Kaunas laukia UNESCO verdikto dėl modernizmo architektūros pastatų įtraukimo į pasaulio paveldo sąrašą – tai būtų didelis pripažinimas Lietuvai ir jos architektūrai. Šis architektūros stilius įkvėpė mokslininką ir architektūros entuziastą Roką Mikšiūną konstruoti pastatų modelius iš „Lego“ kaladėlių.
Plačiau apie kūrybą ir Kauno modernizmą R.Mikšiūnas papasakojo portalo Structum.lt skaitytojams.
– Rokai, kaip kilo idėja statyti pastatų modelius iš „Lego“?
– Viskas prasidėjo 2018 metais, kai dovanų gavau baltų lego kaladėlių rinkinį – „Lego Architecture Studio“. Tuo metu jau buvau susidomėjęs Kauno modernizmu, tai pasiryžau su turimomis kaladėlėmis atkurti Kauno Centrinį Paštą. Detalių trūko, reikėjo suktis su tuo, kas buvo rinkinyje, tačiau man pavyko!
Po to nusprendžiau architektūros festivalio „Open House Vilnius“ 2019 proga atkurti modernistinę A. Kekšto vilą, esančią Pamėnkalnio g. 34. Venclovų namai užsakė pastato modelį, bet tuo metu dar nežinojau, kaip paskaičiuoti detalių kainas ir jas užsakyti.
Ši situacija mane pastūmėjo toliau gilinti žinias ir atkurti pastatą su „Lego“ modelių dizaino programa Studio 2.0. Supratęs, kad manęs neriboja namuose turimų detalių skaičius, kibau į darbus ir pradėjau konstruoti Kauno modernizmą.
Su „Lego“ modelių programa esu atkūręs Kauno Centrinį Paštą, Advokato A.Škėmos namą, Elenos Baronienės ir Petro Vysockio namą. Iš realių kaladėlių esu surinkęs Vilniaus modernizmo atstovus – Mokslininkų namą, Tauro g. 10 ir Venclovų namus, Pamėnkalnio g. 34. Kol kas mano didžiausias mano įgyvendintas projektas yra Kauno Centrinio Pašto grindų rašto interpretacija – „Lego“ užuolaida su tautiniu rašto motyvu.
BNS nuotr.
– Kaip vyksta konstravimo procesas ir kur panaudojate galutinius modelius?
– Procesas prasideda nuo minties atkurti tam tikrą pastatą, o po to seka kūrimas su Studio 2.0 programa. Su virtualiomis kaladėlėmis galima labai paprastai kopijuoti aukštus, pridėti ar pašalinti tam tikras detales ir žinoma atrinkti tinkamiausius spalvų derinius.
Konstruodamas dėmesį kreipiu į pastato proporcijas ir tūrį, langų ir kitų fasadų detalių išdėstymą ir kitus niuansus. Porą modelių esu sukonstravęs, kad papuoštų namus, dar kiti keliauja į muziejų ir džiugina lankytojus. Mokslininkų namo modelį galite išvysti Vinco Krėvės – Mickevičiaus memorialiniame bute Vilniuje, A. Kekšto vilą – Venclovų namuose.
– Ar sekate naujienas dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO paveldo sąrašą?
– Jau pora metų seku naujienas susijusias su Kauno modernizmu ir UNESCO. Didelė naujiena buvo, kai Kauną 2015 metais pripažino kaip UNESCO dizaino miestą, kartu su tokiais megapoliais kaip Singapūras ar Budapeštas.
Tikiuosi, kad Kauno modernizmas šiais metais sulauks dar didesnio pripažinimo ir bus įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą. Iki šiol tik Tel Avivo Baltasis miestas, Asmara ir Casablankos senamiesčiai yra įtrauki į UNESCO dėl išskirtinės XX amžiaus pradžios modernistinės architektūros. Mano nuomone, Kauno optimizmo architektūra nenusileidžia ankščiau minėtiems miestams ir potencialiai galėtų būti įtrauka į UNESCO.
– Kokią vertę įžvelgiate Kauno modernizmo architektūroje?
– Kauno modernizmas yra optimizmo, lietuviško veržlumo ir užsispyrimo simbolis. Tarpukariu netekus sostinės Vilniaus, to meto šviesuoliai galėjo apverkti savo dalią ir nuleisti rankas, tačiau atsitiko priešingai – nuo nulio buvo sukurta moderni sostinė su valstybę reprezentuojančiais pastatais, bankais, kino teatrais ir kitomis struktūromis.
Šiuo metu Kaunas galėtų būti ryškus pavyzdys dabartinei visuomenei, kad esant norui galimybėms galima kurti ateitį ir augti kartu su savo miestu, kaimu ar žeme. Žinoma, Kaunas modernizmas yra išskirtinis ir savo menine bei architektūrine verte.
Per 22 nepriklausomybės metus Kaunas iš Carinės Rusijos Gurbernijos centro tapo modernia Lietuvos laikinąją sostine. Per šį laikotarpį buvo pastatyta daugiau nei 6 000 modernizmo dvasią atspindinčių pastatų.
Kauno urbanistinį peizažą formavo architektai ir inžinieriai studijavę Sankt Peterburge, Romoje, Briuselyje, Romoje ir kituose miestuose, o tai nulėmė ir modernistinių formų įvairovę. Kauno modernizme galima pastebėti daug dekoratyvių fasado detalių (art deco, baroko ir tautinės juostos motyvai), bet ir modernios architektūros elementų, kaip plokščias stogas, streamline estetika, kampiniai langai ir pan. Būtent dėl šio daugialypiškumo Kauno modernizmas yra išskirtinis Lietuvos ir pasaulio konktekste.
– Kokie artimiausi planai?
– Šiuo metu ruošiu meno kūrinį Kauno modernizmo parodai Tel Avive. Kol kas konkrečių planų neturiu, bet ateityje norėčiau surengti parodą apie tarpukario modernizmą Lietuvoje.
Visus susidomėjusius kviečiu sekti naujienas apie naujus projektus Facebook grupėje – Sukonstruok modernizmą!, Instagram paskyroje rohon1410 ir tiesiog sekti mane Facebook.
