Netolimoje ateityje kauniečių ir miesto svečių kasdienybę palengvins keturios naujos jungtys – trys tiltai abipus upių krantų ir viadukas per A1 magistralę ties Eiguliais. Ambicingiems miesto infrastruktūros projektams įsibėgėjant, jau dabar matoma įvairiapusė būsimų statinių nauda – nuo greitesnio ir patogesnio susisiekimo iki įstabių panoraminių vaizdų.

Pasak Kauno savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto Gedemino Barčausko, nauji objektai miesto bendrajame plane pradėti dėlioti dar prieš dešimtmetį, lygiagrečiai su augančiais ir besiplečiančiais mikrorajonais. Tai ypač paskatino centrinės miesto dalies plėtrą į upių krantus.

„Per pastarąjį dešimtmetį pagal bendrąjį planą priimti miesto vystymuisi reikalingi sprendimai. Jaučiamas tvirtas tikėjimas, kad būtent tiltai ir konversinės teritorijos paskatins miesto plėtrą. Pavyzdžiui, greta atgimstančio senamiesčio statomi du tiltai duoda impulsą plėtrai Vilijampolės link, o Nemuno salos jungtys – į Žemąją Fredą ir Aleksotą“, – neabejoja G. Barčauskas.

Kauno vyr. architektas pasidalijo mintimis apie statomus naujus objektus ir miesto išsikeltus tikslus.

Kaunas – upių miestas. Ar ši aplinkybė natūraliai suponuoja poreikį planuoti naujų tiltų vietas? Kokį vaidmenį jie atlieka miesto infrastruktūroje ir urbanistikoje?

Tiltai yra ypač svarbūs upių miestams. Pats tiltas turi dvigubą prasmę. Pirmiausia – kasdieninė infrastruktūrinė reikšmė: darnus judumas, ekonomika, transportas. Kuo daugiau tiltų, tuo judumas yra tvaresnis, mažiau spūsčių, didesnis ryšys tarp dviejų krantų. Žmonės suranda savo kelią ir spūstys natūraliai sumažėja. Tuo pačiu atsiranda galimybė trumpesnį kelią numinti dviračiu ar nueiti pėsčiomis.

Yra ir kitas – urbanistinis – aspektas. Tiltas veikia ir kaip viešoji erdvė, sujungiant dvi urbanistines-funkcines zonas. Tai apima tiek  socialinę dimensiją, tiek plėtros skatinimą – žmonės gali grožėtis panoraminiais vaizdais.

Ne ką mažesnį vaidmenį atlieka tiltų ženkliškumas. Nuo seno miestai pradėdavo kurtis prie upių. Iš tilto gali identifikuoti, koks tai miestas. Yra senų nuotraukų, atviručių, į kurias pažvelgęs matai Aleksoto ir kitus Kauno tiltus. Statant naujus, turime galvoti panašiai.

Kaip tilto dizainas turi derėti su aplinkine architektūra ir kraštovaizdžiu? Pavyzdžiui, Kaune ypač savo architektūra išsiskirs statomi du tiltai pėstiesiems ir dviratininkams.

Šie projektai neapsiriboja vien susisiekimo funkcija. Jie kuriami kaip viešosios erdvės, skatinančios žmonių judėjimą, poilsį ir bendruomeniškumą. Prie Santakos parko statomas tiltas stiprins šios istorinės vietos ryšį su miesto kasdienybe, o kitas, jungsiantis Nemuno salą su Žemąja Freda, taps traukos centru. Prie jo numatyti amfiteatrai, skirti susitikimams ir aktyviam laisvalaikiui prie vandens.

Vienas iš Kauno išsikeltų tikslų yra pritraukti žmones ir miestą prie krantų, maksimaliai įveiklinti upes. Tinkamas prietilčių realizavimas prideda miestui vertės – nuo pasigrožėjimo peizažu iki renginių.

Tiltui parinkti tinkamą dizainą – nėra paprasta užduotis. Susiduriama su šlaitais, slėniais, upėmis, senosiomis miesto struktūromis. Statinys neturi viso to užgožti ir pernelyg dominuoti. Būtent todėl tokiems išskirtiniams statiniams organizuojami architektūriniai konkursai.

Jūsų manymu, ar per pastarąjį šimtmetį reikšmingai pasikeitė tiltų vaidmuo miestų planavime? Ar Lietuva ir šalies miestai tam skiria pakankamai dėmesio?

Istoriškai  tiltai buvo skirti prekių gabenimui. Kaune pirmųjų tiltų atsiradimas turėjo reikšmingos įtakos Vilijampolės, Aleksoto plėtrai. Vėliau, sovietmečiu, tiltų planavime dominavo transporto funkcija.

Po nepriklausomybės atkūrimo atsirado vos vienas kitas tiltas. Tačiau tik pastaraisiais metais miestai aiškiai suvokė, kad keičiantis gyvenimo tempui, didėjant urbanistiniam intensyvumui, tiltai yra neišvengiamas dėmuo, kurio negalima ignoruoti. Kaunas Lietuvoje neabejotinai diktuoja tiltų statybos tendencijas.

Pakeistas požiūris į tiltų statybas visokeriopai pagerins kauniečių gyvenimo kokybę. Kasdienybei palengvinti reikalingi ne tik tiltai transportui – tankiose miesto vietose statomi būtini pėsčiųjų ir dviratininkų tiltai. Tiltai iš Nemuno salos tapo impulsu Žemosios Fredos konversijai. Jungtis tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės analogiškai pagyvins Vilijampolę. Tik laiko klausimas, kada istorinė Vilijampolė patirs ryškią urbanistinę transformaciją.

Ambicingiausias Kauno projektas – Santakos tilto statyba tarp Užnemunės ir Brastos gatvių, numatant keturias eismo juostas ir takus. Ar galima teigti, kad šio statinio nauda miestui bus įvairiapusė?

Santakos tiltas bus mišrus ir universalus, išsiskiriantis ypač palankia lokacija. Jis bus naudingas ne tik transporto priemonėms, bet ir besirenkantiems keliones dviračiu ar pėsčiomis. Nuo šio statinio atsivers ikoniniai vaizdai: Senamiestis ir santaka,  todėl statinys taps svarbiu traukos tašku.

Aleksoto sujungimas su Vilijampole ir Šilainiais nukreips didelį automobilių srautą nuo Senamiesčio. Darnaus judumo požiūriu tai didelis pliusas, kartu ženkliai prisidedantis prie gyvenimo kokybės.

Ar viadukai tokie pat svarbūs kaip ir tiltai? Pavyzdžiui, ties Ašigalio gatve statomas viadukas per A1 magistralę su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis.

Viadukai paprastai funkciškai ir urbanistiškai statomi labiausiai apgyvendintose vietose. Žvelgiant iš pragmatiškumo pusės, jie dažniausiai būna minimalistiniai. Jų pagrindinė funkcija – nukreipti srautą, netrukdyti didesnio intensyvumo keliams. Tokie statiniai urbanistinei struktūrai prideda didesnio ir sėkmingesnio miesto įvaizdį.

Kokie miesto ateities planai?

Kaunas turi daug potencialo. Pastaraisiais metais grandioziniai objektai duoda impulsą tvariai miesto plėtrai. Ir tai – tik pradžia. Ateityje didelių projektų dar tikrai bus. Su miesto vadovais dėliojamės planus ir dar tikrai nustebinsime.

Tiltai yra tik viena iš priemonių, įgalinanti miestą tankėti. Kuo jis tankesnis, tuo jis tvaresnis ir šiuolaikiškesnis. Žmonės juda darniai, viskas pasiekiama dviračiu ar pėsčiomis. Mūsų tikslas – sukurti kuo daugiau optimalios urbanistinės infrastruktūros.

Norint tai skatinti, turime investuoti ne tik į inžinerinę infrastruktūrą, bet ir į mokyklas, baseinus bei kitus socialinius infrastruktūros objektus.