Kuršių nerija yra unikali sausumos juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių Lietuvoje. Vietovė garsėja savo nuostabiu gamtos grožiu, smėlio kopomis, pelkėmis ir miesteliais, todėl yra pamėgta turistų vieta, kurioje galima mėgautis paplūdimiais, aktyviu laisvalaikio praleidimu. Ši vieta taip pat yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl jos unikalios gamtinės ir kultūrinės vertės. Kuršių nerija yra vienas iš Lietuvos gamtinio paveldo perlų.
„Siekiame išlaikyti Kuršių nerijos gyvenviečių savitumą, gerindami gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos kokybę. Išsaugoti atskirų kultūros paveldo objektų identitetą ir vertingas jų savybes. Neringa yra viena labiausiai saugomų teritorijų Lietuvoje. Visas Kuršių nerijos pusiasalis jau daugiau nei du dešimtmečius turi UNESCO pasaulio paveldo vietovės statusą. Esame išskirtiniai tuo, kad Neringos savivaldybės ribos visiškai sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, tad iššūkių vystant kurortinę infrastruktūrą netrūksta“, – pasakoja Neringos meras Darius Jasaitis.
Pasak mero, esamas teritorijos vystymo galimybes apibrėžia teritorijų planavimo dokumentai. „Visi vieningai sutariame, kad turime saugoti išskirtinę visuotinę Kuršių nerijos vertę bei ją sudarančius elementus. Turime vadovautis tvaraus vystymo gairėmis, bet kartu nepamiršti, kad kurortinės paslaugos ir architektūra Kuršių nerijoje yra neatsiejama jos istorinio kultūros paveldo dalis ir išskirtinės visuotinės vertės interesams neprieštarauja“, – sako pašnekovas.
Didžiausias pokytis stebimas buvusioje Nidos šiaurinėje komunalinėje ūkinėje teritorijoje, kuri šiandien tampa patrauklia vietove gyventi ir ilsėtis. XX amžiaus antroje pusėje šioje teritorijoje pastatytus komunalinius-ūkinius pastatus nuosekliai keičia investicijos – buvę sandėliai ir gamybiniai objektai virsta kurortinės architektūros statiniais.
Neringos miesto savivaldybė siekia gauti leidimą inovatyvios automobilių saugyklos Nidoje statyboms. Suplanuota dviejų lygių automobilių saugykla su saulės jėgaine. Ši saugykla svarbi sprendžiant darnaus judumo problemas – siekiant mažinti automobilių judėjimą Nidoje. Šiuo metu rekonstruojamas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ – čia bus įrengta
500 vietų žiūrovų salė (vietoje 286), kurią transformavus atsiras galimybė organizuoti didelius renginius su 3 000 stovimų vietų.
D. Jasaitis patikina, kad aktyvaus laisvalaikio gerbėjai jau nekantriai laukia uždaro sporto komplekso, kuriame būtų galima visus metus žaisti tenisą, padelį ar kitaip aktyviai leisti laisvalaikį.
„Galima sakyti, kad finišo tiesiojoje statybos leidimo gavimo link viešbučio „Marina Nida“ su komercinėmis patalpomis projektas. Dėl privačių investicijų pokyčių sulauks buvusio Žuvininkystės ūkio Nidoje teritorija. Statybas norima pradėti dar šiais metais, o baigti 2026-aisiais“, – projektiniais planais dalijasi meras.
Vienas iš Neringos savivaldybės tikslų – sumažinti sezoniškumo skirtumus, kuriant žiemos sąlygoms pritaikytą rekreacinę infrastruktūrą. Prie sezoniškumo mažinimo neabejotinai prisidėtų Jūros terapijos centro atsiradimas.
Didžiausia problema, su kuria šiandien susiduria Neringa ir jau žengiamas žingsnis ją sprendžiant, – automobilių statymo klausimas. Mero tikinimu, prioritetas Neringoje turi būti teikiamas vandens ir dviračių transportui, nuosekliai integruojant jį į europinius susisiekimo tinklus. Neringa tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kuri pradėjo mažinti vienkartinio plastiko vartojimą, – siekiame keisti ne tik savo, bet ir kurorto svečių įpročius.
Savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos siekia tapti pavyzdžiu panaudojant atsinaujinančios energijos išteklius. Šiandien visų mūsų dėmesio reikalauja krantotvarkos klausimai.
„Svarbu atsiminti, kad Kuršių nerija, jos UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis yra gamtos ir žmogaus kūrinys, o XIX amžiuje pradėti kraštovaizdžio apsaugos ir sutvirtinimo darbai tęsiami iki šių dienų. Gamtos stichijos Kuršių nerijai kelia nuolatinį pavojų, o čia gyvenantys ir net besiilsintys žmonės visuomet pirmenybę turi teikti aplinkos tausojimui“, – sako D. Jasaitis.
