Interneto platybėse galima aptikti begalę akį traukiančių vaikų kambario interjero idėjų, kurios sužadina tėvų „apetitą“. Taigi kaip kovoti su noru atkartoti visas patikusias detales savo vaiko kambaryje ir nepersistengti?
Galvokite apie ateitį
Vaikų kambario erdvė yra išskirtinė ir daugiafunkcė, todėl svarbu, kad ji tenkintų visus mažojo gyventojo poreikius. „A Interior“ studijos dizainerė Asta Anusauskienė pastebi, kad vaikų kambariams būstuose skiriama mažiausiai ploto, nors juose atliekama daugiausia skirtingų funkcijų. Anot jos, svarbiausia kuriant vaiko kambario interjerą – funkcinis zonavimas.
„Zonas kambaryje būtina suskirstyti taip, kad viena kitai netrukdytų arba patogiai persidengtų. Jeigu kambaryje gyvenančių vaikų amžiaus skirtumas yra didelis, akivaizdu, kad jų dienos režimas skirsis, todėl svarbu užtikrinti kiekvieno vaiko privatumą“, – sako A. Anusauskienė.
Kuriant vaikų kambario interjerą, svarbu jį iš anksto „projektuoti“ į ateitį. Tiksliau – galvoti apie baldų pritaikomumą ir kintamumą. Pavyzdžiui, ar vėliau į kambarį tilps didesnė lova, kai dabartinė taps per maža? Ar vaikui pradėjus eiti į mokyklą bus tinkama vieta mokykliniam stalui?
Pasak interjero dizainerės, neretai vaikų kambario dizainas atspindi mažojo gyventojo raidos etapą.
„Jeigu tėvai įrengė kambarį naujagimiui, tai, tikėtina, jame bus daug mažyliams skirtų atributų, sienų dekoracijų. Tokia aplinka jau nebetiks darželinukui. Siūlyčiau nesirinkti laikinų interjero sprendimų, kurie gali būti pašalinti tik remontuojant kambarį. Rinkdamiesi daiktą vaikų kambariui, pagalvokite, ar jis bus funkcionalus ir po kelerių metų. Taip sutaupysite pinigų ir išvengsite daiktų švaistymo“, – pabrėžia A. Anusauskienė.
Erdvė neturi „apkrauti“ vaiko
Interjero dizainerė paminėjo privalomus vaikų kambario elementus pagal pagrindines funkcines zonas – miego arba poilsio, žaidimų, mokymosi. Tai lova, žaidimų arba mokyklinis stalas, vieta susidėti žaislams ir drabužių spinta. A. Anusauskienės teigimu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti lovos pasirinkimui, ypač planuojant, kad ateityje kambaryje gyvens du vaikai. Dizainerė pataria atkreipti dėmesį į daugiafunkcius modelius, kai vienvietė lova gali tapti dviviete.
Jeigu vaikų kambarys nėra didelis, interjero dizainerė pataria nestatyti stalo, ypač jei gyventojas yra darželinukas.
„Rankdarbiais galima užsiimti ir prie vaikiško virtuvinio staliuko, jeigu tokį turite, arba prie valgomojo stalo“, – pataria pašnekovė.
Vienas iš daugiausia diskusijų keliančių klausimų, galvojant apie vaikų kambario interjerą, yra tai, kaip ir kur laikyti žaislus. Vieni tėvai žaislus linkę laikyti mažiau matomose vietose – dėžėse, komodose ir pan. Kiti nori, kad žaislai būtų visada pasiekiami. Pašnekovė pataria žaislus laikyti pintuose krepšiuose, kurių pasirinkimas dabar ypač gausus.
Pasak A. Anusauskienės, nereikėtų, kad vaikų erdvė būtų pernelyg edukacinė. Pirma – jos realizavimui reikia didesnio ploto. Antra – tokia erdvė gali pradėti erzinti.
„Svarbu, kad vaikas savo erdvėje jaustųsi ramus ir saugus. Nereikėtų, kad aplinka jį perdėtai aktyvuotų ir vargintų. Apskritai kuriant vaikų kambarį lengva persistengti“, – paaiškina pašnekovė.
Anot jos, kambario interjero sprendimams neturėtų daryti įtakos vaiko lytis, nes jo funkcija dėl to nekinta. Didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į vaikų pomėgius, kurie gali atsispindėti interjere.
Iš darbo kambario – į vaikų kambarį
Interjero dizainerė papasakojo, kokie sprendimai buvo pasirinkti kuriant ketverių metų berniuko kambarį, kuris paaugus sesutei bus transformuotas į dvivietį vaikų kambarį pagal iš anksto paruoštą projektą.
„Projektuojant šį kambarį, buvo kuriami du atskiri scenarijai. Pirmasis – dabartinis kambarys, pritaikytas darželinukui, antrasis – skirtas dviem vaikams. Atėjus laikui į kambarį kraustytis antrajam vaikui, nebereikės sukti galvos, kur statyti antrą lovą, arba pastačius rašomąjį stalą naudotis elektros lizdais, esančiais kitame kambario gale, nes viskas jau yra numatyta“, – pasakojo A. Anusauskienė.
Vaiko kambarys šiuo atveju atsirado vietoj buvusio darbo kambario. Pirmiausia buvo perplanuotas erdvės funkcinis zonavimas ir ji pritaikyta naujiems poreikiams. Anot pašnekovės, tėvams buvo svarbi kambario estetika – norėjo vizualiai lengvo, šviesaus ir neperkrauto kambario.
Nors vaikų kambariuose įprasta matyti gausą dekoracijų ar vaikiškų atributų, tačiau kuriant pastarąją erdvę buvo naudojamos tik funkciškai reikalingos detalės, paliekant erdvės mažųjų kūrybai. Pasak pašnekovės, buvo siekiama sukurti neutralią, švarią aplinką kaip ramų foną neišvengiamam vaikiškam chaosui.
Vaikų kambario įrengimo darbai prasidėjo nuo grindų atnaujinimo, naujo elektros plano paruošimo: prie lovos buvo suprojektuotas pagrindinio šviestuvo jungiklis, parinkti nauji taškai elektros lizdams. Pagrindinis šviestuvas buvo parinktas toks, kuris turėtų šviesos stiprumo reguliavimo funkciją.
Kambaryje buvo atsisakyta buvusių dieninių ir naktinių užuolaidų, parinktos medinės žaliuzės, kurių medžiagiškumas ir ažūrinis raštas papildo ramią kambario kompoziciją.
Spalvų pasirinkimas
A. Anusauskienė tikina, kad neretai renkant vaikų kambario spalvyną, atsižvelgiama į vaiko lytį. Tačiau ji nesilaiko jokių spalvų parinkimo tradicijų, todėl ir šį kartą berniuko kambariui pritaikė šviesiai pilką spalvą.
„Parinkta plokštė sieninei spintai tapo atspirties tašku. Ta pačia spalva buvo dažomos sienos ir pagal užsakymą gamintas vaikiškas staliukas su kėdutėmis. Kambario akcentais tapo rudos odinės rankenėlės, patogūs pinti krepšiai, subtiliais geometriniais raštais margintas kilimas, kuris papildė tekstūrinę kambario paletę“, – kalbėjo interjero dizainerė.
Anot jos, ryškių ir intensyvių spalvų kambaryje klientai pageidauja retai, nes jos greičiau pabosta, o ilgiau pabuvus kambaryje gali netgi pradėti erzinti.
„Paprastai kambario kūrimo procese daugiau dalyvauja tėvai, todėl vizualiniuose sprendimuose atsispindi būtent jų supratimas apie grožį, estetiką ir jaukumą. Žinant, koks dinamiškas yra vaikų kambarys, siūlau rinktis neutralų foną. Paprastai vaikų žaislai yra ryškių spalvų, todėl, patikėkite, ryškumo kambariui tikrai netrūks“, – pataria pašnekovė.
Vaikų kambario aksesuarai
Tėvai vaikų kambario sienas yra linkę dekoruoti įvairiomis detalėmis – nuotraukomis, plakatais ir pan. Ar vaikų kambario aksesuarai turėtų skirtis nuo kitų kambarių? Pasak pašnekovės, kuriant berniuko kambario interjerą buvo svarstomi keli variantai ir galų gale priimtas sprendimas įrėminti plakatus.
„Sąmoningai rinkomės subtilius, bet linksmus, „prigesintų“ spalvų vaizdus, kurie darniai įsiliejo į interjerą. Plakatų pasiūla yra begalinė, galima rinktis nuo edukacinių iki vaiko pomėgius atspindinčių, kuriuose vaizduojamas kosmosas, fauna, flora ir t. t. Įrėminti galima ir vaikų darbelius ar nuotraukas“, – pasirinkimo įvairovę pristato A. Anusauskienė.
Anot jos, šį kartą buvo pasirinktas lengvas, neįpareigojantis turinys, nes vaiko pomėgiai yra vis dar kintantys.
Neatsiejamas vaikų kambario elementas – naktinis šviestuvas, nes daugumai mažųjų patinka miegoti prieblandoje, o ne visiškoje tamsoje. Kuriant šį interjerą, buvo parinktas įkraunamas, reguliuojamo šviesos stiprumo, stilingas šviestuvas.
Interjero dizainerė sako, kad tėvai, laukdami pirmagimio, dažniausiai imasi iniciatyvos ir vaikų kambarį įsirengia patys. Tačiau atsiradus poreikiui transformuoti kambarį, kreipiamasi į profesionalus.
„Dažniau tenka padėti atnaujinti darželinukų ir mokyklinukų kambarius. Apskritai žmonės, kurie nori įrengti būstą ar vaikų kambarį, vis labiau pasitiki profesionalų pagalba“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.
Asmeninio archyvo nuotr.
