Jau 2019-ųjų pabaigoje ketinama pradėti Palangos oro uosto rekonstrukcijos darbus – perplanuoti ir optimaliai išnaudoti erdves bei padidinti terminalo pralaidumą. Tokiu būdu pajūrio oro uoste siekiama užtikrinti efektyvų ir kokybišką vis augančių keliautojų srautų valdymą. Per paskutinius penkerius metus trigubai išaugęs keleivių skaičius signalizuoja apie būtinas permainas, – skelbia oro uosto administracija. Kauno oro uoste taip pat pradedamas ruošti keleivių terminalo plėtros projektas. Planuojama, kad 2022 m. naujasis oro uosto pastatas bus erdvesnis nei esamas.
Rekonstrukcijos metu bus išplečiama aviacijos saugumo patikros zona ir išvykimo salės, atnaujinamos ir plečiamos komercinės zonos. Visa paslaugų gerinimui numatyta investicijų suma skiriama iš oro uostų uždirbamų lėšų.
Keleivių terminalo rekonstrukcijos projektavimo darbus atliekanti kompanija UAB „TAEM Architektai“ galutinius projektinius pasiūlymus turi pateikti šių metų rudenį, o su rangos darbais ketinama startuoti dar 2019-ųjų pabaigoje. Prognozuojama, kad jau ateinančiais metais keleiviai bus pakviesti į atsinaujinusius Palangos oro vartus.
Pasak oro uosto direktoriaus Andriaus Daujoto, rekonstrukcijos darbai planuojami atsižvelgiant į palaipsniui didėjančius keliautojų srautus. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusiais metais, skrydžių skaičius išaugo 4 proc., o keleivių skaičius – 8 proc.
„Žvelgiant į 2014–2018 metų rezultatus, Palangos oro uoste keleivių skaičius per šį laikotarpį išaugo net 143 proc., skrydžių – 120 proc. Augantys rodikliai patvirtina, kad tam, jog užtikrintume kokybiškas paslaugas dar didesniems keleivių srautams, dabar yra geriausias laikas pasirūpinti tinkama infrastruktūra. Be planuojamų permainų ir oro uosto plėtros, suvaldyti didelius keliautojų srautus būtų didelis iššūkis“, – sako A. Daujotas.
Be to, augantys keliautojų srautai rodo ir apie poreikį toliau plėsti krypčių pasiūlą. Šiais metais Palangoje pristatyta nauja Vokietijos kryptis. Du kartus per savaitę lėktuvai kursuoja į Dortmundo oro uostą, o nuo rudens keleiviai galės pasiekti naują Norvegijos kryptį Bergeną. Tad laukiama dar daugiau keliaujančiųjų.
Vykdant rekonstrukcijos darbus bus įrengiama papildoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos kabina ne Šengeno išvykimo zonoje, remontuojami laiptai, statomas priestatas aviacijos saugumo zonai išplėsti, įrengiami papildomi stalai prie aviacijos saugumo patikrų, perplanuojamos patalpos išvykimo salių erdvėse.
„Tokiu būdu bus užtikrintas optimalus oro uosto erdvių panaudojimas ir efektyvesnės aviacinio saugumo patikros procedūros. Keleiviai galės laukti skrydžių jaukioje ir modernioje aplinkoje, bus išspręsta keleivių laipinimo salių ploto trūkumo problema. Be to, atsiranda potencialas komercinės veikos plėtrai ir neaviacinių pajamų augimui“, – pabrėžia A. Daujotas.
Palangos oro uosto keleivių terminalo rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti šių metų pabaigoje, užbaigti –2020-ųjų viduryje.
Kaune ruošiamas plėtros projektas
Siekiama, kad sparčiai besiplečiančiame Kauno oro uoste būtų galima patogiai aptarnauti apie 2 mln. keleivių per metus. Pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui dėl Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projekto parengimo, liepos pradžioje pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja. Projektavimo darbų vertė yra 278 tūkst. eurų.
Dabartinį oro uosto pastatą planuojama didinti apie 3 500 kv. m – nuo esamų 7 300 kv. m iki 10 800 kv. m. Planuojama, kad investicijos į terminalo plėtrą atsipirks jau po dešimties metų.
„Esame numatę išardyti rytinį bei vakarinį oro uosto fasadus ir pristatyti du naujus priestatus. Konkursą laimėjusi įmonė imsis rengti priešprojektinius pasiūlymus ir techninį projektą, vėliau rūpinsis statybos leidimo gavimo procesu. Visa tai planuojama atlikti iki 2020 metų vidurio, tuomet skelbsime konkursą darbų rangovui rasti“, – teigia Kauno oro uosto vadovas Karolis Matulaitis.
Pranešime spaudai skelbiama, kad rekordinis keliautojų srautas buvo užfiksuotas šių metų gegužę, kai sulaukta 102 500 keleivių, labai panašus keleivių skaičius buvo ir birželį. Pasak K. Matulaičio, šiuo metu sąlyginai nedidelėje oro uosto teritorijoje keleivių judėjimo procesus tenka planuoti itin efektyviai.
„Šią vasarą kruopščiai planavome dienas, o kai kuriais atvejais net valandas, kai keleivių mastai pasieks piką. 2019 m. Kaune laukiame 1,2 mln. keleivių, o tai yra arti šiuo metu turimo terminalo pajėgumų ribos. Kauno oro uosto infrastruktūrą norime išplėsti taip, kad atvykimo ir išvykimo zonose per valandą galėtume sklandžiai aptarnauti po 800 keleivių ir 6 orlaivius vienu metu“, – komentuoja K. Matulaitis.
Pagal oro uosto plėtros planą pirmame aukšte numatyta išplėsti bagažo atsiėmimo zoną atvykusiems keleiviams. Taip pat įrengti naujus komercinius plotus, padidinti atvykimo zonas, įrengiami nauji WC.
Antrame oro uosto aukšte planuojama didinti aviacinio saugumo laukimo zonas, įrengti daugiau registracijos stalų bei įdiegti modernias bagažo savitarnos sistemas (angl. „self-service bag drop”). Planuojama taip pat didinti kavinių, „Duty free“ parduotuvių plotus tiek Šengeno, tiek ne Šengeno zonose, papildomai įrengti dvi atviras įlaipinimo galerijas, kurios užtikrins patogesnį neįgalių asmenų, tėvų su vaikais ir jų vežimėliais patekimą iki orlaivio. Trečiame aukšte ketinama įrengti sandėliavimo patalpas ir perkelti rūkomąjį.
Skaičiuojama, kad įgyvendinta terminalo plėtra turėtų užtikrinti ne tik didesnį aviacinių paslaugų efektyvumą, bet ir padidinti oro uosto neaviacines pajamas. Numatoma, kad 2022 m. komercinės pajamos turėtų sudaryti 3 mln. Eur, t. y. beveik dvigubai nei 2018 m., kai jos siekė 1,7 mln. Eur.
Kauno oro uosto terminalo plėtros darbus ketinama užbaigti iki 2022 metų pradžios. Vykdant rangos darbus bus siekiama maksimaliai užtikrinti, kad keleiviai išvengtų galimų nepatogumų.
Oro uostų informacija. Asociatyvi nuotr.
