Požeminės perėjos daug kam sukelia nemalonius jausmus: neretai tai būna prišnerkštos ir apipaišinėtos grafičiais erdvės, kuriose mėgsta nakvoti benamiai. Nieko keista, kad čia nesijaučiame saugiai.
Bet ar gali būti kitaip? Panašu, kad taip. Jau dabar po truputį atnaujinamos visų Lietuvos miestų požeminės pėsčiųjų perėjos: jose atsiranda apšvietimas, liftai ar keltuvai neįgaliesiems, o vieną populiariausių Kauno požeminių perėjų pernai papuošė meninė kompiuterinė instaliacija. Taigi Lietuvoje pamažu šios erdvės virsta jaukesnėmis, saugesnėmis ir net patrauklesnėmis. O kaip atrodo inovatyvios požeminės perėjos kitose šalyse?
Požeminis kabantis sodas
Didžiausiame Brazilijos mieste San Paule pasenusią ir kurį laiką dėl pavojingumo nebenaudotą požeminę perėją po greitkeliu prieš trejus metus buvo nuspręsta paversti milžinišku kabančiu sodu, skirtu pėstiesiems ir dviratininkams.
Architektų įmonė „Triptyque Architecture“ suplanavo šią erdvę paversti nuostabiu parku, kuriame bus dviratininkams ir pėstiesiems skirti takai, atsiras erdvės parduotuvėms ir restoranams. Perėją planuota gausiai apsodinti augalais, kurie padės išvalyti apie 20 % vietos oro taršos. Perėjos paviršiams plauti ir augalams laistyti numatyta naudoti lietaus surinkimo sistemą.
Šviesos ir garsų tunelis
Kaimynės Lenkijos Katovicų mieste kadaise buvusią tamsią požeminę perėją po greitkeliu dizaino studija „antyRama collective“ pavertė nuostabiu šviesos tuneliu – neonine garso instaliacija.
Perėjoje iš 2018-os baltų skirtingame aukštyje pakabintų PVC vamzdžių sukurta struktūra. Veikiami stipraus tunelį košiančio vėjo ant lubų kabantys vamzdžiai siūbuoja ir padeda išgauti įvairius garso efektus. Vamzdžių skleidžiamas garsas stiprėja, einant link Wojewodkos gatvės. Tuneliu einantys žmonės taip pat gali judinti vamzdžius. Perėjos erdvę apšviečia ir unikalią aplinką kuria 23 polichrominės šviesos diodų (LED) lempos. Šis projektas skirtas pagerbti Katovicų muzikos tradicijoms. Net UNESCO šį miestą pavadino „kūrybingu“.
Keičianti spalvas perėja
Dar viena požeminė perėja atgijo ir nušvito Škotijos Glazgo mieste. Dizaino studijos „Bigg Design“ ir „Zero-Waste Design“ kažkada neprižiūrėtą vietą pavertė jaukia, kurios apšvietimo spalvos nuo saulėlydžio iki saulėtekio pasikeičia keturis sykius taip kaskart kurdamos vis kitokią nuotaiką.
Pradėjus leistis saulei, LED lemputės perėją apšviečia oranžiniais tonais, vėliau juos pakeičia raudona spalva, tada pereina į rožinę ir naktį nusidažo mėlynais atspalviais. Beje, naktį perėjos lubose įmontuotos lemputės atrodo it žvaigždės, o į grindinį suprojektuotas apšvietimas kuria upės efektą.
Dizaineriai Hamishas Biggas ir Roy’us Sheareris bendradarbiavo su vietos moksleiviais, kurie savo piešiniais papuošė perėjos sienas.
Šis atnaujintos požeminės perėjos projektas įrodo, kad didžiulį poveikį galima išgauti gana nebrangiomis priemonėmis – perėjai apšviesti pasitelkta 170 didelių LED lempų instaliacija naudoja tiek pat energijos, kiek šešios įprastos lemputės.
Pavertė meno kūriniu
Pasimokyti, kaip sukurti jaukią požeminę perėją, galima ir iš olandų. Architektų studija „Benthem Crouwel’s“ po Amsterdamo centrine stotimi esantį tunelį „Cuyperspassage“, skirtą dviratininkams ir pėstiesiems, pavertė tikru meno kūriniu.
110 m ilgio tunelyje pėsčiųjų ir dviratininkų takai buvo atskirti vizualiai: kairėje esančio pėsčiųjų tako danga yra aukščiau nei dviračių, o perėjos sienos toje pusėje papuoštos smulkiomis baltomis ir žydromis plytelėmis.
Dviračių takas išlietas iš garsą sugeriančio asfalto, o sieną ir lubas dengia plieno konstrukcijos.
Pėsčiųjų tako pusės sieną „Irma Boom Office“ dizainerių komanda papuošė įspūdinga freska, kurią sudaro 80 tūkst. smulkių sendintų plytelių. Freska sukurta XVII a. Roterdame gyvenusio tapytojo Corneliso Boumeesterio jūrinės tematikos paveikslų motyvais. Pėstiesiems artėjant link upės, freskos piešinys kinta iš detalių laivų paveikslų į abstraktesnes formas.
Lenktos tunelio sienos, plieninė tvora ir gerai apšviesta perėjos aplinka padeda išvengti grafičių paišytojų ir šiukšlintojų. Taigi pėsčiųjų perėjos gali tapti ne tik saugiomis, patogiomis, bet ir virsti traukos centrais, o jų sienos – net papasakoti miesto istoriją.
