Šiaulių miesto savivaldybės administracija, iki šiol užsakinėjusi bendrojo pobūdžio žaliųjų plotų tvarkymo paslaugas, bando naują modelį. Jau įvykdytas pirmasis paslaugų pirkimo konkursas, į kurį kviestos ir smulkiojo verslo bei šeimos įmonės. Siekiama, kad kiekviena teritorija turėtų atskirą prižiūrėtoją, kuris turės ją kompleksiškai prižiūrėti, atnaujinti pagal ir nuolat tvarkyti.
Šiaulių miesto pietinėje dalyje esantis Lieporių parkas pamažu atsigauna. Prieš kurį laiką čia įrengta vaikų žaidimų aikštelė, o visai neseniai įkurtas unikalus traukos taškas – Signatarų alėja. Daugėjant parke sportuojančių ir besiilsinčių žmonių, Savivaldybė nusprendė sustiprinti ir šios teritorijos priežiūrą.
„Iki šiol visi miesto parkai buvo prižiūrimi pateikiant atskirus užsakymus želdynų tvarkymo ar aplinkos priežiūros bendrovėms. Pagal mūsų pastebėjimus arba pagal gyventojų informaciją atskirai užsakinėdavome šienavimo, šiukšlių surinkimo ar gėlynų priežiūros darbus, tačiau to tikrai nebūtų galima pavadinti kompleksine priežiūra. Šiaulių miesto mero Artūro Visocko iniciatyva ir jo pavedimu, siekiame įgyvendinti mums naują praktiką, kad parkas turėtų nuolatinį prižiūrėtoją. Pagal šią sutartį prižiūrėtojas pats rūpinsis žolės pjovimu, lapų grėbimu, šiukšlių surinkimu ir kitais būtiniausiais dalykais. Kitaip tariant, bus tarsi šios erdvės šeimininkas. Tikimės, kad ši paslauga bus daug kokybiškesnė ir pigesnė“, – komentavo Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.
Savivaldybės atstovai informuoja, kad paskelbtame parko priežiūros konkurse dalyvavo 7 tiekėjai. Nesudėtingiems aplinkos priežiūros darbams pirmą kartą buvo kviečiamos ne tik specializuotos bendrovės, bet ir mažos įmonės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir net fiziniai asmenys. Nebuvo reikalaujama jokios specialios technikos ar kvalifikacijos.
Pasak Savivaldybės atstovų, jei toks žalių erdvių priežiūros modelis pasiteisins, panašūs konkursai bus skelbiami ir rekonstrukcijos laukiantiems kitiems parkams.
Medžių rūšių parinkimas priklauso nuo parkų projektuotojų – kraštovaizdžio architektų – sumanymo. Parkus jie kuria panašiai kaip meno kūrinius. Formuojant stambias erdves, naudojami dideli medžiai, tokie kaip paprastieji ir sidabriniai klevai, mažalapės ir didžialapės liepos, paprastieji uosiai ir kt. Mažoms erdvėms formuoti naudojamos medžių grupės, pavieniai nedideli medžiai – paprastoji kriaušė, puošnusis gluosnis, trakinis ar totorinis klevas.
Įrengiant naują parką, be abejonės pradedama nuo jo reljefo suformavimo. Formuojant reljefą, turi būti atsižvelgiama į bendrą kraštovaizdžio pobūdį ir natūralias reljefo formas, numatomi vandens telkiniai, statiniai, mažosios architektūros objektai, keliai ir takeliai, taip pat želdiniai. Kitas etapas – medžių ir kitos augalijos rūšių parinkimas. Parenkant medžius bei kitus augalus, turi būti įvertinamas jų tinkamumas klimato sąlygoms. Galima prisodinti, kad ir gražiausių egzotinių medžių, bet kas iš to, jei pirmam šaltukui paspaudus, jie nušals.
Lietuvoje naujai kuriamuose parkuose dėl to dažniausiai ir sodinami medžiai bei kiti želdynai, galintys atlaikyti nepalankias Lietuvos klimato sąlygas. Sodinant medžių ir kitų želdynų sodmenys turi būti sveiki, be žaizdų, fizinių pažeidimų, kenkėjų ir grybinių ligų pakenkimų, be puvinio. Antžeminė sodmenų dalis ir šaknys turi būti fiziškai nesužalotos ir nepažeistos šalčio ar šalnų, nenuvytusios.
Medžių ir krūmų sodinukai pradedami formuoti jau medelynuose. Suformuojamos lajos, krūmams suteikiama taisyklinga, graži forma. Pasodintiems medžiams ar krūmams paaugus, juos būtina genėti. Kiekvienos rūšies medžiai ir krūmai genimi skirtingai. Genint pašalinamos sausos, ligotos šakos, pakeliamos lajos, dažnai lajoms suteikiama taisyklinga geometrinė forma. Kartais genėti tenka tam, kad būtų pažemintos medžių viršūnės ir netrukdytų elektros laidams, ryšių oro linijoms ir t. t.
Genint krūmus, suformuojami gražių formų, stiprūs ir gyvybingi augalai, jie gausiau žydės. Be to, svarbu iškirpti ligotas, jau pradėjusias džiūti šakeles – tuomet augalas nepraras energijos, reikalingos naujiems, sveikiems ūgliams išauginti, ir netaps ligų židiniu.
