Mediniai pastatai jau šimtmečius statomi dėl patogumo, patikimumo ir tvarumo. Modernios medienos apdorojimo ir perdirbimo technologijos suteikia dar daugiau laisvės projektuoti ir statyti neįtikėtinų konstrukcijų bei formų medienos statinius, montuoti įspūdingas atramines ir vidines medžio konstrukcijas, įgyvendinant išskirtinėmis formomis stulbinančius projektus visame pasaulyje.
Mediena laikoma viena kilniausių statybinių medžiagų – ją mėgsta daugelis pasaulio architektų. Medis suteikia statiniui estetinę, struktūrinę ir praktinę vertę. Naudojant įvairias technologijas, pavyzdžiui, klijuotą medieną, šiuolaikinės medinės konstrukcijos tampa ne tik tokios pat ilgalaikės, kaip ir unikalūs mediniai istoriniai statiniai – tai šiuolaikiniai geriausi architektūros bei dizaino pavyzdžiai. Naujosiomis technologijomis išplėtojus galimybes, nuo laikinų paviljonų iki individualių namų ir daugiaaukščių pastatų statybai naudota mediena parodė savo vertę, kuri nenusileidžia daugeliui kitų konstrukcinių medžiagų, tokių kaip plienas, plytos ar net betonas. Tai ypač akivaizdu projektuose, kurių garsūs architektai naudoja naujus metodus šios medžiagos sprendimams įgyvendinti. Geriausių medinių konstrukcijų pavyzdžiai stebina ir žavi.
ERDVĖS TARP RĖMŲ
Japonijos įmonės „Meiken Lamwood“ būstinė, kurią sukūrė studija „NKS Architects“, yra tikras didžiulių medinių kubo formos rėmų labirintas. Per skaidrų pagrindinį fasadą iš gatvės matomas medinis statinio skeletas – pagrindinė konstrukcija, kurią sudaro masyvūs klijuotos medienos rėmai, sustatyti ant briaunų. Rėmų sistemą sudaro įstrižai išdėstytos lygiagrečios laminuotos medienos grotos, o V formos sijos ir stogai sumontuoti kaip pakabinami tiltai. Skaidrus pietinis fasadas ir nedideli stoglangiai leidžia užlieti pastato vidų dienos šviesa, o rytiniai ir vakariniai fasadai be langų yra aklinai uždengti sluoksniuotomis medienos plokštėmis CLT (angl. Cross Laminated Timber), kurios technologija sukurta Šveicarijoje pagal faneros gamybos technologiją. Dviejų sujungtų tūrių statinys yra dviejų aukštų su atrijumi viduryje ir aplink jį išdėstytomis darbo erdvėmis.
Pagrindinis interjero dizaino akcentas yra rėmų formos klijuotos medienos sijos, skaidančios pastato erdvę nuo grindų iki lubų – tai erdvės tarp medinių rėmų. Mediena naudota ne tik dantyto stogo konstrukcijai, bet ir vidaus sienų, lubų, grindų apdailai – čia beveik visur naudotas vien tik medis. Pastato V formos stogas viduje atkartojamas tokiomis pat stambiai dantytomis lubomis, kurios dengtos plokštėmis CLT. Rėmai sukuria grotelių ir įstrižainių struktūras. Didžiuliai mediniai rėmai atviro planavimo erdvėse yra ne tik laikančiosios konstrukcijos – tai ir kolonos, ir erdvių pertvaros pagal funkcijas, ir antrojo aukšto perdangos dalis – ant rėmų konstrukcijų sukonstruotos antrojo aukšto terasos kabo tarsi salos. Tarp rėmų konstrukcijų, ant jų ir po jomis kuriamos jaukios darbo vietos.
BOKŠTAS PERSISUKO PATS
Štutgarto universiteto (Vokietija) mokslininkai unikalios lenktos ir besisukančios formos Urbacho bokštui sukurti panaudojo natūralų medienos deformacijos procesą, kai ji sukasi ir linksta džiūdama. Tai unikali medinė konstrukcija iš medienos, kuri pirmoji pasaulyje pati deformavosi tiksliai taip, kaip reikėjo pagal projektą. Sukurtas inovatyvus lenktos medienos gamybos būdas.
14 m aukščio bokšto konstrukcijos mediniai skydai buvo suprojektuoti ir pagaminti tiesūs, o pramoninio džiovinimo metu jie deformavosi į iš anksto numatytas formas. Inovacijos kūrėjai naująjį metodą apibūdina kaip būdą programuoti medieną, kad ji įgytų konkrečią formą, kai džiūdama natūraliai deformuojasi. Medienos džiovinimas yra gana paprastas procesas, bet jo metu kontroliuojama, kad medienos ruošiniai išliktų tiesūs, nedeformuoti. O leisti jai deformuotis, bet programuoti šį procesą ir prognozuoti rezultatą bei gauti norimą formą, yra tikras iššūkis.
Universiteto inžinieriai sukūrė specialius skaičiavimo modelius, kurie pagal medienos savybes (sluoksnių storį, drėgmės lygį ir kt.) tiksliai apskaičiuoja, kiek ji sulinks ir suksis džiūdama. Laminuotos medienos plokštės pagamintos iš dvisluoksnės eglės medienos, kurios drėgmė pramoninėje džiovinimo kameroje buvo sumažinta iki 12 %. Mediena traukiasi skersai medžio augimo krypties. Du medienos sluoksniai buvo suklijuoti taip, kad jų medžio raštas sudarytų 90 laipsnių kampą. Džiūdama plokštė linko, bet jos sluoksniai prilaikė vienas kitą, o inžinieriai kontroliavo medienos formą. Pagaminta 12 didelių išlenktų ir besisukančių laminuotų plokščių skydų, kurie ir sudaro pastato konstrukciją. Ji yra lengva ir vientisos išvaizdos, sienų storis – 9 centimetrai. Štutgarto universitetas bokštą apibūdina kaip „beveik minkštą formą“, o struktūrą, kaip „panašią į tekstilę“. Šios inovacijos atveria daug naujų architektūros galimybių naudojant tvarią, atsinaujinančią statybinę medžiagą. Pagrindinis pranašumas yra tai, kad mediena formuojasi pati ir tam naudojama mažai energijos.
MIESTO SKĖČIAI NUO SAULĖS
Viena didžiausių medinių konstrukcijų pasaulyje yra „Metropol Parasol“ – medinis skėtis nuo saulės Sevilijoje (Ispanija). Jį sudaro šeši dideli grybo formos mediniai skėčiai nuo saulės, saugantys vietovę ir uždengiantys „Plaza de la Encarnación“ aikštę. Laminuotos medinės grotelės sukuria įdomius, meniškus šešėlius, kurie visą dieną juda, o iš balkono atsiveria gražūs panoraminiai Sevilijos senojo kvartalo vaizdai. Šis statinys yra ir Sevilijos miesto orientyras, ir unikali inžinerinė konstrukcija. Ją sudaro keturi susipynę lygiai: rūsys su platforma susipažinti su archeologiniais radiniais, 2 155 kv. m ploto turgavietė su paaukštinta aikšte spektakliams ir pasirodymams bei restoranas ir viešas balkonas, iš kurio atsiveria Sevilijos senamiesčio panorama.
Unikaliai konstrukcijai panaudota klijuota mediena – „Kerto“ laminuota fanera. Ji užtikrina daug didesnį šlyties (lenkimo) stiprumą nei medžio masyvas. Mediena apsaugota vandeniui atsparia poliuretano danga. Pagrindiniai milžiniško skėčio elementai yra 3 tūkst. jungčių mazgų medienos elementų sankirtose. Inžinieriai sukūrė inovatyvią jungties detalę – įklijuotus plieninius strypus, kurie buvo sumontuoti statybos vietoje. Prieš galutinį surinkimą šie elementai buvo padengti poliuretanu. Analizė atskleidė, kad karštas pietų Ispanijos klimatas bus ypatingas iššūkis sujungimo detalėms. Inžinieriai turėjo sukurti naują sujungimo procesą, specialiai skirtą naudoti šiame klimate.
AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĘ SUPA „MIŠKAS“
Automobilių stovėjimo aikštelės turi būti patogios vairuotojams, bet jos retai deramai pritaikomos prie aplinkos ir nėra draugiškos pėstiesiems. Naujo stiliaus automobilių stovėjimo aikštelė Vekšėje (Vaxjo, Švedija) reiškia naują, švedišką požiūrį į tokius infrastruktūros statinius. Vientisų medžio konstrukcijų Vekšės automobilių stovėjimo aikštelė tapo pastatu, kuriame dera tvarumas, estetika ir funkcijos. Tokia automobilių stovėjimo aikštelė laužo įsisenėjusį požiūrį, kad šio statinio paskirtis – nuobodus ir niūrus garažas.
Pagrindinė architektų studijos „Liljewall arkitekter“ komandos idėja buvo sukurti tokį statinio dizainą, kad jis būtų kraštovaizdžio dalis. Aikštelės konstrukcija pagaminta iš medžio masyvo, bet viduje nulietas patvarus betoninis grindinys. Apskritimo formos aikštelę supa aukštas fasadas, kurį sudaro 424 mediniai stulpai, stovintys lyg medžių kamienai. Forma pasiskolinta iš grafiškai netaisyklingų pušų miško. Siekta sudaryti įspūdį, tarsi mieste stovėtų miškas. Šis panašumas ritmingai įlieja statinį į aplinką žalioje, į parką panašioje vietovėje, o jo panašumą su gamtos kūriniais sustiprina suapvalinta forma. Statinio laikančiųjų konstrukcijų sijoms naudota klijuota mediena.
Vienspalvio pilko fasado forma ir medžiagiškumas yra glaudžiai susiję ir suteikia konstrukcijai lengvumo.
Šiltas medienos fasadas kuria įdomų šešėlių žaismą ir sudaro vizualų kontrastą betonui, plienui ir asfaltui. Automobilių stovėjimo aikštelė tapo tarsi parko paviljonu: jis apšviestas naktį, o viršutiniame aukšte įrengta erdvi terasa – nuo netradicinės automobilių stovėjimo aikštelės stogo galima žvalgytis į kraštovaizdį ir mėgautis miesto vaizdais.
Šio statinio konstrukcija ne tik parodė medienos galimybes. Statant tvarius pastatus iš medienos, mažėja statybos poveikis klimatui. Be to, pastatas suprojektuotas taip, kad jo konstrukcija ilgalaikė, bet prireikus jį galima lengvai išardyti ir perkelti į kitą vietą.
