Statybų sektorius Lietuvoje kasmet sukuria apie 10 proc. BVP. Parodoje RESTA vykusios konferencijos „Skaitmeninė statyba” metu, Lietuvos Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas kvietė nelaukti kol pokyčiai ateis, o juos inicijuoti patiems. Nors šiandien vykdomas industrijos skaitmeninimas ir BIM taikymas nėra jokia panacėja, greičiau, tai būtinybė, į kurią investuoja vyriausybės, Europos Sąjunga ir verslas, bet šis procesas kelia ir daug iššūkių. Todėl jau dabar siekiama įtvirtinti privalomą statybos sektoriaus darbuotojų mokymą, taip pat vyriausybė planuoja koreguoti teisinę bazę, didinti investicijas į statybų skaitmeninimą.
Išmaniame mieste – tik išmani visuomenė
„Šiais metais turime kuo pasidžiaugti: tarp Lietuvos statybos sektoriaus lyderių nerasime nė vienos įmonės, kuri dirbdama netaikytų BIM metodologijos. Lietuvos statybos įmonės, eksportuojančios savo paslaugas į užsienį, jau ne vienerius metus taiko BIM. Taigi džiugu, kad privatus sektorius eina koja kojon su inovatyviu pasauliu. Tačiau yra ir kur pasitempti: viešasis sektorius čia žymiai atsilieka. Kiekviena diena, kai atidėliojame skaitmenizavimą, yra nepateisinama, nes lemia valstybės atsilikimą, ekonomikos lėtėjimą. Netaikydami „Statybos 4.0“ principų, pasmerkiame valstybę ledynmečiui“, – sako D. Gedvilas ir pridūrė, kad asociacija inicijuoja privalomą, t.y. notarine tvarka, skaitmeninių duomenų perdavimą, parduodant ar kitaip perleidžiant nekilnojamo turto objektą.
Vyriausybė per artimiausią dešimtmetį yra numačiusi statybos sektoriaus skaitmeninimui skirti 200 mlj eurų, skaitmeninių technologijų diegimui versle – 300 mlj eurų.
„BIM poreikis rinkoje akivaizdus: šiandien jau daugiau nei 500 registruotų vartotojų naudojasi VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rengiamais BIM dokumentais, prie kurių rengimo prisideda Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU), Kauno technologijos universiteto komandos. Tie, kuriems trūksta žinių, aktyviai mokosi. Iki šios dienos pagal statybos proceso skaitmeninimo „Statinio informacijos modeliavimas BIM“ kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą jau apmokėme daugiau nei 300 asmenų“, – vardija D. Gedvilas.
Statybininkų asociacijos prezidentui pritarė ir Kjetil Tonning, Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) prezidentas. Paklaustas kaip greičiau skaitmenizuoti statybos sektorių, Kjetil Tonning nevyniojo į vatą – atsakymas yra vienas, t.y. žmonių išsilavinimas.
Konferencijoje K. Tonning pabrėžė, kad skaitmeninė statyba gali padėti įgyvendinti visų svarbiausių ES prioritetinių sričių pagrindines kryptis – tai skaitmeninė ekonomika, energijos vartojimo efektyvumas, žiedinė ekonomika, klimato kaita, demografiniai pokyčiai, sveikata ir sauga, švietimas, mokymas, jaunimo nedarbas ir kt. Tačiau tai pasiekti galima tik tada kai į statybų industriją bus pritraukiami jauni žmonės ir jie galės ne tik mokytis visą gyvenimą, bet ir persikvalifikuoti net kelis kartus. „Išmaniame mieste“ turi gyventi tik „išmani“ visuomenė.
„Statybos skaitmenizavimas yra galimybė parodyti jauniems žmonėms, kad jie gali kurti rytojų“, – sakė pranešėjas. Europoje jau šiandien vyksta reikšminga skaitmeninė statybos pramonės pertvarka. Šiuo klausimu Europa ne vienalytė – vienur skaitmeninė statyba smarkiai pažengusi, o kitur – gerokai atsilikusi. Todėl Europoje būtina spartinti šiuos pokyčius. Žinoma, tai reiškia ir iššūkius, kaip pavyzdžiui, vienodą arba bent jau panašų BIM reglamentavimą visose valstybėse, taip pat atvirų duomenų privatumą/saugumą.
Tamperė – „išmaniausias“ Suomijos miestas
Kol kas nepavyksta surasti bendro algoritmo, pagal kurį būtų galima nustatyti pakankamą skaitmenizacijos lygį, leidžiantį miestui tapti sumaniuoju miestu. Nepaisant to, puikius rezultatus skaitmenizacijos srityje rodo Suomijos miestas tituluojamas šeštuoju pasaulio „išmaniuoju miestu“. Konferencijoje BIM projektuotojas ir koordinatorius, Tamperės skaitmeninio miesto modelio projekto vadovas Rodrigo Coloma pristatė Tamperės (Suomija) miesto modelį ir infrastruktūros sprendimus, kurie padėjo tapti „išmaniuoju“ miestu.
„Smart Tampere“ yra strateginė Tamperės miesto plėtros programa 2017–2021 m. Programa kuria tvarų ir „protingą“ Tamperės regioną, kuriame būstas, gyvenimas ir judumas yra ekologiškas ir, kuriame paslaugos yra orientuotos į vartotoją. Jos dirba skaitmeniniu būdu, o tai reiškia lanksčiai. Programą sudaro trys elementai, kurių įgyvendinimui vadovauja Tamperės miestas ir regiono ekonomikos plėtros agentūra „Verslo Tamperė“. Taip bendradarbiaujama su įmonėmis, mokslinių tyrimų institucijomis, organizacijomis ir miesto gyventojais.
R.Coloma konferencijos dalyviams pasakojo, kad miestas nusprendė skaitmenizuotis dėl duomenų, kurie padėtų tapti ekologiškesniems, saugesniems, veikti efektyviau. Tačiau net ir turint duomenis teko greitai suprasti, kad juos reikia optimizuoti. Kaip?
Programa turi tris dalis: ekosistema, skaitmeninė programa ir tvarus miestas. Šiuo metu Tamperės atvirų duomenų paskyroje yra 114 duomenų rinkinių, susijusių su sveikatos ir socialinėmis paslaugomis, švietimu, vietos valdžia ir eismu. Duomenys pateikiami kaip atskiri failai. Pavyzdžiui, miesto pirkimo sąskaitos faktūros ir Tamperės oro fotografijos nuo 1946 m. Be to, autobusų vietos, autobusų tvarkaraščiai ir informacija apie įvykius Tamperėje realiu laiku naudojami. Atviri duomenys buvo panaudoti skirtingų mobiliųjų programų kūrimui. Kaip pripažįsta pranešėjas, dažniausiai duomenys naudojami su eismo sritimis susijusiomis programomis. Šiais duomenimis gali naudotis ir verslas (nemokamai).
„Mes sukūrėme tinklą, kuris leidžia miesto gyventojams, įmonėms ir mokslinių tyrimų institucijoms plėtoti pažangius miesto sprendimus. Iki šiol užbaigti 26 bendri eksperimentai, iš kurių vienuolika buvo integruota kaip nuolatinis miesto veiklos elementas. Be eksperimentų, mes atidarėme miesto aplinkos dalis kaip bandymų platformas. Organizuojami renginiai leido šimtams dalyvių išgirsti apie naujausias technologijas ir pristatyti savo idėjas. Tamperė tapo vienas ryškiausių Suomijos pažangių miestų“, – sakė pranešėjas.
Oro uostų skaitmeninimo lyderis
„Išmanusis miestas“ tai yra sistema, oro uostas – tai specifinė sistemų jungtis. Čia lyderiauja Kopenhagos oro uostas. Kopenhagos oro uosto Techninio žinių centro vadovas Michael Friis Ørsted konferencijos dalyviams pristatė BIM ir iTWIN sprendimus, panaudotus didžiausiame Danijos oro uoste.
Pasak pranešėjo, pastatai kelia vis daugiau ir daugiau iššūkių. Juk jie turi daug sensorių, instaliacijų, taip pat pastatuose reikia suderinti daug funkcijų. Daugybę žmonių nenori dirbti biuruose, todėl kasdien keliauja, ilgas valandas dirba oro uostuose, laukdami savo skrydžių. Nepamirškime saugumo. Jau projektuojant Kopenhagos oro uostą, buvo kuriamas skaitmeninis dvynys. Pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirinkta GEP programinė įranga, buvo jos paprastumas ir vientisumas. Be to, programinė įranga buvo visiškai integruota į esamą oro uosto ERP sistemą (kuri vis dar tvarko mokėjimus). Šiandien keliautojo amžiuje, ignoruodami pažangiosios duomenų analizės teikiamą naudą, keliamą didelę riziką.
Kadangi daugiau žmonių, nei bet kada anksčiau, pasitiki savo mobiliaisiais telefonais, kasdien sukuriamas milžiniškas duomenų kiekis. Tvarkydami duomenis, pažangiosios analizės pagalba oro uosto operatoriai gali aiškiai suprasti, kokie bus aktyviausi laikotarpiai saugumo kontrolės punktuose ir kitose srityse. Tai ne tik sukelia geresnę klientų patirtį, padėdama keleiviams greičiau pereiti visas eilas, bet laikui bėgant mašininis mokymasis, dirbantis dirbtinio intelekto pagalba, gali sukurti nuspėjamuosius modelius, kurie leistų oro uostui geriau planuoti ir paskirstyti išteklius ten, kur jie labiausiai reikalingi. „Vartotojai tai mėgsta“, – sako Kopenhagos oro uosto atstovas.
„Žinoma tai kelia iššūkių. Visoms sistemoms, kurios yra integruotos į oro uosto teritoriją, būtina atlikti patikrinimus kas keturiolika dienų. Jeigu reikia keisti bent vieną elementą, reikia keisti beveik visą sistemą, apie tai pranešti kitiems departamentams. Nes fiziniai duomenys yra tas pats kas ir skaitmeniniai duomenys“, – sako oro uosto, kuris kasmet aptarnauja net 40 mlj keleivių ir kurio statybos kainavo 2,68 bilijonų eurų, atstovas.
BIM nauda užsakovo klientui
Kad skaitmeninimas naudingas verslui, valstybei ir užsakovui, jau žinoma, tačiau kodėl jo naudojimu turėtų būti suinteresuotas galutinis vartotojas? Juk pagrindinis BIM privalumas yra sumažintos projektavimo laiko trukmė ir sąnaudos. Apie tai konferencijoje papasakojo „BIMConsult“, steigėjas ir konsultantas Risto Vahenurm.
Pasak R. Vahenurm, duomenys, leidžiantys nustatyti dabartinę situaciją ir požiūrį į BIM objektų kūrimą ateityje. Be to, objektų naudotojai mato, kad tolesnė programinės ir techninės įrangos sistemų plėtra galėtų išspręsti šiandienos technines pastatų eksploatavimo problemas.
Išrinkti metų BIM projektai
Konferencijoje apdovanoti konkurso „Lietuvos BIM projektai” nugalėtojai. Jau ketvirtus metus iš eilės VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija organizavo konkursą, kurio pagrindinis tikslas išrinkti geriausią Lietuvos įmonių praktiką, naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.
Konkurso organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet įmonių, naudojančių BIM, daugėja, o specialistai vis geriau įvaldo BIM metodologiją. „Kiekvienais metais, analizuodamas šį konkursą, džiaugiuosi tuo, ką matau. BIM projektai tobulėja, jų branda ir sprendimų kokybė tampa vis aukštesnė, o informacijos pateikimas –profesionalesnis. Tai liudija apie Lietuvos statybų sektoriaus pažangą ir progresą, taikant skaitmenines technologijas. Įmonės tampa vis atviresnės pokyčiams ir inovacijoms“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas ir „Lietuvos BIM projektai“ konkurso komisijos pirmininkas Dalius Gedvilas.
2018 m. įgyvendinti projektai buvo vertinami atsižvelgiant į BIM panaudojimą projektavimo sprendimams, tvarumo užtikrinimui ir „žaliai“ statybai, inovatyvų projektų informacijos panaudojimą ir projektuose naudotus standartus bei metodikas.
Be to, šiemet konkurse atsirado dvi papildomos kategorijos – „BIM studentų darbuose“ ir „BIM miesto modelis“. Konkurso „Lietuvos BIM projektai 2019“ nugalėtojai:
- Geriausias gamybinių pastatų BIM projektas – „Continental Automotive Lithuania“ gamykla Kauno raj.;
- Geriausias inžinerinių tinklų BIM projektas – paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniuje;
- Geriausias infrastruktūros BIM projektas (kiti inžineriniai statiniai) – atviros daugiaaukštės automobilių saugyklos Santariškių g. 4, Vilniuje;
- Geriausias BIM projektas užsienyje – RYHOV ligoninė Švedijoje;
- Geriausias visuomeninių pastatų BIM projektas – verslo centras „3 Burė” Vilniuje;
- Geriausias gyvenamųjų pastatų BIM projektas – gyvenamasis kvartalas „Vilnelės slėnis“ Vilniuje;
- Geriausias miesto modelio BIM projektas – Panevėžio miesto skaitmeninio 3D maketo sukūrimas;
- Geriausias studentų BIM projektas – Daugų Poilsio Centras Alytaus raj.
Už geriausią visuomeninių pastatų BIM projektą – verslo centrą „3 Burė” Vilniuje – apdovanojimą gavo įmonės „YIT Lietuva”, „Sweco Lietuva”. Bendrovės „YIT Lietuva” BIM koordinatorius Audrius Leonavičius ir „Sweco Lietuva” atstovas Dainius Gudavičius pasakoja, kad darbų pradžioje vyko vienodų BIM reikalavimų aprašymas ir susitarimas kaip vyks duomenų mainai kiekviename projekto etape. 11 tūkst. kv. m ploto ir 81 metro aukščio verslo centro vystymo antrame etape buvo aptariami reikalavimai kiekvieno elemento detalumui, medžiagiškumui, kaip bus teikiamos pastabos ir pastebėjimai.
„Buvo pasirinkta nesudėtinga „Dropbox Business“ duomenų apsikeitimo sistema. Duomenimis dalijomės ne tik viduje, tačiau ir išorėje. Taip užtikrintas greitesnis ir efektyvesnis darbas. Kadangi buvo pasiryžta visiškai minimalizuoti klaidos toleranciją, iškilo sunkumų su pastato konstruktyvu. Kitas iššūkis buvo sujungti projektuojamą pastatą su jau esama automobilių stovėjimo aikštele. Kai perdavėme projektą, detaliame projekte buvo aiškiai numatytas medžiagiškumas ir geometrinės savybės kiekvieno elemento, kiekviename aukšte“, – prisimena pranešėjas.
Verslo centrui reikėjo beveik 26 tonų metalo, 75 tonų armatūros, 11 tūkst. tonų betono. Projekto metu buvo naudojamos programos patikrinti suderinamumui tarp atskirų projekto dalių ir sankirtų. Detaliajame projekte buvo numatyta, kad pastato tvarumo lygis bus „Red Gold“. BIM koordinatoriai įvertino, jog trūksta vos kelių taškų projektui būti įvertintam „Platinos“ lygiu. Buvo nuspręsta siekti „platinos“, todėl teko optimizuoti sprendimus, medžiagiškumą ir technologinius sprendimus. Tai padaryti pavyko pasitelkiant dinaminį modeliavimą.
„Įvertinta saulės įtaka, šešėliavimas, pastatas pagal lokaciją, varžos, valandų skaičius, kurį saulės šviesa apšviečia kiekvieną fasado plokštumą. Gautas optimalus rezultatas, kuris leido surinkti 21 balą iš tiek pat galimų“, – pasakoja BIM koordinatoriai.
Jau pabaigus statybos darbus, dinaminis modeliavimas padėjo fiksuoti defektus ir juos ištaisyti tam, kad pereiti prie sandarumo matavimų. Pastato forma labai sudėtinga. Kiekvienas aukštas turi savo geometriją. Todėl vykstant statybos darbams lygiagrečiai vyko ir projektavimo darbai, dauguma elementų buvo projektuojami individualiai ir montuojama statybos objekte.Pastatui energija tiekiama iš 33 gręžinių. Naudojami automatiniai davikliai, kurie leidžia sutaupyti dešimtadalį energijos. Ant pastato stogo sumontuotos stotelės su davikliais. Pagal jų fiksuojamą saulės aktyvumą, galima reguliuoti tiek atskirai, tiek grupėmis, užuolaidomis pridengiamą langų plotą. Virtualus statybos planavimas leido procesus susieti su laiko grafiku ir taip paskirstyti išlaidas, pajamas laike, planuoti resursus. Geometriniai eksperimentai leido kai kurių numatytų medžiagų kiekius sumažinti net penkiais procentais.
„Projekto kokybei milžinišką įtaką padarė kombinuotas 3D ir 2D modelio naudojimas. Visi projekto dalyviai galėjo internetu prisijungus stebėti visą informaciją realiuoju laiku. Nereikia sudėtingų lentelių, taigi paprasčiau valdyti rizikas ir suprasti duomenis“, – pasakoja pranešėjai.
Geriausias gamybinių pastatų BIM projektas – „Continental Automotive Lithuania“ gamykla Kauno raj. UAB „Baltic Engineers” ir UAB „Inhus Engineering” atstovai konferencijoje pasakojo, kad virtuali realybė tiesiai iš BIM modelio leido pasivaikščioti dar tik projektuojamame pastate – pažaisti, kaip kompiuteriniame žaidime.
„Buvo parengtas detalusis planas, kuris apėmė kiekvieną discipliną. Vėliau techninis projektas tikslinamas. Tai labai svarbu, norint išvengti klaidų. Duomenų mainai vyko „Stpc“ programoje. Visi duomenys buvo perkelti į „debesis“. Tiek užsakovai, tiek rangovai, galėjo kontroliuoti duomenis naujausioje projekto versijoje“, – pasakoja įmonių atstovai. Projektas unikalus ne tik dėl BIM. Jam buvo atlikta natūralios apšvietos analizė. Tai leido iš 73 surinkti 75 balus ir gauti LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) sertifikatą.
VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas:„Esame teisingame kelyje, turime didinti greitį“.
VšĮ „Skaitmeninė statyba” nuotr.
