Vaizdingoje Vilniaus senamiesčio vietoje, Aguonų g. 22, netrukus įsikurs Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakultetas. Daugiau kaip dešimtmetį brandintas projektas – nauja miesto puošmena, išsiskirianti moderniais tvariais sprendiniais, liudijanti istoriją ir džiuginanti išskirtine sostinės panorama, atsiveriančia iš viršutinių aukštų.
„2008 m. viešoji įstaiga „Universitas Studiorum Polona Vilnensis“ Balstogės universiteto filialui padovanojo 14 arų ploto sklypą su pastatu. Universiteto senatas nutarė pastatą pakeisti iš pagrindų – jo vietoje pastatyti naują, modernų, – pasakoja fakulteto statybos istoriją Danielis Jezulewiczius, Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakulteto techninių darbų vyresnysis specialistas. – Senasis pastatas buvo avarinės būklės, tačiau norėjome išsaugoti kuo daugiau jo istorijos, todėl naujajame pastate dabar dera kultūros paveldas (hipokausto krosnis), senomis plytomis dekoruota laiptinė ir modernūs sprendiniai: šviesios auditorijos, jaukūs dėstytojų kabinetai, administracinės patalpos, didelis dekanatas, mini kavinė. Taip pat yra patogi požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o iš viršutinių aukštų atsiveria nuostabi panorama.“
Į naująjį pastatą Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakultetą iš nuomojamų patalpų Kalvarijų gatvėje planuojama perkelti šiemet po studentų diplominių darbų gynimo.
„Naujos modernios Balstogės universiteto Vilniaus filialo Ekonomikos ir informatikos fakulteto senamiestyje paženklintos 17 a. Vilniaus infrastruktūros atradimais ir panoraminiais vaizdais į miesto istorinį centrą“, – tęsia D. Jezulewicziaus pasakojimą „Vilniaus architektūros studijos“ architektas Egidijus Petroška, kartu su partneriais prie Balstogės universiteto padalinio projekto dirbantis nuo 2009 m. ir įgyvendinęs jau trečiąją jo konversiją.
Pirminių projektinių pasiūlymų etapu, pasak architekto, daug keblumų kėlė neproporcingai dideli norminiai reikalavimai automobiliams parkuoti. Ankstesnės sklype stovėjusio senojo pastato pertvarkymo idėjos nebuvo įgyvendintos dėl 2008 m. ekonomikos krizės ir Lenkijos Respublikos investicinių planų apverktinos būklės pastatą pritaikant prie nūdienos poreikių.
„Per 15 darbo metų keitėsi architektų komandos, tačiau bendradarbiavimas su kolegomis vyko sklandžiai iki projekto pabaigos“, – sako architektas E. Petroška, kantriai su komanda tobulinęs ir galiausiai įgyvendinęs universitetui tinkamiausią pastato konversijos projektą.
Netikėtos istorijos versmės
2009-aisiais Balstogės universiteto filialo sklype atlikus geologinius tyrimus buvo nustatyta, kad 1938 m. pastatytas senasis namas stovi ant piltinės kalvelės. Kadaise name gyveno gausi lenkų šeima, vėliau čia buvo įrengta spirito varykla, o po Antrojo pasaulinio karo veikė mechanikos dirbtuvės. Pasak E. Petroškos, ekspertai patvirtino, kad namą galima griauti, jis neturi architektūrinės vertės – nei ypatingų dekoravimo elementų, nei išskirtinės erdvinės struktūros. Taip ir buvo padaryta.
Tačiau atliekant paskutinius prieš statybas archeologinius žvalgomuosius tyrimus pažiro netikėtumai. Nukasus sklypo piltinį gruntą, buvo aptikta 17 a. vidurio gatvių sankryža. Tai visam Vilniaus senamiesčiui reikšmingas atradimas, jis užpildė viso aplinkinio rajono planinės struktūros informacijos spragas. Taip pat buvo atkasta statinių liekanų ir smuklės pastato fragmentų. Pats reikšmingiausias radinys – hipokausto krosnis sugriuvusio namo cokoliniame aukšte. Paprastai tokios krosnys, centrinės šildymo sistemos pirmtakės, būdavo mūrijamos pilims ir dvarams šildyti, tad sklype rasta krosnis, E. Petroškos teigimu, liudija, kad čia gyventa turtingų miestiečių. Archeologai visus radinius kruopščiai ištyrinėjo ir užfiksavo dokumentuose, o architektai nusprendė naujajame universiteto filiale kaip eksponatą palikti sklypo ribose esančio namo sieną su ventiliacijos kanalais ir hipokausto krosnies pakuros dalimi. Užkonservuotas radinys požeminės automobilių stovėjimo aikštelės lygyje saugomas po stiklu, apšviestas ir vėdinamas. Dėl hipokausto krosnies padėties teko koreguoti priešgaisrinio vandentiekio rezervuaro kontūrą ir lietaus vandens infiltracijos sistemą.
Pastato architektūroje buvo įprasmintos ir nugriauto prieškario namo plytos. Architekto pasakojimu, jos buvo nuvalytos, supjaustytos ir panaudotos formuojant naujas pastato erdves – dekoruojant holą ir laiptinę per visus tris pastato aukštus iki pat mansardos viršaus. Dar vienas bėgančio laiko simbolis – nedideliame universiteto sklype išsaugoti maždaug 1940 m. pasodinti ąžuolai.
E. Petroška džiaugiasi su Balstogės universiteto kancleriu Tomaszu Zalewskiu radęs išeitis net sunkiai sprendžiamais klausimais. Sinergija ir pasitikėjimas Balstogės universiteto atstovus ir architektų komandą lydėjo per visą projektą. Architektams daugybę svarbių projektavimo sprendimų patikėta priimti savarankiškai, nesitariant su universiteto atstovais.
Architektūrinių sprendinių apžvalga
„Kad universiteto pastatas neatrodytų per masyvus šiam kvartalui, taikiau tūrių skaidymo priemones. Beveik per vidurį pastato suprojektuota pagrindinė laiptinė, o vitrininiai langai, peršviečiantys erdvę iš šiaurės ir pietų pusių, kuria dviejų pastatų įspūdį. Pirmajame aukšte suformuotas toks pat iš abiejų pusių peršviečiamas įėjimas kuria glaudų ryšį su aplinka“, – apie sprendinius pasakoja E. Petroška.
Iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės liftu galima pakilti iki pat pastato viršaus. Per pagrindinį universiteto įėjimą pirmajame aukšte patenkama į erdvų holą, jame prasideda gražiųjų istorinių plytų ekspozicija, yra studentų poilsio vieta ir užkandinė. Iš mokslo patalpų pirmiausia paminėtina didžioji salė, kurią galima transformuoti į vaizdo peržiūrų erdvę. Pirmajame aukšte taip pat įrengti dekano ir prodekanų kabinetai, stiklinės pertvaros jungia dėstytojų kambarius, o už langų besidriekianti senų tujų linija formuoja žaliuojančią užuolaidą.
Antrajame aukšte suprojektuoti kabinetai, trečiajame aukšte – biblioteka su pridengtu iš dalies balkonu. Iš mansardinio universiteto pastato aukšto atsiveria įspūdingiausi Vilniaus vaizdai – Gedimino pilies bokštas, Trijų Kryžių kalnas, maldos namų stogai.
Anksčiau universiteto pastato teritorijoje nebuvo lietaus nuotekų sistemos, lietaus nuotekos bėgdavo į buitinių nuotekų vamzdyną, todėl buvo įrengta lietaus surinkimo infiltracinė sistema: dabar lietaus vanduo surenkamas ir po truputį paskirstomas grunte nepažeidžiant pastato pamatų. Moderni sistema veikia jau apie metus.
„Nesistengėme atkartoti senovės, bet prisitaikėme ir panaudojome tvarias medžiagas. Pavyzdžiui, gražiam fasado įsiliejimui į aplinką pasirinktos klinkerio plytelės. Išorinės fasado lamelės tarsi vertikaliosios užuolaidos saugo auditorijas nuo perkaitinimo, tačiau nesulaiko dienos šviesos“, – toliau sprendinius vardija architektas E. Petroška. Jo teigimu, visos statybinės medžiagos, panaudotos pastate, gali būti perdirbtos. A++ energinės klasės pastato reikmėms vartojama perkama žalioji energija.
Architektas giria generalinį rangovą „Mosta“ už itin profesionalią projektavimo ir statybos procesų vadybą, didelį supratingumą siekiant išskirtinės išorės ir vidaus apdailos kokybės, lankstumą sprendžiant senamiesčio statybos iššūkius, pagalba įgyvendinant visas puoselėtas idėjas.
„Esame dėkingi UAB „Mostai“. Tai kvalifikuota solidi įmonė, jos dėka užduotys buvo įvykdytos greitai ir kokybiškai“, – architektui antrina D. Jezulewiczius, Balstogės universiteto Vilniaus filialo techninių darbų vyresnysis specialistas.
Nekasdieniška architektūra ir inovatyvi inžinerija
Generalinio rangovo – bendrovės „Mosta“ – statybos projektų vadovo Dariaus Malinausko žodžiais, Balstogės universiteto filialo statybose netrūko nepaprastų iššūkių ir įdomių inžinerinių bei architektūrinių sprendinių. Dėl netikėtai aptiktos hipokausto krosnies teko koreguoti projektą ir ne kartą jį derinti. Kitas įdomus, bet jau šiuolaikiškas architektūrinis sprendinys – daugiašlaitis pastato stogas su nemažais tarpatramiais ir gegnių perkeitimais. Stoge paslėpti gelžbetoniniai lietaus surinkimo latakai, pagaminti pagal specialų užsakymą. Visas lietaus vanduo nuo stogo nukreipiamas į vandens surinkimo latakus ir keliauja per visus pastato aukštus žemyn į šalia automobilių stovėjimo aikštelės iš lauko pusės įrengtą natūralios infiltracijos šulinį. Jeigu lietaus iškrinta daugiau ir natūralios infiltracijos šulinys nespėja jo surinkti, vandens perteklius šulinyje nukreipiamas į atskirą vamzdyną, vedantį į infiltracinę-akumuliacinę talpyklą „ACO Stormbrixx“. Ši sistema lietaus vandeniui surinkti, laikyti ir infiltruoti į gruntą jau testuota universiteto sklype. Įmonės „Mosta“ statybos vadovo BorislavoLizunovo teigimu, „ACO Stormbrixx“ sistema itin funkcionali, lengvai montuojama ir ilgaamžė, todėl puikiai tinka miesto sąlygomis, kur reikia efektyviai valdyti vandenį. Ji prisideda ir prie aplinkos apsaugos, tvarumo bei ilgalaikio miesto infrastruktūros efektyvumo.
Kiekviename pastato aukšte pasirūpinta priešgaisrinėmis užuolaidomis, kurios automatiškai nusileidžia įsijungus pavojaus signalui. Sklandų pažangaus Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET (jo privalumai – didelė duomenų perdavimo sparta, belaidė prieiga, elektroninė tapatybė, debesija) veikimą universiteto studentams ir dėstytojams užtikrins bendrovės „Mosta“ pastangomis nuo Vilniaus universiteto per senamiestį nutiestas šviesolaidžio kabelis.
Pastate įrengta išmanioji įeigos kontrolė, į ją integruota elektroninių raktų sistema, apribojanti pašalinių asmenų patekimą į patalpas. Konferencijų salėse sumontuota moderni įgarsinimo sistema su projektoriais. Pagal dėstytojų ir studentų poreikius suprojektuoti ir pagaminti baldai, pagal patalpų funkcijas pasirinktos skirtingos grindų dangos: PVC, kiliminis audinys ir plytelės. Higienos kambariuose sumontuoti jokių sveikatai kenksmingų medžiagų neturinčios akmens masės „Corian“ praustuvai ir belgiška santechnika.
Priešgaisrinės siurblinės sujungtos su požeminiu 200 kub. m vandens rezervuaru, įrengtu po garažo grindimis ir skirtu vidaus bei išorės gaisrams gesinti. Palyginti nedideliame universiteto filialo kieme įrengti stovai dviračiams ir patogios vietos pasėdėti universiteto bendruomenei. Įvažiavimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę reguliuoja šviesoforas, o patekimą į kiemą – automatinis kelio užtvaras. Juodo metalo rombų rašto tvoros dizainas dera prie kaimyninių pastatų aptvėrimo sprendinių ir papildo modernų estetinį teritorijos vaizdą.
Neįprasti sprendiniai slypi fasado apdailoje
Modernūs universiteto fasado elementai iš stiklo ir aliuminio puikiai dera prie senamiesčio gatvelių nuotaikos ir aplinkinių pastatų. Naujojo universiteto pastato aliuminio langus, duris ir stiklines fasadines sistemas gamino ir montavo bendrovė „Almeca“, o aliuminio profilius gamybai tiekė tarptautinė aliuminio sistemų projektuotoja „Reynaers Aluminium“. Aliuminio konstrukcijos yra ilgaamžės, tvarios, įvairių spalvų ir matmenų, tad projektuotojai jas renkasi noriai. Unikalios aliuminio profilių savybės, kaip puiki šilumos ir garso izoliacija, nesudėtinga priežiūra, yra svarūs argumentai ir užsakovams, besirenkantiems statybines medžiagas visuomeninės paskirties pastatams.
„Štai ir Balstogės Vilniaus filialo naujajam pastatui pasirinktos puikių termoizoliacinių savybių „Reynaers“ fasadinės CW50HI sistemos, „MasterLine 8“ HI langai ir durys. Bendra visų projekte panaudotų aliuminio gaminių U vertė neviršija 0,8W/m2 K, nors viešosios paskirties pastatams keliamas reikalavimas – 0,9W/m2 K. Tai reiškia, kad universiteto patalpos bus labai šiltos, studentai žvarbiu metų laiku jausis tarsi jaukiuose namuose“, – teigia Tomas Gumbrys, vieno iš Europos aliuminio sistemų lyderių „Reynaers Aluminium“ atstovybės Lietuvoje projektų vadovas.
Iš viso pastate sumontuota apie 1250 kv. m aliuminio konstrukcijų. Pirmajame pastato aukšte bendrovė „Almeca“ sumontavo švediškas karuselines duris. A++ energinio efektyvumo klasės šilumos laidumo langams pasirinktas elegantiškas juodos spalvos rėmas.
„Languose panaudoti saulės kontrolės stiklo paketai atsižvelgiant į saulės spindulių intensyvumą. Pavyzdžiui, pietinėje pastato dalyje langų stiklas padengtas specialia danga, kuri atspindi iki 57 proc. saulės energijos“, – pasakoja įmonės vadovas Vygandas Milašius.
Išskirtinis šio pastato sprendinys – pagal iš anksto architekto apskaičiuotus atstumus fasadui sukurtas vertikalus išorinės apdailos dangtelis su specialiu grioveliu aliuminio profilyje LED apšvietimui iš šono sumontuoti. „Jokiame kitame pastate tokio dangtelio nerasite“, – teigia įmonės „Almeca“ vadovas V. Milašius.
Pasak jo, sudėtingi projektai – bendrovės specializacija, todėl nei darbo procesų organizavimo iššūkiai netipinėse statybų teritorijose, nei individualizuotų konstrukcijų gamyba neatbaido nuo darbo. „Mums patinka užsakymai, reikalaujantys išskirtinių sprendimų. Per metus greta paprastesnių įgyvendiname ir 5–7 sudėtingus projektus“, – sako vadovas.
Taip pat į projektų iššūkius žvelgia ir „Reynaers Aluminium“ atstovybės Lietuvoje komanda, į kiekvieną projektą įsitraukianti nuo pat ankstyvosios projektavimo stadijos, glaudžiai bendradarbiaujanti su architektais ir vėliau, kai reikia rangovams padėti įgyvendinti projektinius sprendimus. Užsakovo pageidavimu „ReynaersAluminium“ gali sukurti bei pagaminti ir vieną išskirtinį aliuminio profilį, ir pritaikyti visą aliuminio sistemą pagal projekto reikalavimus.
Daug dėmesio ir kokybiško darbo pastato viduje
Nemažai vidaus apdailos ir fasado šiltinimo darbų Balstogės universiteto filiale atliko UAB „Juozapaitis ir ko“. Direktoriaus Rimgaudo Juozapaičio teigimu, sumontuota apie 2100 kv. m gerų akustinių, priešgaisrinių ir izoliacinių savybių „Knauf“ gipso kartono pertvarų ir pakabinamų lubų. Atlikta visa minėtųjų pertvarų ir lubų apdaila. Impregnuotos monolitinės sienos, dar maždaug 230 kv. m sienų nutinkuota. Sumontuotos pakabinamosios lubos „Armstrong“.
Pastato grindinį įmonės komanda išklojo keraminėmis plytelėmis. Laiptus ir sienas taip pat išklijavo keraminėmis plytelėmis ir klinkerinėmis plytomis. „Juozapaitis ir ko“ apskaičiavo, kad atliktų darbų plotas sudaro apie 1368 kv. m.
Pastato fasadas apšiltintas putų polistirenu (EPS) ir išklijuotas apdailinėmis klinkerio plytelėmis. Požeminėje automobilių saugykloje apie 756 kv. m lubų apšiltintos akmens vata, šilumos izoliacija padengtos ir sienos, vėliau jos dekoruotos tinku ir apdailinėmis plytelėmis.
„Pastatas yra nedideliame senamiesčio rajono sklype, tad buvo sudėtingiau pristatyti medžiagas į objektą ir jas sandėliuoti, – pasakoja apie iššūkius R. Juozapaitis. – Dirbome be pertraukos apie 10 mėnesių, pasitaikydavo sunkumų beveik kasdien, tačiau juos padėdavo išspręsti generalinio rangovo statybos bei projektų vadovai ir, be abejo, mūsų, kaip įmonės, 23 metų patirtis statybos sektoriuje. Dauguma mūsų žmonių įmonėje dirba daugiau nei 10 metų, todėl geba įveikti kebliausias situacijas ir sunkiausias užduotis.“
„Juozapaitis ir ko“ komanda sukaupusi didelę statybos darbų patirtį, ypač tinkuojamųjų ir vėdinamųjų fasadų, požeminių automobilių stovėjimo aikštelių lubų ir sienų šilumos izoliacijos ir apdailos srityse. Taip pat atlieka visą pastatų vidaus apdailą, sėkmingai įgyvendina pastatų renovacijos projektus. „Juozapaitis ir ko“ yra atestuota įmonė, jai suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu ir statybos rangovu, kai statiniai yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.
Santūri dermė ir funkcionalumas
Balstogės universiteto Vilniaus filialo vadovybei buvo itin svarbu erdvių funkcionalumas ir nuosaiki spalvų gama, deranti prie jau atliktos vidaus patalpų apdailos. Akustines sienas ir stalus konferencijų salei, studentų erdvę hole, skirtą pasisėdėti ant laiptų, du komplektus virtuvės baldų pagamino ilgametė nestandartinių baldų gamintoja „Rejben“ – viena didžiausių Lietuvoje nestandartinių baldų gamintojų. Pasitelkusi ilgametę patirtį, galingus įrenginius ir naujausias technologijas, įmonė užtikrina itin aukštą produkcijos kokybę.
Užsakovai įmonei patikėjo pagaminti ir pirmajame pastato aukšte sumanytas administracinių universiteto patalpų veidrodines duris, taip pat veidrodinę spintą laimėtiems prizams laikyti.
„Virtuvių baldus gaminome iš vidutinio tankio medžio plaušų plokštės MDF, o akustinėms sienelėms panaudojome natūralios medienos lukšto tašelius. Sudėtingiausia buvo pagaminti patį mažiausią iš užsakytų baldų – prizų spintą. Teko ieškoti sprendimų dėl užrakto“, – pasakoja apie darbo eigą Adriana Višnevska, įmonės „Rejben“ skyriaus vadovė.
Vis dėlto daugiausia iššūkių, A. Višnevskos teigimu, kėlė darbo terminai. Įrengiant pastato vidų dirbo daug įmonių, tad reikėjo pasukti galvą, kaip dalytis erdve, suderinti darbus su kitų specialistų darbais. Lengvų užduočių nebuvo, tačiau gelbėjo patirtis ir sklandi komunikacija.
Metalu akcentuotas modernumas ir ilgaamžiškumas
Balstogės universiteto Vilniaus filialo pastatą juosia grakšti ir lengva rombų ornamentais puošta metalinė tvora. Panaši minimalistinė stilistika išlaikyta ties įėjimais į universitetą. Pietinėje pastato pusėje sumontuoti santūrios geometrijos laiptų turėklai, tokie pat turėklai apsaugo panduso vidiniame kieme kraštą, greta juodo metalo tinklas juosia sandėliavimo zoną. Patalpų viduje, prie senųjų plytų sienos, laiptus vejasi ritmingi atviros laiptinės turėklai. Viršuje įrengtoje lauko terasoje pasitinka saugūs stikliniai turėklai. Visus šiuos darbus atliko įmonė „Metalbaut“ – patyrusių statybos inžinierių ir suvirintojų komanda.
„Patys parengėme gamybinius brėžinius, suderinome su generaliniu rangovu „Mosta“, architektais, patys pagaminome ir sumontavome turėklus bei tvoros elementus“, – trumpai įmonės indėlį į išskirtinį senamiesčio projektą apibūdina Viačeslavas Zigmundas, įmonės „Metalbaut“ direktorius.
Visi gaminiai atitinka visus visuomeninės paskirties patalpoms keliamus saugumo reikalavimus. Tvora ir laiptų turėklai pagaminti iš plieninių vamzdžių – jie gruntuoti, o vėliau milteliniu būdu nudažyti matine juoda spalva. Nerūdijančiojo plieno porankiai pritvirtinti prie kai kurių turėklų ir klinkerio sienų. Pagal architektų pageidavimą sujungimo ir tvirtinimo varžtai paslėpti turėklų konstrukcijų viduje.
Didžiausiu projekto iššūkiu V. Zigmundas įvardija trumpus gamybos ir montavimo terminus. Laiptų turėklai turėjo būti montuojami tik atlikus vidaus apdailos darbus, tad dirbti teko itin spėriai, tuo pat metu nepamirštant ir kokybės reikalavimų. Tačiau direktorius su komanda jau turi panašios itin sparčios darbo patirties objektuose.
Įmonė „Metalbaut“ teikia įvairiais suvirinimo paslaugas: virina metalines tvoras, vartus, kolonas, nestandartines metalo konstrukcijas ir turėklus. Pagrindinė įmonės veikla – nesudėtingų metalinių konstrukcijų tiek iš juodojo, tiek iš nerūdijančiojo plieno gamyba ir montavimas. Įgyvendintuose projektuose siekiama išlaikyti kokybės ir konkurencingos kainos balansą.
* Elektros ir silpnų srovių montavimo įmonei UAB „Elmoda“ patikėti elektrotechnikos, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos, elektroninių ryšių, procesų valdymo ir automatizacijos, įgarsinimo sistemos projektavimo ir montavimo darbai.
* Viena didžiausių Lietuvoje statybinių ir apdailos medžiagų prekybos įmonių „Lemora“ universiteto filialui tiekė ir montavo metalines pakabinamas lubas „Punto“ ir „CBI Cubic“, aukščiausios kokybės transformuojamas mobilias pertvaras „Espero“, taip pat pristatė pakabinamų lubų plokštę „Ecophon ADVANTAGE E15“, atitinkančią A – ypač gero akustinio komforto garso klasės reikalavimus.
* Suomijos kokybiškų plieninių stogų dangų gamintoja RUUKKI projektui tiekė ilgaamžę pačios aukščiausios EN 10169:2022 standarto kategorijos RC5+ atsparumo korozijai ir Ruv5 atsparumo UV spinduliuotei „Ruukki50 Plus“ klasės stogo dangą „Ruukki Classic C“, taip pat lietaus nuotekų sistemą ir visą stogo saugos elementų komplektą.
ALMECA, Elmoda, Juozapaitis ir ko, Fogo, ruukki, Reynaers Aluminium, LEMORA, metal baut, REJBEN, Mosta.
