Vertybės keičiasi ir atsinaujina. Anksčiau pasaulis siekė pademonstruoti jėgą, šiandien ieškome efektyvumo. Mes negalime tęsti urbanizacijos aplinkos sąskaita, o Kinija yra priešakyje, dirbdama šiuo klausimu, – sakė virtualaus architektūros festivalio metu Londono architektūros studija „WallaceLiu“, MAAT vykdančioji direktorė Beatričė Leanza ir žymaus Kinijos dizaino žurnalo redaktorius Yoko Choy.
Studija „WallaceLiu“ buvo įkurta 2014 metais ir suprojektavo daugybę pastatų Kinijoje. Prieš prisijungdamas prie MAAT, B. Leanza buvo įsikūrusi Pekine. Ji buvo „The Global School“ pirmojo nepriklausomo dizaino instituto, atidaryto Kinijoje, įkūrėja ir Pekino „Dizaino savaitės“ kūrybos direktorė nuo 2012 iki 2016 metų.
„Kinija yra šalis, kurioje dirbdamas jautiesi beveik laukinių Vakarų Kalifornijos aukso kasimo laikais. Tai suteikia aistros ir iš jos sekančios sėkmės“, – sakė „WallaceLiu“ atstovė Liu.
Pasak jos, jauni dizaineriai turi būti labiau provokuojantys, sakydami, kad kiekvienoje šalyje yra naujų architektų, kurie įneš savo indėlį į jų projektus.
„Jie trokšta parodyti save. Štai kokia energija reikalinga kiekvienam miestui svarbiems pastatams, ne tik paviljonams ir namų išplėtimui. Būtent tai vyksta Didžiojoje Britanijoje”, – teigė ji.
„Visur, kur dirbate, turite žinoti kultūrą, turite įsijausti į kontekstą. Nors kartais pokyčiai juntami globaliai, jie paliečia daugelį. Kinija juda link to, kad miestai būtų mažinami, daromi kompaktiški“, – sakė ji.
Y. Choy klausia, kas pasikeitė Kinijoje pastaraisiais metais, kai šalis vis labiau atsitraukė nuo griovimo ir išsaugojimo. „Kinijos valstybei tęsti statybą nėra ekonomiškai naudinga. Viskas, kas vyksta dabar, yra visiškai priešinga – kalbama apie miestų mažėjimą. Tai vyksta, žinoma, Pekine, bet ir visur kitur“, – teigė žurnalo redaktorius.
Vystymosi vertė keičiasi
Paveldas taip pat vaidina svarbų vaidmenį išsaugojant, o ne griaunant pastatus. Pasak pašnekovų, Kinijoje vyksta kultūros revoliucija. Jaučiama nostalgija 60–70-iesiems. Tai jau nueinančios karto jaunystės metai. Ši karta gailisi dėl to, kas įvyko praeityje, ir dabar palaiko pokyčius.
„Manau, kad jie rems ir naujos kartos architektūrinę praktiką konservavimo ir renovacijos srityse. Aš taip pat manau, kad vystymasis keičia vertę. Didžioji dauguma, jei ne visi Kinijos miestai yra perkami spekuliatyviai ir dabar paveldui yra pinigų“, – sakė ekspertai.
B. Leanza teigė, kad nors yra daug gerų ketinimų, kyla klausimas, kaip žengti toliau.
Anot Liu, tai, kas sieja rytus ir vakarus, yra kliūtys, su kuriomis susiduria architektai.
„Nemanau, kad egzistuoja visuotinis Rytų supratimas ar Vakarų supratimas. Labai sunku bet kur sukurti gerą architektūrą, tai yra mano patirtis Londone ir Kinijoje“, – sakė ji.
Festivalyje daug kalbama apie pokyčius, kuriems visuomenė subrendo, tačiau vis dar trūksta plano. Festivalyje pristatyta „reSITE“ – ne pelno siekianti organizacija, orientuota į miestų permąstymą, architektūrą ir miesto plėtrą. Jos tikslas – sujungti lyderius ir palaikyti sinergiją tarp nekilnojamojo turto, architektūros, urbanistikos, politikos, kultūros ir ekonomikos.
„reSITE“ 2011 m. įkūrė kraštovaizdžio architektas Martinas Barry, kilęs iš Niujorko. „reSITE“ organizuojamas renginys rengiamas Prahoje, tačiau jie taip pat vyko Lisabonoje ir Berlyne.
@Diskusijos organizatorių „reSITE“ nuotr.
