Architektūros įmonė „LAD“ sukūrė judrią žiedinę sankryžą Milane, kurios projektas tikriausiai pakeis visą viešųjų erdvių tipologiją.
Nuo šiol žiedinės sankryžos pražys ir pavirs jaukiais kabančiais sodais bei taps maloniomis viešosiomis erdvėmis. Projekto metu nebus keičiami aplinkiniai pastatai ir jų teritorijos. Vietoje to, tarp senų ir jau rekonstrukcijos reikalaujančių namų bus įtaisyta centrinė erdvė.
Šiandien „Piazzale Loreto“ yra svarbus miesto strateginis objektas. Tai lyg vartai į senąjį Milaną, tačiau juos supa nedailūs fasadai, kuriame nėra naudingos žaliosios erdvės. Viešoji erdvė – standartinio apskritimo formos, kokia ir buvo sukurta 1865 metais.
Šiuo metu tai beprasmiškai tuščia ir niūri vieta, pėsčiųjų takų čia nėra, čia dominuoja transporto priemonės. Tai vieta pro, kurią galime pravažiuoti tūkstantį kartų ir nesustoti, net jos neužfiksuoti. Daugeliui net į galvą neateitų mintis, kad ši vieta galėtų tapti oaze arba atrodyti kaip nors kitaip.
Transformuojanti architektūra
Pagal LAD koncepciją, sukurta erdvė būtų lyg ir „nuskendusi“ aikštėje, kurią gaubtų kabantys sodai. Pati erdvė būtų įgaubto baseino formos. Sodas turi du lygius, sujungtus rampų sistema, o centre esantis ašis atsiveria į aikštę. LAD nustatė, kad šiandienos tankios miesto struktūros dėka žaliosios erdvės įvedimas į miestą būtų efektyviau įsisavinamos. Erdvė būtų pusiau izoliuota, taip apsaugant lankytojus nuo taršos ir transporto priemonių triukšmo, miesto zonos viduryje.
Todėl projekte siūloma skirti prieigą prie metro. Taip pat dalį aikštės skirti įvairioms parduotuvėms, kavinėms. Virš žiedinės sankryžos būtų apvali forma. Patekti į erdvę bus galima laiptais arba liftu. Ši koncepcija leistų žmonės atsipalaiduoti, pailsėti, taip pat rengti nedidelius vakarėlius miesto centre. Architektai sako, kad tai leistų „prisijaukinti“ miestą, tapti aktyviu jo žaidėju, nariu, kurti miestą.
Sankryžos – privačiai nuosavybei
Architektūra turi didžiulę galią, atgaivinti miestą ir žmonių gyvenimus, pagerinti žmogaus psichinę ir sveikatos būklę.
Garsi architektė Zaha Hadid kartą yra pasakiusi: „Nemanau, kad architektūra yra tik apie namus/pastatus/statinius, tai būtų per paprasta. Architektūra turėtų sugebėti jus sužadinti, nuraminti, kad jūsų gyvenimas taptų geresnis“. Kaip Milano gyventojai įvertino kabančių sodų koncepciją, LAD komandos naujausias architektūros projektas apima visa tai ir dar daugiau. Kritikai jau dabar sako, kad ši žiedinė sankryža susieja daug Milano temų.
Šiandien „Piazzale Loreto“ supa kai kurie dinamiškiausi Milano miesto rajonai. Tačiau architektai kalba ne tik apie architektūrinį šio projekto indėlį, tačiau ir svarsto, kad tai bene pirmasis kartais, kai viešosios erdvės, automobilių sankryžos, gali tapti privataus turto objektu.
Projektas estetiškai atnaujina teritoriją su kabančiais sodais, išlaikydamas istorinę pagrindinę žiedo formą, jungiančią jos širdis jungiančias gatves. Jis apibūdinamas kaip planeta ar dykuma, kurioje yra žaliosios oazės. Tai bus vienas iš pirmųjų objektų, kuriuos lankytojai ir miesto gyventojai pamatys atvykę į Milaną. Tikimasi, kad ši sankryža taps miesto simboliu ir paskata į žaliųjų zonų integraciją didmiesčiuose pažvelgti nestandartiškai, tačiau nemažiau efektyviai.
Dizainas buvo pristatytas šiemet kovo 18 d. Romos universiteto organizuotoje konferencijoje apie išmaniųjų miestų planavimą.
