Eglė Kairelė – interjero dizainerė ir studijos TADAIMA įkūrėja, kuri per savo karjerą sukaupė vertingos patirties gyvendama skirtingose pasaulio šalyse. Ypatingą įtaką jos kūrybai ir požiūriui į dizainą padarė Japonijoje praleisti metai, kur Eglė atrado naujas estetines ir funkcionalias interjero dizaino dimensijas. Šiame interviu dizainerė dalinasi savo patirtimis, pamokomis bei atskleidžia, kaip japoniška filosofija atsispindi jos darbuose ir kasdienėje veikloje.
Kaip atsidūrėte Japonijoje ir kiek laiko ten gyvenote, kokiame mieste? Kaip jūsų gyvenimas Japonijoje paveikė jūsų požiūrį į interjero dizainą?
Į Japoniją išvykome su vyru po daugiau nei dešimtmečio praleisto Jungtinėje Karalystėje, vyrui gavus darbo pasiūlymą. Nusprendėme, kad tai puiki galimybė patirti ką nors visiškai naujo. Šis sprendimas buvo didelis iššūkis man asmeniškai, nes teko palikti savo darbą, komandą ir karjerą. Tačiau būtent šis nuotykis mane paskatino tapti laisvai samdoma dizainere.
Pradėjome gyvenimą Tokijuje – mieste, kuris tiesiog užburia savo energija, estetiškumu ir dinamiškumu. Atvykome prieš pat pavasarį, todėl turėjome galimybę iš arti stebėti garsųjį sakurų žydėjimą ir japonų tradicijas, susijusias su šiuo sezonu. Po 1,5 metų dėl pandemijos išvykome į Japonijos kaimą – Nozawa Onsen. Iš pradžių planavome praleisti ten tik mėnesį, bet galiausiai praleidome ten tris metus, vis persikeldami tarp Nozawa Onsen ir Kijimadaira kaimų. Gyvenimas kaime man atvėrė akis į lėto gyvenimo grožį ir jo ryšį su gamta.
Ši patirtis man suteikė įkvėpimo įkurti savo studiją TADAIMA, kurios tikslas – kurti šiuolaikiškus biurus, atspindinčius įmonių kultūrą ir vertybes. Projektuose didžiausią dėmesį skiriu analizei, detaliam aptarimui ir planavimui, kad būtų pasiektas harmoningas balansas tarp funkcionalumo ir estetikos.
Ar per visą laiką, praleistą Japonijoje, pramokote japonų kalbos?
Taip, pradėjau mokytis japonų kalbos iškart po atvykimo. Iš pradžių pažanga buvo greitesnė, tačiau pandemijos metu ir dėl socialinių apribojimų mokymosi tempas sulėtėjo. Savo japonų kalbos lygį apibūdinu taip: kalbu kaip trejų metų vaikas, tačiau jau galiu skaityti, pažįstu dalį kanji simbolių, bet sudėtingesnių pokalbių vengiu.
Vienas iš didžiausių iššūkių yra tai, kad japonų kalba naudoja tris skirtingus alfabetus. Du iš jų yra garsiniai, panašiai kaip mūsų alfabetas, tačiau trečias – kanji – kilęs iš kinų kalbos ir turi savąjį simbolių pasaulį. Šie trys alfabetai dažnai integruojami į vieną sakinį, o tai labai apsunkina mokymąsi. Tačiau man buvo įdomu pastebėti tam tikrus gramatinius panašumus su lietuvių kalba.
Pasakojote, kad jūsų įmonės pavadinimas kilo iš japoniško žodžio. Ar japonų estetikos principai, tokie kaip wabi-sabi ar minimalizmas, atsispindi jūsų darbuose?
Japonijos estetika tikrai turėjo įtakos mano darbams ir TADAIMA filosofijai. Vienas svarbiausių principų, kuriuos įtraukiau į savo kūrybą, yra funkcionalumo ir estetikos balansas. Prieš pradedant kurti projektą, visada gilinuosi į įmonės kultūrą, poreikius ir tikslus, kad rezultatas būtų ne tik vizualiai patrauklus, bet ir prasmingas.
Kalbant apie wabi-sabi, verta paminėti, kad tai nėra tik interjero dizaino stilius – tai labiau gyvenimo filosofija, kuri skatina vertinti natūralumą, laikui bėgant atsirandančius netobulumus. Ši idėja man labai artima, todėl savo projektuose skatinu klientus nebijoti natūralių medžiagų ir rinktis ilgaamžius sprendimus.
Kokias svarbiausias pamokas išmokote Japonijoje, kurios praturtino jūsų kaip dizainerės karjerą?
Labiausiai mane įkvėpė grožio lėtume suvokimas. Gyvenant Japonijos kaime, mane labai paveikė metų laikų ciklas ir žmonių gebėjimas džiaugtis akimirka. Ten žmonės kasdien stebisi gamtos grožiu – nuo žydinčių medžių iki krentančio sniego. Tai mane išmokė labiau vertinti erdvių emocinį poveikį, kaip jas patirs vartotojas.
Be to, Japonijoje įgavau gilesnį suvokimą apie funkcionalumo svarbą. Kiekvienas interjero sprendimas turi aiškią funkciją ir tikslą, todėl ši praktika tapo neatsiejama mano darbo dalimi.
Kokie didžiausi skirtumai tarp Japonijos ir Lietuvos interjero dizaino estetikos ir funkcionalumo?
Japonijoje dominuoja paprastumas, kuris pats savaime tampa prabanga. Jie renkasi kokybiškas, funkcionalias medžiagas ir neperkrauna erdvių dekoru. Tuo tarpu Lietuvoje prabangą dažnai stengiamasi „sukurti“ per sudėtingesnius interjero sprendimus.
Japonai atrodo struktūruoti, bet tuo pačiu suteikiantys filosofijai daug erdvės ir laiko. Kaip jūsų kūrybinis procesas keitėsi po gyvenimo Japonijoje?
Gyvenimas Japonijoje mane išmokė daugiau laiko skirti funkcijai ir vartotojo patirčiai. Dabar dar dažniau klausiu savęs: „Koks šio sprendimo tikslas?“ Šis požiūris padeda man sukurti interjerus, kurie ne tik atitinka praktinius poreikius, bet ir sukuria emocinį ryšį su vartotojais.
Ar jūsų klientai Lietuvoje domisi japonišku stiliumi? Kaip jis integruojamas į jų interjerus?
Mano biurų projektai dažniausiai remiasi įmonių kultūra ir tikslu, o ne konkrečiu stiliumi. Tačiau Japandi stiliaus įtaka – natūralių medžiagų, tekstūrų naudojimas, ramios spalvų paletės – tikrai jaučiama. Šis stilius taip pat puikiai tinka sprendžiant neuroįvairovės klausimus darbo aplinkose. Be to, visada mėgstu pabrėžti, kad TADAIMA entuziazmas yra padėti klientams optimizuoti jų investicijas ir atrasti naujas galimybes, kuriant darbo vietos strategijas ir biuro patalpų interjero dizaino sprendimus.
Ką reiškia įmonės pavadinimas „TADAIMA“ ir kodėl pasirinkote būtent jį?
„Tadaima“ japonų kalba reiškia „aš grįžau“ arba „aš namuose“. Tai frazė, kurią dažnai girdėjau Japonijoje, ir ji man asocijuojasi su jaukumu ir pasitikimu. Mano tikslas yra kurti erdves, į kurias žmonės norėtų grįžti, todėl šis pavadinimas puikiai atspindi mano darbo filosofiją.
Ar yra kokių nors japoniškų tradicijų, kurias integravote į savo kasdienį gyvenimą arba darbą Lietuvoje?
Gyvenimas Japonijoje mane išmokė sustoti ir pasidžiaugti akimirka. Šis įprotis išliko ir grįžus į Lietuvą – dažniau leidžiu laiką gamtoje, stebiu metų laikų pokyčius ir mėgaujuosi mažomis kasdienio gyvenimo akimirkomis.
Eglės Kairelės patirtis Japonijoje ir jos filosofija, persipynusi su interjero dizainu, atskleidžia, kaip skirtingų kultūrų įtakos gali praturtinti kūrybą ir darbo procesus. Jos pasakojimas įkvepia ne tik vertinti detales ir funkcionalumą, bet ir atrasti grožį paprastume bei kasdienybėje. TADAIMA studijos projektai yra gyvas pavyzdys, kaip apgalvotas dizainas gali ne tik atspindėti klientų poreikius, bet ir kurti erdves, į kurias visuomet norisi sugrįžti – kaip į tikrus namus.
labas@tadaima.lt
