Sostinės širdyje, prie J. Jasinskio ir V. Kudirkos gatvių sankryžos, iškilęs verslo centras „Jasinskio2“ ypatingas ne tik dėl inovatyvių sprendinių, įdiegtų pažangių technologijų, bet ir dėl pagarbos miesto architektūros istorijai.
„Jasinskio2“ verslo centras – tai ne tik naujas biurų pastatas, bet ir išskirtinis architektūrinis akcentas, organiškai įsiliejantis į istorinį centrinės miesto dalies audinį. Šis projektas – natūrali anksčiau šalia įgyvendintų „Live Square“ ir „Hilton Garden Inn“ projektų tąsa“, – sako Irmantas Matilionis, „EIKA Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas.
Pasak I. Matilionio, tokios vietos Vilniuje itin retos ir vertingos. Galimybė plėtoti verslo centrą miesto centre, kairiojoje upės pusėje ir taip arti senamiesčio, pasitaiko labai retai. Pastatas kurtas boutique verslo centro principu, jame įsikurs vos penki biurai ir tiek pat pirmojo aukšto komercinių patalpų nuomininkų. Tokia struktūra bus sukurtas išskirtinis komforto, privatumo ir kokybės balansas. Miestui šis projektas, I. Matilionio nuomone, taip pat svarbus – dabar J. Jasinskio ir V. Kudirkos gatvių sankryža visiškai pasikeitė: vietoje ilgai buvusių griuvėsių stovi modernus, architektūriškai subalansuotas pastatas.
„Jasinskio2“ buvo statomas pagal tarptautinį tvarių pastatų standartą BREEAM, todėl aukščiausios kokybės mikroklimatą biuro darbuotojams bei lankytojams verslo centre užtikrins pažangios drėkinimo, ŠVOK ir apšvietimo sistemos. Pastatas atitinka A++ energinę klasę.
Po pastatu įrengta dviejų lygių automobilių saugykla, yra iš viso 79 vietos, 8 iš jų pritaikytos įkrauti elektromobiliams. Įdiegta išmanioji parkavimo sistema su automatinės palydos funkcija padeda efektyviau valdyti transporto srautus intensyvioje centrinėje miesto zonoje.
Statant pastatą, pasak I. Matilionio, neišvengta iššūkių. Dėl statybos darbų teko laikinai uždaryti gatves, iškasti šioje vietoje stovėjusio „Tauro rago“ inžinerinius tinklus. Dalis jų buvo nebetinkami, netiksliai sužymėti geodeziniuose brėžiniuose, todėl visus darbus reikėjo itin preciziškai planuoti. Kilo išbandymų ir dėl kaimynystėje esančių senų gyvenamųjų namų. Pastato pamatai buvo atitraukti nuo gretimo namo, o kaimyninė siena suprojektuota kaip konsolinė konstrukcija. Pastatas stovi žemumoje, kur sezoniškai kinta vandens lygis, todėl hidrostatiniam grunto vandens spaudimui atlaikyti požeminėje automobilių saugykloje įrengtos jėgos grindys.
Išsaugota ir dalis istorijos
„Sklypas Tauro kalno papėdėje daugelį metų buvo atpažįstamas kaip populiaraus alaus baro-restorano „Tauro ragas“ vieta. 1968 m. architektų Algimanto Mačiulio ir Eugenijaus Algimanto Gūzo projektuotas pastatas traukė dėmesį išskirtinėmis griežtomis formomis. Jo modernus tūris, atviri gelžbetonio paviršiai, grubi skelto dolomito plokščių apdaila buvo išraiškingas brutalizmo krypties pavyzdys Lietuvoje. „Tauro ragas“ veikė iki 1994 m., buvo plačiai lankomas, o vėliau apleistas liko stovėti iki 2023 m.
„Prie šio projekto dirbti pradėjome dar 2017 m. Suprasdami objekto architektūrinę vertę, ieškojome būdų jį išsaugoti, deja, konstrukcijų būklė ir nauji funkciniai reikalavimai neleido jo integruoti į naują administracinio pastato struktūrą. Nusprendėme kurdami naują tūrį išsaugoti vietos architektūrinę tapatybę – pratęsti „Tauro rago“ istoriją. Naujojo pastato architektūros kalboje sąmoningai
reflektuotos brutalizmui būdingos griežtos betoninių plokštumų linijos, monochrominė spalvinė gama, grubi tekstūra. Siekėme ne atkartoti, o tęsti architektūrinę mintį toje pačioje vietoje“, – pasakoja kūrybinei šio projekto komandai vadovavęs architektas Saulius Pamerneckis, UAB „SP architektų grupė“ vadovas.
Pastato išorinės sienos suformuotos iš surenkamojo gelžbetonio elementų, kuriems pritaikytas Lietuvoje iki tol nenaudotas betono paviršiaus apdirbimo technikų derinys. Demontuojant „Tauro rago“ pastatą buvo išsaugotos originalios dolomito apdailos plytos bei gelžbetoniniai karnizų kampai. Dolomito plytų fragmentai integruoti į naująjį tūrį kaip dekoratyvios pagrindinių faktūrinio betono fasadų detalės, taip pat panaudoti pasažo erdvės bei požeminės automobilių saugyklos sienų apdailai.
Architekto teigimu, istorinis kontekstas padiktavo idėją atkurti pėsčiųjų ryšius sklypo viduryje suformuojant viešą pasažą, kuris pratęsia istorinės Dainavos gatvės trasą. Pasažo erdvėje įrengtas amfiteatras, apželdintas skirtingais daugiamečiais augalais.
„Siekdami išlaikyti buvusio „Tauro rago“ dvasią ir charakterį, verslo centro fasade įkomponavome originalias dolomito plokštes, o visiems prieinamame pasaže atkūrėme buvusios pastato sienos kontūrą, funkcionuojantį kaip vieta atsisėsti. Taip pat panaudojome „Tauro rago“ betoninius karnizus – jie virto meniniais lauko šviestuvais“, – pasakoja architektas S. Pamerneckis.
Pasaže eksponuojamas ir skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino išlietas bronzinis senojo „Tauro rago“ pastato maketas.
Projektas įgyvendintas bendromis profesionalus subūrusių įmonių pastangomis. Štai UAB „Termoliuksas“ komanda požeminėje verslo centro automobilių saugykloje sumontavo dvejus priešgaisrinius stumdomuosius vartus, taip pat susukamą priešgaisrinę tekstilinę užuolaidą ir ypač sandarius plieninius segmentinius įvažiavimo vartus, o administracinėse patalpose įrengė vienus priešgaisrinius stumdomuosius vartus su teleskopiniu tvirtinimu prie lubų. Ilgametę patirtį sukaupusi ir strateginę partnerystę su patikimais gamintojais puoselėjanti įmonė sklandžiai ir nepriekaištingai įgyvendina bet kokio sudėtingumo projektus, garantuojančius saugumą pastato erdvėse.
Pastato sklypo apželdinimo projektą greitai ir kruopščiai įgyvendino kvalifikuoti teritorijų apželdinimo ir priežiūros paslaugų, vejos įrengimo srityse besispecializuojančios UAB „Genflora“ specialistai. Jie apsodino teritoriją mažalapėmis liepomis, kalniniais serbentais, tarpiniais kukmedžiais, hortenzijomis, lanksvomis, kitais daugiamečiais augalais, pavasariais visų akis džiuginsiančiais poetiniais narcizais ir dirvožemį aplink augalus padengė pušų mulčiu.
Pastato eksterjero sprendinius tęsia ir interjero idėja – aiškios vertikalios struktūros, natūralių medžiagų, šviesos ir šešėlių žaismas. Siekta, kad vidus, užuot konkuravęs su pastatu, pratęstų jo logiką – sukurtų racionalių ir juslinių potyrių, miesto ritmo ir vidinės ramybės balansą. Erdvės jungiamos per šviesos, proporcijų ir faktūrų tęstinumą. Fasadų ritmika ir vertikalės virsta vidaus architektūros struktūra – proporcijomis, linijomis, apšvietimo kryptimis. Nuo šviesaus įėjimo holo iki tylesnių liftų ir laiptinių išlaikomas vientisas tonas: ramus, lėtas, tarsi vandens pulsas pastato viduje.
Centrinio holo ašis – metalizuotas amorfiškos formos recepcijos baldas. Jis tarsi sustingęs vanduo: kietas paviršius slepia judesį, šviesą ir gyvybę.
Interjerą kūrusi „Nomo studija“ kiekvieną projektą pradeda nuo klausymo – vietos, šviesos, žmogaus. Studijos darbus vienija aiški filosofija: kiekviena erdvė turi turėti savitą identitetą, būti išgryninta, autentiška ir sukurta ilgam.
Objektas: verslo centras „Jasinskio 2“, Vilnius
Užsakovas: UAB „Aurochs Investments“
Statybos darbų valdytojas: UAB „EIKA Development“
Pastato architektai: UAB „SP architektų grupė“ – architektai Saulius Pamerneckis, Indrė Saladžinskaitė, Vytautas Pliadis, Mantas Trapikas
Interjero architektai: „Nomo studija“ – architektės Laura Janavičiūtė, Toma Bačiulytė, Jolita Kemėšytė
Metalbaut, MVP Lietuva, Energy Green, Betono mozaika, Genflora, Termoliuksas, UOMAS, Promat, DEXTERA.
