Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, pasirašomos paskutinės sutartis šių metų projektams ir veikloms, kurios apima ne tik visas 2019 m. skirtas biudžeto lėšas, bet ir per viešuosius pirkimus sutaupytas lėšas. Taip pat vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl kitų metų projektų.

„Norime, kad rangovai galėtų planuoti savo darbus iš anksto, o darbai prasidėtų kuo greičiau. Tad iš anksto paskelbtais pirkimais skatiname rangovus ruoštis 2020 m. darbams, kad jie juos galėtų pradėti iš karto po technologinės pertraukos, t. y. nuo 2020 m. kovo 15 d.“, – sako V. Andrejevas.

Kelių direkcija praėjusiais metais per rangos darbų viešuosius pirkimus sutaupė 65 mln. eurų. Per 7 šių metų mėnesius Kelių direkcija per rangos darbų viešuosius pirkimus jau sutaupė apie 30,3 mln. eurų.

Pavyzdžiui, A. Meškinio tilto rangos darbai nupirkti 7,2 mln. eurų pigiau nei buvo planuota, per A14 Vilnius–Utena kelio dviejų lygių sankryžų rekonstrukcijos pirkimą sutaupyta 4,6 mln. eurų, o per A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio pertvarkymo į automagistralę pirkimą sutaupytą 13,5 mln. eurų pirkimui suplanuotų lėšų. Pasiūlymai buvo vertinti pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį.

Per viešuosius pirkimus sutaupytoms lėšoms iškarto skelbiami nauji pirkimai keliams tiesti ar rekonstruoti. Pavyzdžiui, 2019 m. viešųjų pirkimų konkursų dalies sutaupymų dėka dar šiais metais planuojama suremontuoti 7,1 km ilgio ruožą A13 kelio Klaipėda–Liepoja.

2019 m. Kelių direkcijos biudžetas siekia 404,8 mln. eurų (383,8 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, 21 mln. eurų – Europos Sąjungos investicijų lėšos).  Planuojamas 2020 m. Kelių direkcijos biudžetas – 383 mln. eurų (343 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, 40 mln. eurų – Europos Sąjungos investicijų lėšos).

Kelių direkcijos vykdomi projektai yra finansuojami iš nacionalinio biudžeto lėšų (Kelių priežiūros ir plėtros programos) ir Europos Sąjungos investicijų fondų.

Kiek anksčiau, šiemet, buvo skelbia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliekamas kelių kokybės auditas atskleidė vis naujas kai kurių rangovų piktnaudžiavimo detales. Valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatyti defektai ruožuose, dėl kurių rangovai bendradarbiauja, bus pašalinti iki  2019 metų pabaigos. Kituose ruožuose, dėl kurių rangovai atsisako bendradarbiauti ir vilkina procesus, defektų ištaisymas gali persikelti į kitus metus.

Šaukštas deguto…

Kaip skelbia organizacijos atstovai, kalbantis su rangovais dėl anksčiau aptiko broko ištaisymo, paaiškėjo, kad kai kuriuose objektuose nusižengta ne tik atliekant rangos darbus, bet ir kai kurių projektų vykdymo metu galimai buvo suklastota dokumentacija mažinant reikalavimus ir naudojant prastesnes medžiagas. Be to, dalis rangovų vengia prisiimti atsakomybę už padarytus pažeidimus, atsisako bendradarbiauti ir taisyti defektus, pateikia tikrovės neatitinkančius tyrimų rezultatus, vilkina procesus, – skelbiama pranešime spaudai.

„Kelių kokybės auditas atskleidė didžiulį piktnaudžiavimo mastą Lietuvos keliuose. Tikrai nesakome, kad nesąžiningai dirbo visos įmonės – buvo tokių, kurios klydo, tai pripažino ir ištaisė savo klaidas. Vis dėlto turime labai sudėtingų atvejų, kai rangovai ne tik bando nuslėpti savo piktavališkumą, bet ir ieško politinio užtarimo aukštų vadovų kabinetuose. Šioje vietoje privalome būti principingi. Tai mūsų keliai, mūsų valstybės lėšos, visuomenė privalo reikalauti atsakomybės ir išgirsti visus atsakymus“, – sakė laikinai einantis pareigas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, kalbantis su rangovais dėl defektų apimties, jų šalinimo ir darbų terminų palyginti visuose dokumentuose nustatyti reikalavimai: nuo viešųjų pirkimų techninių specifikacijų iki techninių darbo projektų. Paaiškėjo atvejų, kai  projektuojant ir  įgyvendinant projektus reikalavimai dokumentuose buvo mažinami kokybės sąskaita. Šios faktinės aplinkybės išaiškintos praplėtus audito tyrimo lauką. Pirmame etape lyginti tik techniniuose darbo projektuose nustatyti reikalavimai su realiai atliktais darbais.

Rangovai supažindinti su audito išvadomis ir pasiūlyti galimi defektų šalinimo būdai. Dalis įmonių sutinka bendradarbiauti, teikia informaciją, sutinka ištaisyti defektus. Tačiau yra rangovų, kurie ne tik atsisako šalinti defektus, bet ir vilkina procesus, atsisako teikti informaciją, bendradarbiauti, ignoruoja nustatytas faktines aplinkybes, – buvo rašoma pranešime spaudai.

Vykdant kelių auditą susidurta su atveju, kai rangovai slepia faktines aplinkybes, siekdami išvengti atsakomybės. Rangovas sutiko atlikti papildomus tyrimus pažeidimų  mastui nustatyti ir pateikė Kelių direkcijai rezultatus. Rangovo samdyta laboratorija nustatė neva objekte medžiagos panaudotos tinkamos. Kadangi laboratorijų atliktų tyrimų rezultatai smarkiai skyrėsi, Kelių direkcija pasitelkė užsienio laboratoriją, kuri patvirtino, pirmų laboratorijų tyrimų rezultatus, t. y. kad visame objekte buvo panaudota netinkama medžiaga.

Siekiant pašalinti audito metu nustatytus defektus, kartu su audito išvadomis, o rangovas atsisakė savo sąskaita ištaisyti defektus, Kelių direkcija ketina pirkti papildomus rangos darbus ir po to sąskaitą už juos pateiks rangovui.

2018 m. Susisiekimo  ministerijos iniciatyva atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą buvo ištirti 33 skirtingi keliai ir nustatyta, kad beveik 90 proc. tirtų kelių neatitiko kokybės reikalavimų. Net 18 kelių buvo nustatyti esminių pažeidimų, dėl kurių objektai apskritai neturėjo būti priimti. Audito metu buvo tikrinti keliai, tiesti ar rekonstruoti 2008–2017 metais.

Kelių direkcijos informacija. Asociatyvi nuotr.