Kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. Lietuva joje dalyvauja nuo 1999 metų. Šiemet mūsų šalis prisistatys 11 kartą. Iš viso Venecijos bienalė vyksta 58 kartą. Ji tęsis nuo gegužės 11 d. iki lapkričio 24 d. Štai septyni paviljonai, kuriuos rekomenduojame aplankyti šiemet viešint Venecijoje.
Ganos Respublika
Tai pirmasos Ganos respublikos paviljonas bienalėje. Jame atvaizduotas šešių menininkų palikimas ir skirtingos laisvės trajektorijos. Kiekvieno menininko kūryba eksponuojama elipsės formos tarpusavyje sujungtose erdvėse. Paroda, kuri skiriasi nuo visų kitų paviljonų per savo erdvę ir meną, vieta, kurioje galite pasinerti į neįtikėtiną ir Ganos kultūrą.
Lietuva
„Sun & Sea“
Šio bienalės „Auksiniu liūtu” apdovanotas Lietuvos paviljonas paverčia Marina Militare komplekso krantinę į paplūdimį, užpildytą smėliu ir visais atstogų prie jūros atributais.
Lietuvai atstovaujantis projektas, nors ir kuria pozityvią nuotaiką, vis dėlto kviečia mąstyti apie labai rimtas temas: klimato kaitą, visuotinį nuovargį, globalinį atšilimą, kūniškumą, ekologiją, vartotojiškumą. Menininkių darbas stebina ir specifiniu eksponavimu: ant 35 tonų smėlio įsikūrusius dainuojančius vasarotojus žiūrovai stebės iš viršaus. Tokiai kūrinio scenografijai reikalingą erdvę paviljono organizatoriai surado istoriniame Venecijos arsenale, kur anksčiau veikė laivų statykla.
„Auksinis liūtas“ laimėtas pirmą kartą. Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sveikino paviljoną sukūrusias menininkes Rugilę Barzdžiukaitę, Vaivą Grainytę ir Liną Lapelytę.
„Tai didelis Lietuvos šiuolaikinio meno pripažinimas. Kritikų ir žiūrovų susižavėjimas liudija, kad opera „Saulė ir jūra” nepalieka abejingų. Dėkoju menininkėms ir organizatoriams šiandien įtraukusiems Lietuvos kultūros vardą į Europos ir pasaulio kultūrines diskusijas“, – apdovanojimo įteikimo metu kalbėjo M. Kvietkauskas.
Andrej Vasilenko nuotr.
Italija
Nei: Labirinto iššūkis
Venecija yra lyg labirintas. Miestas sužavėjo ir įkvėpė meninkus Jorge Luis Borges ir Calvino, kurie sukūrė Italijos paviljoną. Jie pristato trijų svarbių italų menininkų – Enrico David, Chiara Fumai ir Liliana Moro – kūrinius, kurių išdėstymas nėra nei linijinis, nei gali būti sumažintas iki tvarkingų ir nuspėjamų trajektorijų. Tai paroda, kurioje galite mėgautis išsiplėtusio laiko pojūčiu ir sunykti erdvėje. Tai yra žavingas bienalės šeimininko gestas, leidžiantis įvairiais atradimais ir kūriniais tapti kitos skalės, materijos eksponatais.
Delfino Sisto Legnani ir Marco Cappelletti nuotr.
Olandija
Buvimo matavimas
Tai tarptautinis prisistatymas, kuriame nagrinėjamos tradicijų ir praeities santykis su dabartimi. Olandų menininkai Remy Jungerman ir Iris Kensmil sujungia įvairius kontekstus. Savo darbe juos įkvėpė XX amžiaus modernizmas – ypač Mondrianą, De Stijlą, Rusijos avangardas ir menininkas Stanley Brouwn.
Taivanas
3x3x6
Menininkai apmąstydami stebėjimo metodų transformaciją, atkartoja Venecijos kalėjimo, veikusio nuo XVI amžiaus iki 1922 metų, patalpas. Taip jie siekia nuo pradžių atkurti laisvės istoriją.
1755 metais „Prigioni“ kalėjime buvo įkalintas ir garsiausias Italijos meilužis – Giacomo Casanova. Fiktyvūs portretai tampa parodos sistemos dalimi: kurių plytelės yra susijusios su šiandienos standartizuota pramoninės įkalinimo architektūra: 3×3 kvadratinių metrų reginys, nuolat stebimas 6 kameromis.
Pakistanas
Manoros laukas
Pirmasis Pakistano paviljonas bienalėje pristato dailininko Naiza Khan darbų parodą, kurios vizualinė praktika yra paremta kritinių tyrimų, dokumentacijos ir kartografavimo tyrimais, sutelkiant dėmesį į viešąją erdvę ir jos betarpišką ryšį su istorija.
Pasak paviljono kuratoriaus Zahros Kano, pristatymas „skatina menininko viziją kaip objektyvą, per kurį visuomenė gali apsvarstyti vietas visame pasaulyje, kur vyksta įvairios transformacijos“.
Islandija
Daugialypėje didelės apimties instaliacijoje naudojamos specialiai šiam renginiui sukurtos tekstilės technikos. Instaliacijos įkūrėja Hrafnhildur Arnardóttir’s manipuliuoja savo parašo laikmenomis. Įrengimas yra labirintinė kelionė per ertmines kameras. Tai žvilgsnis, kuris leidžia architektams stebėtis, kaip įvairių medžiagų ir spalvų naudojimas keičia mūsų erdvės suvokimą.
