kryptimi jie juda? Kokias tendencijas įvardytumėte?
– Perėjimas prie ekologiškesnių miestų vyksta, tačiau lėtai, per lėtai. Taršių automobilių naudojimo ir kietos dangos miestuose mažinimas turėtų būti daug svarbesnis klausimas mūsų darbotvarkėje.
Nors vis daugiau ir daugiau dėmesio skiriama tvarumui, tačiau atrodo, kad jis vis dar nepakankamai didelio masto. Kaip architektai, turėtume daugiau dėmesio skirti protingiems būdams kaip tankinti, transformuoti mūsų miestus, kurti juos lankstesnius ateities pokyčiams.
– Su kokiais iššūkiais visgi tenka susidurti, kuriant tvaresnius ir technologiškai pažangius miestus?
– Pirmiausia, bet kokių tvarių sprendimų įgyvendinimas padidina išlaidas, o tai tikrai nepadeda. Štai kodėl mes matome įspūdingus pavyzdžius daugiausia nedidelio mastelio ir privačiuose projektuose. Tiek vyriausybiniu, tiek komerciniu lygmeniu turėtų atsirasti aiškus noras ir poreikis kurti tvarumo standartus.
– Viename iš interviu minėjote, kad MVRDV ieško būdų, kaip padaryti pastatus 100 procentų tvarius. Galbūt galėtumėte pasidalyti naujausiais pasiekimais šioje srityje?
– MVRDV – mes mylime žmones ir mylime savo planetą. Esame įsipareigoję ją apsaugoti ir kovoti su klimato kaitos priežastimis, simptomais, sąmoningai ir protingai naudoti išteklius. To reikalauja didėjantis klimato kaitos poveikis visame pasaulyje. Suprantame, kad veiksmai jau seniai uždelsti, mes vėluojame ir turime mobilizuotis.
Tačiau negalime pradėti prasmingo perėjimo prie tikrai tvarios apstatytos aplinkos naudodami paprastą technologinį pataisymą ar vieną projektą. Vietoj to tiksliniai, ryžtingi, bendradarbiaujantys, radikalūs, nuoseklūs žingsniai susikaupia tuomet, kai yra kritinis pokytis. Tad kiekvienas projektas turi remtis kitu.
– MVRDV taip pat neatsilieka nuo technologijų ir medžiagų pažangos. Kokiais technologijų pasiekimais džiaugiatės labiausiai? Jūsų nuomone, kokias naujas galimybes jie atveria?
– Be to, ką galime įdiegti kaip naują technologiją projektuodami ir vystydami pastatų projektus, matau didelį pranašumą, kad galime jungtis, bendrauti ir bendradarbiauti. Norime mokytis iš kultūrų visame pasaulyje ir užmegzti su jomis ryšius. Dabar labiau nei bet kada žinome, kaip galime šį kontaktą sukurti – asmeniškai ar pasitelkę įvairius įrankius – ryšiu. Tai labai įkvepia.
– Šiemet itin daug šurmulio kilo dėl dirbtinio intelekto. Kaip, jūsų nuomone, tai ar kitos technologijos galėtų paveikti architektūrą ir architektų kasdienybę ateityje?
– Tai yra mūsų darbo dalis – „Revit“, BIM, skaitmenizavimas, duomenų panaudojimas ir kt. Mes sukūrėme programą, kuri padeda įveikti miesto dilemas, subalansuoti tankumo, viešųjų erdvių, žaliųjų stogų, vandens paviršių kiekius ir lokacijas.
Nuo pat projektavimo pradžios naudojame „Carbonscape“, kad suprastume net ir mažiausią dizaino daromą poveikį. Mes turime programavimo specialistus, padedančius optimizuoti kuriamų pastatų fasadus, atsižvelgiant į turimą biudžetą ir galimybes, bet išlaikant maksimalią įvairovę.
Taip pat ir toliau kuriame statybinių ir apdailos medžiagų katalogą, kuris leidžia sumažinti mūsų planetai daromą poveikį. Visa tai tam, kad kurtume išties gyvybingą, žalią ir patogią gyventi aplinką.
– Kas labiausiai įkvepia jūsų kaip architektės darbe? Ar yra kokių nors konkrečių įkvėpimo šaltinių, kurie jums atrodo ypač vertingi, pavyzdžiui, žmonės, vietos ar objektai?
– Lankymasis nematytose vietose ir naujų žmonių sutikimas!
– Ką patartumėte architektams, dar tik pradedantiems savo karjerą?
– Nuolat kelti sau klausimus apie architektūros kontekstą ir kaip jis prisideda prie kuriamo dizaino. Man tai atrodo vienintelis būdas sėkmingai įgyvendinti bet kokį projektą.
Taip pat, atviras ir veržlus mąstymas yra labai svarbus dirbant architektūros srityje. Turime tuo pat metu ir protingai naudoti išteklius bei erdvės potencialą, ir sukurti kokybišką gyvenamąją aplinką.
Kviečiame susipažinti gyvai su Fokke Moerel ir MVRDV STRUCTUM konferencijoje „Kokybiškų namų DNR“, kuri vyks vasario 9 dieną, 10 valandą, „Multikino“ (PC Ozas), Ozo g. 18, Vilniuje.
Registruotis galite čia.
Daugiau informacijos el. paštu konferencijos@structum.lt arba telefonu + 370 625 36 493
