Penktadienį vyko Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Regionų forumas,skirtas Vietos savivaldos dienai pažymėti ir svarbiausiems regionų plėtros klausimams aptarti. Verslas tai vertina labai pozityviai – pagaliau įvyks pokyčiai, apie kuriuos kalbėta jau daugiau nei penkmetį.
Numatomos diskusijos viešųjų paslaugų prieinamumo, pabrėžiant kainos, laiko, atstumo ir kokybės kriterijus, savivaldybių finansavimo bei alternatyvių viešųjų paslaugų kokybės gerinimo būdų temomis. Taip pat buvo siekiama atkreipti dėmesį į savivaldos kaip arčiausiai žmonių esančios institucijos reikšmę, kuriant gerovės valstybę ir kovojant su klimato kaita.
Pranešime spaudai skelbiama, kad renginyje buvo nagrinėjamos ir regionų politikos naujovės. Didelio dėmesio sulaukė Regionų plėtros tarybų stiprinimo klausimas, Nacionalinės pažangos programa ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiantis forumas organizuotas kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Jame dalyvavo ministerijų, Prezidentūros atstovai, Seimo nariai, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai ir svečiai iš visų šalies savivaldybių.
Tai pirmasis iš Regionų forumų, kuriuose siekiama ieškoti būdų, bendromis institucijų pastangomis leisiančių stiprinti šalies regionus kaip būtiną gerovės valstybės elementą.
Prezidento Gitano Nausėdos dėmesys regionams stiprėja. Verslas džiaugiasi, kad tai gali tapti signalu pozityviems pokyčiams, dėl kurių savivalda ir verslo atstovai bei mokslo institucijos dirba jau šeštus metus. Viena iš tokių iniciatyvų – STRUCTUM projektas „Išmanusis miestas”. Projektas kasmet kuria platformą, kurioje susitinka Lietuvos savivaldybės ir geriausi architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalai bei jaunieji, aukštosiose mokslo įstaigose besimokantys studentai. Dalyviai pateikia idėjas ir projektus, atitinkančius projekte dalyvaujančių savivaldybių poreikius bei lūkesčius ir aktualizuoja klimato kaitos, region plėtros problematikas.
Tačiau vis daugiau dėmesio sulaukiančio projekto organziatoriai pripažįsta, kad pokyčius be teisės aktų korekcijų įgyvendinti kartais yra sunku. Savivalda gali daug, tačiau ji veikti gali tik turėdama palankią teisinę bazę.
Pasak LR aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, kiekvienas iš mūsų sąvoką „išmanusis miestas“ gali suprasti savaip, todėl jis pasidomėjo, kaip tai supranta politikai ir kaip tai reglamentuoja teisės aktai.
„Atradau, kad išmanusis miestas pirmiausia siejamas su energiniu efektyvumu, o ne – kaip bebūtų keista – renovacija ar ištekliais ir jų efektyviu naudojimu. Žiūrint iš ministerijos perspektyvų, kyla klausimas: ar mes iš tikrųjų pajėgūs sukurti miestą gerą dėl jo išmanumo, bet apskritai GERĄ miestą – kas yra viena iš šiandienių šalies aktualijų. Išmanusis miestas – labai didelis iššūkis, su kuriuo susiduria visas pasaulis, šiandien bandantis sugrąžinti miestą visuomenei ir jį taip projektuoti, atnaujinti, kad jis būtų skirtas visų pirma žmonių patogumui. Todėl kalbant apie išmanųjį miestą reikia galvoti ne tik apie technologijas, bet ir tai, kad jis būtų patogus, saugus, praktiškas“, – spaudai sakė pranešėjas.
SEB banko nuotr.
