Jei aviacijos pramonė būtų šalis, ji patektų į didžiausių anglies dioksido (CO₂) išmetėjų dešimtuką. Nuo 2005 m. aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 70%, o didėjant paklausai, prognozuojama, kad iki 2050 m. dar pakils iki 300% – 700%.
Skrydžių normavimas – ateitis?
Hipotezė d4l skrydžių normavimo nurodo, kad kiekvienam asmeniui kiekvienais metais būtų galima skirti didžiausią „skrydžio kilometrų“ skaičių. Ši išmoka didėtų priklausomai nuo to, ar asmuo susilaikytų nuo skraidymo. T.y. pirmaisiais metais būtų skiriama – 500 km, kitais metais – 1000 km ir kasmet didėtų dvigubai. Tokiu principu reikėtų septynerių metų, kol susikauptų pakankamai kilometrų skrydžiui, pavyzdžiui, iš Anglijos į Australiją ir atgal.
Perkant bilietą bet kokio atstumo skrydžiui, paskirstymo norma būtų grąžinta vieneriems metams, tačiau „skrydžio banke“ sutaupyti kilometrai vis tiek galėtų būti panaudoti. Kiekvienas nekeliaujantis galėtų savo skrydžio kilometrus iškeisti į pinigus, bet kas, viršijęs jų normą, galėtų būti baudžiamas bauda arba gauti draudimą skraidyti tam tikram laikui.
Išplėstinės ir patobulintos greitųjų geležinkelių linijos taip pat galėtų pakeisti daugelį skrydžių. Kai kuriais atvejais šios kelionės galėtų būti tokios pat greitos kaip lėktuvų ir išmesti 90% mažiau teršalų. Kelionės traukiniais, varomais saulės energija, yra jau Australijos realybė. „Byron Bay“ įmonė naudoja saulės baterijas traukiniuose, kurios maitina akumuliatorius.
Derinant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių traukinių keliones ir skrydžio planavimą, trumpuoju laikotarpiu būtų ribojamas išmetamųjų teršalų kiekis. Tačiau žmonės įpratę keliauti po pasaulį per kelias valandas už palyginti mažas išlaidas, todėl sunku numanyti ar tokie pokyčiai, bent iš pradžių, nesukeltų maišto ir pasipriešinimo.
Elektriniai lėktuvai reali ateitis
Alternatyvios energijos oro transporto priemonės – dar vienas ateities sprendimas, galintys sumažinti taršą.
Pirmasis pasaulyje elektrinis komercinis lėktuvas buvo pristatytas Paryžiuje 2019 m. birželio mėnesį. Eksperimentinio skrydžio metu lėktuvas „Alisa“ skraidino devynis keleivius 1 040 km, 3000 metrų aukštyje, 440 km / val greičiu. Tikimasi, kad oficialūs skrydžiai bus pradėti vykdyti 2022 m.
Visgi specialistai teigia, kad tikėtis absoliučiai vien tik elektra varomų lėktuvų invazijos tikėtis neverta. Ir teigia, kad verčiau reikėtų galvoti apie hibridinių lėktuvų plėtojimą.
Kuo keliauti – orbitiniais žiedais ar magnetiniais traukiniais?
Ar yra tikimybė, kad ateityje vėl prisijaukinsime senąją transporto priemonę – oro balioną? Anot ekspertų, tai įmanoma, siekiant sumažinti degalų naudojimą ir anglies dvideginio išmetimą. Teigiama, kad tokia transporto priemonė galėtų atstoti šiuolaikinius kruizus.
O pasak, ko gero drąsiausių teorijų, ateityje galėsime keliauti ir orbitaliniais žiedais. Manoma, kad kelionės orbitlankiais jau bus įmanomos po trisdešimt metų. Orbitos žiedas bus tvirtas plieninis kabelis, esantis orbitoje tiesiai virš atmosferos – 80 km virš Žemės. Jis suksis, sukurdamas jėgas, kurios privers žiedą išskristi į kosmosą, o gravitacija jį nublokš į Žemę, į pasirinktą vietą. Konstrukcija bus sujungta su žeme kabeliais, o ten esantis liftas per mažiau nei valandą pakels į žiedo platformą.
Mokslinės fantastikos scenarijų primena ir kita idėja – magnetiniai traukiniai, kurie, tikėtina, būtų tokie greiti, kad žmones iš vieno pasaulio galo į kitą galėtų pervežti per 45 minutes.
Mėnulio turizmas
Mėnulio arba kosmoso turizmas yra privačiomis lėšomis finansuojamas pramoginis arba mokslo skrydis į Žemės orbitą. Šiuo metu kosmoso turizmas daugiausia apsiriboja su mokslu susijusiais skrydžiais.
Įvairios kosmoso agentūros bei mokslininkai turi skirtingas vizijas, kaip galėtų progresuoti mėnulio tyrinėjimas, skelbiant skirtingą detalumo lygį. NASA bei Europos kosmoso agentūra siekia reguliaraus apsilankymo mėnulyje tiriamaisiais tiksliais. Tačiau yra kitų perspektyvų, pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį naujienų portalas „cnn.com“ informavo, kad Kalifornijoje, San Chozė, vykusiame susitikime „Space 2.0“ paskelbta apie planuojamą kosmose statyti prabangų viešbutį „Aurora Station“.
Remiantis mokslininkų prognozėmis, iki 2069 metų kelionės į Mėnulį turėtų tapti ne tik dažnos, bet ir įprastos. Sukurta infrastruktūra mėnulyje (viešbučiai, pramogų kompleksai ir pan.) leis žmonėms ten leisti atostogas kaip bet kuriame kitame Žemės planetoje esančiame prabangiame kurorte.
