Sostinės pylimo gatvėje esantys rūšinės kavos namai „Coffee spells“ lankytojus traukia laiko ženklų nusėtu interjeru ir pro langus atsiveriančia choralinės sinagogos panorama.
„Coffee Spells“ įkūrėja Aistė Košienė dešimtmetį dirbo rinkodaros srityje. Laukdamasi antrosios dukters, sumanė atidaryti kavinę. Vyras ir tėvai idėją palaikė, tad Aistė pradėjo ieškoti patalpų. „Kai pirmą kartą užėjau į nuomojamas patalpas Pylimo gatvėje, jose nieko nebuvo. Tuščia apleista erdvė su senomis pakabinamomis biuro lubomis, – pasakoja A. Košienė. – Tačiau sužavėjo patalpų išdėstymas ir, žinoma, vaizdas pro langus į vienintelę šiandien veikiančią sinagogą Vilniuje. Supratau, kad tai mano vieta. Užsibrėžiau iki dukros gimimo patalpas sutvarkyti, nors nebuvau nei interjero dizainerio pasamdžiusi, nei sugalvojusi kavinės koncepcijos.“
„Norėjau išskirtinės erdvės, kavinės ne paaugliams, o suaugusiesiems, norintiems paskaityti knygą, pailsėti nuo buities ir namų. Norėjau minimalistinio, neapkrauto baro“, – sako kavinės įkūrėja. Sukūrus nuosaikų, istoriją atliepiantį interjerą ir penktadieniais serviruojant išskirtinius „Atlanto beygels“ kavos namų bendruomenė pasipildė ir menininkais, filosofais bei fotografais.
Kurti kavos namų interjerą ėmėsi „Case Studio“ architektės Julija Čiapaitė-Jurevičienė ir Karolina Čiplytė.
„Ši Pylimo gatvės atkarpa mums buvo nepažįstama. Joje yra itin siauras pėsčiųjų šaligatvis ir labai intensyvus eismas, ten nutrūkdavo senamiesčiui būdinga parduotuvių, kavinių ir kitų funkcijų įvairovė pirmuose aukštuose. Todėl nei mūsų, nei daugumos vilniečių pro ten nevedė natūraliai susiklostę kasdieniai keliai per senamiestį“, – dalinasi prisiminimais Julija.
Projektavimo darbai prasidėjo nuo stebėjimo, ilgų pasivaikščiojimų šioje Pylimo gatvės atkarpoje. Julija buvo sužavėta vietos scenovaizdžio – žydų, būdingais juodais apdarais besirenkančių į maldos namus. Nuostabus, autentiškas vaizdas, kuris turėjo būti labai įprastas ir savas prieškariniame daugiakultūriame Vilniuje – Šiaurės Jeruzalėje.
Tai tapo projekto ašimi: kaip vėl susiliesti su tuo, kas buvo taip artima ir pažįstama vilniečiams prieš keletą dešimtmečių.
Kavinė visada yra nuostabi proga atkurti ryšius, todėl nuo projekto pradžios buvo labai svarbu sukurti galimybes, kad žmonės, gerdami kavą, galėtų stebėti ir dalyvauti sinagogos prieigų gyvenime tiek būdami kavinės viduje, tiek išorėje.
„Per visą kavinės ilgį įrengėme suolą, atgręžtą į sinagogą, kavinės langų, pro kuriuos matomi puošnūs choralinės sinagogos fasadai, palanges pavertėme plačiais stalais“, – komentuoja Karolina.
Kavinės erdvė formuota sluoksnis po sluoksnio.
Atvėrus sienos fragmentą ties būsimu baru išniro mėlynų ir žalsvų dažų juostų sankirta, užrašas „150“ ir kitų kasdienės praeities veiklos ženklų. Manoma, kad tai yra iki karo čia veikusios žydų ligoninės fragmentai. Kelių sluoksnių siena tapo kavinės akcentu.
Nuėmus pakabinamas lubas, pasirodė rudų medinių lentų lubos. Jos žavėjo paprastumu, matomomis laiko žymėmis, „patvarkymais“, matyt, iš po ranka turėtomis mėlynomis lentomis ar netgi senomis durimis. Visi šie fragmentai buvo išsaugoti, neuždengti.
Interjere buvo panaudoti ir patalpose aptikti krosnies kokliai – jie kaip eksponatai nusėdo ant perpanaudoto stiklo lentynų, sukurtų senos sekcijos vitrinos, kurią Aistė parsivežė iš tėvų.
Tai ne dekoratyvūs, įspūdingi elementai, o nuoširdūs ir autentiški ženklai, rodantys daugumos to meto vilniečių gyvenseną.
„Tiek aš, tiek Julija su Karolina projektuodamos labai daug galvojome apie žmogų. Nepatogius laiptus į kavinę uždengėme nuožulnia rampa, – pasakoja Aistė. – Visi paviršiai svečių erdvėse yra mediniai, aptakūs, malonūs liesti. Tamsūs buko medienos atspalviai, sodriai atspindintys pro langus krintančią dienos šviesą, sukuria ramią, nuosaikią atmosferą.“
Pasak interjero kūrėjų, projek – tuodamos jos laikėsi principo užuot sunaikinus ir kūrus iš naujo, kuo daugiau išsaugoti, pritaikyti, panaudoti, keisti tik tai, kas daro esminį pokytį: „Buvo svarbu kuo optimaliau naudoti resursus ir įprasminti šią Vilnių kaip daugia – kultūrį miestą iliustruojančią vietą.“
Rūšinės kavos namus „Coffee Spells“ pavyko atidaryti per keturis mėnesius.
Kavinės įkurtuves Aistė šventė ant rankų laikydama dviejų savaičių dukrytę, iki pat jos gimimo aktyviai dalyvavusi kavinės įrengimo darbuose, valdžiusi visą jų procesą.
Nors kavinę pavyko atidaryti greitai, vos per beveik keturis mėnesius, lygiai taip pat greitai 2020-aisiais dėl pandemijos ją teko trims mėnesiams uždaryti. Tačiau Aistė nepasidavė, atsilaikė – kavinė sėkmingai veikia.
„Džiaugiuosi šia vieta, vis dau – giau turime nuolatinių lankytojų, vis daugiau užsuka ir praeivių, mūsų interjeru ir, žinoma, pačių skrudinta rūšine kava susidomėjusių turistų. Šiuo metu įrengiame antrą kavinę – Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių sankirtoje. Naujosios kavinės išskirtinumas – ji bus visiškai ant kampo su labai dideliais vitrininiais langais. Pradėjus planuoti antrą kavinę pagrindinis iššūkis buvo padaryti ją panašią į pirmąją, nors erdvė ir vieta visiškai kitokios. O tada atėjo suvokimas, kad visai to nereikia. Juk viena yra senamiestyje, o kita – naujamiestyje. Tad antrosios kavinės interjerą diktuoja aplink skubantis miestas.“
