Jie įsipareigojo kartu įgyvendinti tikslus trijose srityse: kova su klimato kaita, biologinės įvairovės skatinimas ir vandenynų saugojimas. Vakar 32 garsiausių mados pasaulio kompanijų atstovus į Versalio rūmus pakvietė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, lydimas ekonomikos ir finansų ministro Bruno Le Maire, darbo ministro Murielio Pénicaudo pakvietė į Versalį 32 mados ir tekstilės kompanijų atstovus, kurie pasirašė ir iš karto pradėjo įgyvendinti įsipareigojimus tausoti aplinką. Dokumentas vadinamas „Mados” paktu. Koalicijoje yra prabangos, mados, sporto ir gyvenimo būdo grupės prekių ženklai, taip pat tiekėjai ir mažmenininkai, kurie visi jau dalyvauja atskirose aplinkosaugos strategijose. Iki šiol koaliciją sudaro (abėcėlės tvarka):
ADIDAS, BESTERERIS, BURBERRY, CAPRI HOLDINGS, CARREFOUR, CHANEL, ERMENEGILDO ZEGNA, EVERYBODY & EVERYONE, FASHION3, FUNG GROUP, GALERIES LAFAYETTE, GAP Inc., GIORGIO ARMANI, H&M INDEX, HERM, , MATCHESFASHION.COM, MONCLER, NIKE, NORDSTROM, PRADA GROUP, PUMA, PVH Corp., RALPH LAUREN, RUYI, SALVATORE FERRAGAMO, SELFRIDGES GROUP, STELLA MCCARTNEY, TAPESTRY.
Atsakomybė krenta mokslininkams
Mados pakto tikslai grindžiami mokslu pagrįstomis iniciatyvomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas veiksmams trijose svarbiose planetos apsaugos srityse:
- Sustabdyti visuotinį atšilimą: sukurdami ir įgyvendindami veiksmų planą, kad būtų pasiektas tikslas iki 2050 m. neišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip pat pasiekti, kad nuo dabar iki 2100 metų pasaulinis atšilimas būtų žemesnis nei 1,5 ° C.
- Atkurti biologinę įvairovę: remiantis mokslo atradimais, atkurti natūralias ekosistemas ir apsaugoti rūšis.
- Apsaugokite vandenynus: sumažinti neigiamą mados pramonės poveikį pasaulio vandenynams, įgyvendindami praktines iniciatyvas, tokias kaip laipsniškas vienkartinio plastiko naudojimo panaikinimas.
Šiuos įsipareigojimus ketina prisiimti kiekviena dalyvaujanti įmonė. Bendrovės taip pat įsipareigojo remti kitų sektorių iniciatyvas kartu su spartesniu inovacijų diegimu.
Privačios įmonės, dirbančios kartu su nacionalinėmis valstybėmis, vaidina svarbų vaidmenį saugant planetą. Įvedę „Mados” paktą, kai kurie pagrindiniai mados ir tekstilės sektoriaus žaidėjai pirmą kartą suvienijo jėgas pradėti precedento neturintį judėjimą.
Paktas atviras įmonėms
Kolektyviniu siekiu pagal savo prigimtį „Mados” paktas yra atviras visoms įmonėms, norinčioms padėti iš esmės pakeisti mados ir tekstilės pramonės praktiką ir patenkinti mūsų amžiaus aplinkos iššūkius.
Tai yra ne pirmoji Prancūzijos prezidento iniciatyva skirta kovai su klimato kaita. Šių metų gegužę aštuonios ES šalys (Prancūzija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Ispanija ir Švedija) parengė bendrą kreipimąsi, kuriuo tikėtasi, kad ES bent jau iki 2050 m. taps neutrali CO2 teritorija. Valstybių vadovai, tarp jų ir Prancūzija, pasiūlė klimato kaitos sprendimams skirti 25 % Europos Sąjungos biudžeto.
Problema, kuri reikalauja sprendimų
Aštuonių šalių pozicija yra ta, kad klimato kaita daro „didelę įtaką žmonijos ateičiai“, o jos poveikis jau yra akivaizdus – nurodant „praėjusios vasaros karščio bangas ir gaisrus“.
„ES biudžetas yra svarbi priemonė. Bent 25 proc. išlaidų turėtų būti skiriama projektams, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita“, – rašoma dokumente.
Buvo numatyta 2014–2020 m. išleisti daugiau kaip 900 mlrd. eurų kovai su klimato kaita, tačiau, akivaizdu, kad to maža. Todėl dokumente taip pat pridėtas „bendrasis principas“ – ES biudžetas neturėtų finansuoti nieko, kas padidintų išmetamųjų dujų kiekį. Prancūzai siekia, kad ES iki 2050 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais paskelbtų nulinės emisijos politiką.
Šiuo metu ES šalys privalo iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., palyginti su 1990 metais buvusiu lygiu ir iki 2030 metų šį kiekį sumažinti dar iki 40 proc.
Komisijos planas buvo grindžiamas Paryžiaus susitarimu, kurio tikslais – sustabdyti pasaulinį atšilimą „gerokai žemiau“ 2 C ir „siekti“ neviršyti 1,5 C laipsnio ribos. Tačiau šie planai žlugo beveik gėdingai. Keletas šalių prieštarauja dabartinių įsipareigojimų stiprinimui. Tarp jų yra politinis ir ekonominis milžinas Vokietija. Vokiečiai pagrįstai baiminasi, kad tolesni veiksmai gali pakenkti jos pramonei.
„Euronews” informacija ir nuotr.
