Abramavičių rūmų patalpoms, adresu Didžioji g. 36-1, Vilnius, pristatyti projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatoma rūmų rekonstrukcija. Patalpose anksčiau veikė Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, tačiau šiandien jos nenaudojamos, tad architektų studija „Forma“, bendrovės „D36“ užsakymu parengė šiuolaikišką rekonstrukcijos projektą, kuris patalpas turėtų paversti nauju komerciniu kompleksu.
Pagal statytojo pateiktą projektavimo užduotį, buvusius Abramavičių rūmų pastatus reikia pritaikyti mokslo paskirčiai. Iki šiol pagrindinėje senamiesčio arterijoje – Didžiojoje g. buvusį uždarą kompleksą panuojama atverti visuomenei.
Abramavičienės iniciatyva 1782-1786 m. vyko rūmų Vilniuje statyba, kuriai vadovavo kapitonas ir architektas Augustinas Kosakauskas. 2014-2015 m. Lietuvos Jėzuitų provincijos užsakymu buvo rengiami projektiniai pasiūlymai mokslo paskirčiai. Projektu buvo siekiama buvusius Ambramavičių rūmų pastatus pritaikyti virtualaus užsienyje gyvenančių lietuvių mokymo(si) struktūros kūrimui, paremtam nuoseklaus mokymosi proceso įgyvendinimu.
Patalpos buvo skiriamos vaikų darželiui, pradinei mokyklai bei suaugusiųjų profesiniam rengimui. Pastate numatyta įrengti teorinių užsiemimų bei praktinio darbo patalpas. Gauti projektą derinančių specialistų pritarimai.
Architektų studijos „Forma“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose teigiama, kad vykdant natūros tyrimus, analizuojant jau atliktų tyrimų duomenis ir gana gausią ikonografinę medžiagą, nustatyta, jog dabartinis rūmų pastatas nėra vieno kurio nors konkretaus laikotarpio kūrinys. Jis susiformavo per 4 statybos etapus, vykusius nuo XVI vidurio iki XIXa pabaigos. Visi etapai yra atpažįstami pastato architektūroje.
Rekonstruotas, daugiau nei 3200 kv. m. patalpas siekiama paversti aktyviai visuomenes naudojama erdve, su skirtingomis funkcijomis, o pagrindinė architektūrinė idėja – sukurti trūkstamą elementą rūmų kompozicijoje – kiemą.
„Buvęs visuomenei neprieinamas, mokyklos naudojamas, posesijos vidinis kiemas atveriamas ir tampa pagrindine planuojamo komercinio komplekso erdve. Šiuo metu kieme nėra nieko „istoriško”– dangos, esami želdiniai, kiemo įranga pokario metu susiklostę be aiškaus plano, stichiškai. Nuo pokario skaičiuojanti paskutinį savo raidos etapą kiemo erdvė yra „valdiška”, „žinybinė”, kurianti slogią atmosferą ir niekaip nepapildanti, neatliepianti kiemo perimetrą formuojančių istorinių fasadų.
Projektu siekiama sukurti papildomą vertę ir šiuolaikinėmis priemonėmis sukurti patrauklią, jaukią, medžiagiškai, semantiškai derančią istoriniame komplekse kiemo erdvę. Pagrindinis, akcentinis kiemo elementas – ortogonalių fasadų erdvėje nekonkuruojančios apskritimo formos „gėlinė”. Šis kiemo elementas naudojamas ir kaip stacionarus lauko baldas – apvalus suolas”, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
„Pirmo aukšto patalpos, vidinio kiemo erdvė ir rūsio patalpos turi būti pritaikytos prekybai, maitinimui, paslaugoms. Dalis patalpų gali būti pritaikomos gydymo paskirčiai – kosmetikos, odontologijos, grožio procedūras atliekančiai įstaigai. Esamų rūsių grindų lygyje, po vidiniu kiemu numatoma naujai formuojama erdvė, jungianti visą esamų rūsių perimetrą į vientisą funkcinį darinį.
Realizuojant šį sprendimą būtų archeologiškai ištirti kultūriniai sluoksniai kieme, eksponuojami galimi radiniai,
rūsių konstrukcijų paviršiai. Datuojama XVI- XVII a. komplekso dalis taptų prieinama visuomenei, būtų pritaikyta
saugiai eksploatacijai. Būtų sukuriamas ir komerciškai patrauklus plotas, leisiantis užtikrinti komplekso gyvybingumą ir galimybę puoselėti istorinį paveldą”, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Pasak rekonstrukcijos projekto autorių, dalyje pastogės patalpų projektuojamos techninės patalpos, kita dalis pritaikoma naujai paskirčiai – čia numatoma mokslo paskirties patalpos. Tam, kad patalpas padarytų komerciškai patrauklias bei pasiektų tinkamą patalpų insoliaciją, šiaurinio korpuso pastogės patalpose, skirtose nuomai, architektai projektuoja tūrinius stoglangius.
Erdvėje tarp šiaurinio ir rytinio korpusų, įrengiamas stiklinis stogelis, taip, anot autorių, apsaugomos eksploataciniu požiūriu probleminėje vietoje esančios konstruktyvinės arkos ir fasadai nuo neigiamo išorės poveikio. Kiemo erdvėje numatoma galimybė įrengti lengvų konstrukcijų paviljoną – pavėsinę.
„Pastato fasaduose nenumatyta jokių reikšmingų pasikeitimų. Atliekami restauravimo, konservavimo darbai. Patalpų viduje išsaugomos visos nešančios sienos, skliautai, restauruojami arba atkuriami vertingi stalių dirbiniai (durys, vartai, langų gaminiai), išsaugomos išlikusios vertingos krosnys. Demontuojamos vėlyviausių laikotarpių pertvaros ir nevertingi elementai. Restauruojama išlikusi lipdyba (lubų karnizai, rozetės), restauruojama / konservuojama / atkuriama trafaretinė ir siužetinė polichromija, numatoma fragmentiškai ją eksponuoti.
Atveriamas istorinio mūro fragmentas tarp šiaurinio ir rytinio korpusų, įnešantis įvairovės vienspalviuose kiemo fasaduose. Kaip esminis sprendinys, projekte numatomas fasadų apšvietimas, pabrėžiantis ir išryškinantis puošnius fasadų elementus”, – teigia projektinių pasiūlymų autoriai.
Projektuojant pastato vidaus erdves, stengtąsi išsaugoti seniausius laikotarpio mūrus, vadovaujantis objekto architektūriniais tyrimais. Dalis patalpų perplanuojamos, atkuriama pirminė patalpų struktūra.
„Projektuojamose erdvėse eksponuojamas polichrominis dekoras, lubų ir sienų lipdiniai. Tapybinis dekoras restauruojamas arba konservuojamas. Sprendimai tikslinami techninio projekto stadijoje. Išsaugomos ir restauruojamos, autentiškos krosnys, jų apdailos elementai, detalės. Naujų pertvarų įrengimo ir privedimo prie saugomų elmentų, techniniai brėžiniai bus pateikiami techninio projekto stadijoje, atsižvelgiant į patalpų išplanavimą”, – rašoma aiškinamajame rašte.
Viešas projektinių pasiūlymų svarstymas vyks spalio 28 d. nuotoliniu būdu.
