Vilniaus miesto urbanistiniame audinyje Kosciuškos g. 32 esantis sklypas yra ypatingos reikšmės teritorija, patenkanti į Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę bei Vilniaus miesto istorinę dalį, vadinamą Antakalniu. Tai vieta, kurioje susipina įvairių istorinių laikotarpių architektūros sluoksniai, gamtinio reljefo ypatumai ir urbanistiniai principai, formuojantys unikalų miesto peizažą.

Istorinė aplinka ir urbanistinė vizija

Sklypas, kuriame formuojamas naujas gyvenamųjų pastatų kompleksas, yra istorinio Antakalnio priemiesčio dalis, kuri buvo apgyvendinta nuo XV a. Dabartinio sklypo teritorijoje urbanistiniai pokyčiai vyko nuo XVIII a., o ypač intensyvus pertvarkymas vyko XX a. Reljefas buvo permodeliuotas akmens mūro ir betono atraminėmis sienelėmis, o požeminiai inžineriniai tinklai tapo neatskiriama infrastruktūros dalimi.

Kuriama architektūrinė koncepcija siekia įsaugoti tradicinį priemiesčių vilų mastelį ir natūralų integravimąsi į gamtinę aplinką, o laiptuota pastatų struktūra su vidiniu amfiteatriniu kiemu leidžia maksimaliai atverti panoraminius vaizdus į miestą. Pagrindiniais architektūroje naudojamais elementais tampa klasikinės kolonos, derančios su aplinkiniu istoriniu kontekstu.

Urbanistiniai sprendimai ir architektūrinės integracijos principai

Pastatai projektuojami atsižvelgiant į istorinės Kosciuškos gatvės erdvinę dinamiką, gerbiant esamus vertingus pastatus, tokius kaip Justino Konopackio namas, vadinamas Kinų vila, ir Gaisrinės pastatas. Kadangi teritorijoje egzistuoja aiškios urbanistinio audinio ašys, projektuojamų pastatų orientacija koreliuoja su jomis, taip sustiprinant miesto morfologijos vientisumą.

Naujojo komplekso aukštingumas neviršija gretimai esančių pastatų, o jo vizualinė integracija su aplinka buvo tikrinama iš pagrindinių Vilniaus miesto apžvalgos taškų. Dviaukščiai pastatų korpusai įtraukiami gilyn į sklypą, taip atveriant apžvalgos taškus į kultūrines vertybes ir urbanistinį kraštovaizdį.

Reljefo ir kraštovaizdžio dermė

Kosciuškos g. 32 sklypas yra išsidėstęs skirtingose Neries slėnio terasose, tarp kurių yra 12 metrų aukščio perkrytis. Tai lemia unikalų architektūrinį sprendimą – laiptuotą pastatų struktūrą, kuri harmoningai dera su esamu gamtiniu landšaftu. Tokia kompozicija ne tik kuria humanišką mastelį, bet ir išsaugo vizualinius ryšius tarp Neries upės, Kosciuškos ir Sluškų gatvių.

Sklypo kraštovaizdžio formavimas remiasi tiek istoriniais, tiek gamtiniais aspektais. Pagrindinis tikslas – sustiprinti gamtinius elementus, paliekant atvirus vizualinius ryšius su upės slėniu, o kartu ir integruoti naujus pastatus taip, kad jie papildytų esamą urbanistinį audinį.

Architektūriniai principai

Projektuojamų pastatų tūriai yra skaidomi, kad būtų išlaikytas smulkesnio mastelio, komponentinis urbanistinis principas, būdingas Antakalnio priemiesčio viloms. Aukštinės pastatų dalys savo proporcijomis atkartoja istorinių miesto vilų mastelį, tuo tarpu apatinės dalys, orientuotos į Sluškų gatvę, padeda formuoti užbaigtą urbanistinę kompoziciją.

Vidinis kiemas formuojamas kaip privati erdvė, atskirta nuo intensyvaus gatvių srauto. Tokia struktūra ne tik padeda išsaugoti natūralų apšvietimą ir patalpų insoliaciją, bet ir suteikia galimybę gyventojams mėgautis ramiu, gamtos apsuptu gyvenimu pačiame mieste.

Projekte atsižvelgiama į gamtinius Vilniaus slėnio elementus bei siekiama išsaugoti natūralų kraštovaizdį, tuo pat metu kuriant modernius, tvarius gyvenamuosius namus. Didelė dalis sklypo erdvės yra apželdinama, naudojamos natūralios medžiagos, kurios dera su aplinkiniu kontekstu.

Kosciuškos g. 32 planuojamas gyvenamųjų pastatų kompleksas yra harmoninga sintezė tarp istorinio urbanistinio konteksto, gamtinių elementų ir šiuolaikinės architektūros. Išlaikant tradicinį Antakalnio priemiesčio vilų mastelį bei integruojant modernius dizaino sprendimus, sukuriama unikali gyvenamoji aplinka, atitinkanti tiek istorinio paveldo apsaugos reikalavimus, tiek šiuolaikinio miesto gyventojų poreikius.

Užsakovas: UAB „K. O. S. PROJEKTAI“

Statytojas: AB „K. O. S. PROJEKTAI“

Projektuotojas: UAB ,,VILTEKTA”

Subrangovas: AB ,,ARCHES”

Architektas: Edgaras Neniškis