Co-living, co-working erdvių rinka auga, ypač išsivysčiusių šalių didmiesčiuose. Didėjant konkurencijai ir siekiant pritraukti klientų, ieškoma originalių architektūrinių būdų, kaip apibrėžti šį populiarėjantį būdą gyventi ir dirbti.
JAV miestų sociologas Ray Oldenburg sakė, kad visaverčiam gyvenimui žmogui reikia trijų tipų vietų: pirmos – namų asmeniniam atokvėpiui, antros – darbo erdvės, įsitraukimui į ekonominę veiklą ir trečios – kurioje jis gali kurti ir pasitvirtinti socialinius ryšius, pajusti tapatybę su bendruomene.
Tai, kad visus tris šiuos poreikius patvirtina hibridinės co-living, co-working erdvės, neabejotinai prisideda prie jų sėkmingos plėtros.
Co-living ir co-working nėra naujiena, tokio tipo patalpos kuriasi jau daugiau nei dešimtmetį. Pradininke laikoma 2010 metais veiklą pradėjusi „The Collective“, pripažįstama viena iš šiuolaikinio bendro gyvenimo judėjimo pionierių. Tačiau nauja tai, kad tokio pobūdžio erdvių rinka pastaruoju metu ėmė sparčiai augti. „Becar Asset Management“ turto valdymo bendrovės duomenimis, pasaulinė co-living rinka plečiasi 30 proc. per metus. Iki 2020 metų pabaigos pasaulyje veikė apie 180 co-living operatorių, kurių bendras skaičius siekė apie 4 tūkst. objektų ir daugiau nei 250 tūkst. nuomojamų gyvenamųjų plotų.
Nors JAV, Didžiojoje Britanijoje ir likusioje Europoje sparčiai kuriasi tokio tipo erdvės, net visos sudėtos kartu jos neaplenktų Azijos – čia susikoncentravę 89 proc. visų pasaulio co-living pastatų.
Analizuojama, kad tendencijai apsistoti tokio tipo erdvėse didžiausią postūmį padarė COVID-19 pandemija. Su nešiojamuoju kompiuteriu dirbti iš bet kurio miesto ar užsienio anksčiau buvo laisvai samdomų darbuotojų, dizainerių, IT specialistų privilegija. Tačiau per karantinus nuotolinis darbas daugeliui samdomų biuro darbuotojų tapo norma ir dabar jie patys vieni ar su kolektyvu įprato organizuotis darbostogas išvykę toliau nuo namų.
Co-living ir co-working erdvių paklausą lemia ir brangstanti būsto nuoma didžiuosiuose pasaulio miestuose. Užuot susigrūdus keliems viename bute pyktis, kieno eilė šiandien suplauti stirtą indų, jaunimui, ypač studentams, daug maloniau apsigyventi privačiame co-living kambarėlyje ir drauge su kitais pastato gyventojais naudotis bendromis erdvėmis, kurių tvarka pasirūpina pastato prižiūrėtojai.
Azijoje bendro gyvenimo ir darbo erdvės daugeliui yra būtinybė. Pavyzdžiui, Tokijuje dirba daug japonų, kurie atvyksta iš aplinkinių provincijų. Darboholizmu ir užsisėdėjimu biure iki nakties garsėjantiems japonams po darbo grįžti namo – misija neįmanoma. Jėgų ir iki rytinio pasirodymo biure likusių valandų užtenka tik nueiti į barą ir grįžus pamiegoti. Dažniausiai – į co-living viešbučio tipo kambarėlį.
Lietuvoje vienas po kito atsiranda dar tik pirmieji bendro gyvenimo ir darbo tipo viešbučiai. Vilniuje tokio tipo yra „Chapters“, „SHED“, Druskininkuose „TechSpa“, Klaipėdoje „Light House“.
Trumpam, kelių dienų ar ilgalaikiam apsigyvenimui nuomojamos bendro gyvenimo ir darbo erdvės visame pasaulyje yra panašios. Čia visada bus bendra virtuvė, laundžo tipo erdvė bendriems pasibuvimams, vieta susikaupus padirbti – biblioteka ar tiesiog patogūs stalai, skalbykla, geresniu atveju – sporto klubas.
Augant konkurencijai, vystytojai stengiasi klientams paslaugą suteikti kuo kokybiškiau, sukurti pridėtinių verčių. Vienas iš būdų – paties pastato patrauklumas, erdvių dizainas. Architektai tyrinėja šį būsto modelį ir jame apsistojančiųjų poreikius, išradingai pritaiko erdves taip, kad jos naujais būdais skatintų jose apsistojusiųjų socialines interakcijas.
Pristatome tris pastarųjų metų objektus, kuriuose architektai šį populiarėjantį būdą gyventi apibrėžia savo originaliu braižu.
Qianhai Talents Apartments Šendžene, Kinijoje Vizualizacija Foster + Partners
Kinai dirba sprintu šio co-living, co-working statybų aikštelėje. Daugiau kaip 100 metrų aukščio bokštus dvynius pradėję statyti šių metų balandį, visą pastatą pabaigti ketina rugsėjį. Gamykloje surenkami fasado moduliai neabejotinai prisidės prie spartaus plieno konstrukcijos apvilkimo.
Legendinės architektų studijos „Foster + Partners“ suprojektuotas pastatas taps pirmuoju co-living, teikiančiu aukščiausios klasės paslaugas Qianhai Guiwan rajone. Stipriai ekonomiškai išsivysčiusioje Šendženo teritorijoje apgyvendinti į darbą orientuotus klientus pretenduoja nemažai tokios paskirties pastatų. Pasirengę stipriai konkurencijai, „Qianhai Talents Apartments“ kūrėjai visais būdais stengsis privilioti čia specialistus, dirbti ir investuoti į Qianhai rajoną atvykstančiuosius iš viso pasaulio.
Pastato dydis stulbina, jame suplanuoti 1 036 apartamentai. Juose išsitektų visi mūsų Senosios Varėnos gyventojai, o sugrupavus po keturis būtų galima sutalpinti ir visą Raudondvarį. Turint omenyje tai, kad čia dažniausiai apsistos po vieną žmogų, apartamentų dydis pateisina aukščiausios klasės vardą – jų plotas sieks nuo 65 iki 155 kvadratinių metrų. Butai suprojektuoti moduliniu principu – vienas nuo kito jie atitverti dviem šlyties sienomis, išdėstytomis taip, kad pastato savininkams ateityje panorėjus pakeisti jo paskirtį atskirus butus būtų įmanoma sujungti į didesnio ploto erdves.
Privačius gyvenamuosius plotus architektai suplanavo naujoviškai – vėduoklės forma. Centre – bendrosios darbo ir laisvalaikio erdvės, būdingos tokio tipo pastatams.
Pirmame aukšte įsikurs parduotuvės, sveikatingumo centrai, sporto klubai ir viskas, ko čia pat po ranka pageidauja klientas, beveik neatsitraukiantis nuo darbo.
Žinoma, „Foster + Partners“ nebūtų savimi, jei tokiame pastate išraiškingai nepateiktų biofilinio požiūrio. „Qianhai Talents Apartments“ sups vieši ir privatūs sodai, pereinantys į apželdintas terasas ir kylantys iki stogo, patalpose bus maksimaliai įleista dienos šviesa, vyks natūralus vėdinimas. Jei apskritai įmanoma apie 17 milijonų gyventojų turinčiame Šendženo megapolyje jaustis tarsi gamtoje, tikėtina, „Qianhai Talents Apartments“ tai gali pavykti.
The Collective Londone, Didžiojoje Britanijoje Nuotr.: Amandine Alessandra, Nick Guttridge, The Collective
Vakarų Londone veikiantis „Collective Old Oak“ šiuo metu yra didžiausia pasaulyje bendro gyvenimo erdvė. Taip skelbia jį projektavę „PLP architecture“. 2016 metais pastatytas, 16 000 kv. metrų ploto pastatas yra pirmasis iš tinklo, kurį ketina plėsti kompanija „Start-up Collective“. Sumanymas, be abejo, pagrįstas naudos argumentais – Londoną kankina būstų trūkumas. Labiausiai jaunimą, kuris stovi ant netvirtų finansinių kojų, tarsi ką tik gimęs stirniukas, ir negali įpirkti nuomojamų butų sostinės centre. Todėl studentai ar neseniai karjerą pradėję universitetų absolventai išstumiami į pakraštinius rajonus, izoliuojami nuo aktyvaus gyvenimo centre.
Būtent į jaunimą orientuotas The Collective turi 550 privačių studijų, bendro naudojimo erdves – virtuvę, SPA centrą, sporto salę, restoraną, žaidimų kambarį, kino teatrą, biblioteką, diskoteką, skalbyklą ir bendradarbystės inkubatorių. Pastatas nėra Londono centre, tačiau arčiau, nei dauguma gali svajoti – iki „Piccadilly Circus“ metro nuveža per pusvalandį. Architektai apgalvojo, kad ir pačiose „The Collective“ erdvėse kiekvienas jaustųsi tarsi apsistojęs vertikaliame miesto kvartale.
Pastato forma sudaryta iš dviejų vienas į kitą įleistų plonų tūrių. Sankirtos vieta yra centrinė šerdis – ji padidina gyventojų tarpusavio sąveiką ir sukuria patogų judėjimą tarp aukštų.
Du sujungti tūriai yra pasodinti ant podiumo – stiklu apgaubto tūrio, kuriame yra vestibiulis ir kitos bendros erdvės. Daugiau nei 700 kv. metrų ploto apželdinti sodai išsidėstę dviejose pastato stogo terasose, iš kurių atsiveria vaizdai į kanalą. Pastato ikoninis bruožas – viršutinį tūrį laikančios gaisrinės raudonumo atspalvio kolonos. Jos – tarsi gestas, kviečiantis kaimynystės gyvenamųjų namų gyventojus užsukti pasisvečiuoti į šias erdves – dalis jų sukurtos naudoti bendrai.
ZOKU Paryžiuje, Prancūzijoje Nuotr.: Ewout Huibers, Concrete, ZOKU
Šviežias, šiais metais pastatytas ZOKU co-living Paryžiuje – suprojektuotas Amsterdame įsikūrusių architektų „Concrete“. Trys ZOKU tinklo viešbučiai jau nuo seniau veikia Amsterdame ir Kopenhagoje.
Pastatas iškilo Paryžiaus 17-ajame Clichy-Batignolles rajone, kuris sparčiai keičiasi dėl projekto „Reinventing Paris“. Jį 2014 metais pradėjo socialinės pažangos ir ekologijos idėjų vedama merė Anne Hidalgo, su komanda nusprendusi miesto plėtrai rinktis novatoriškus, darnius ir visuomenei naudingus projektus.
Naujausias Paryžiaus ZOKU turi keletą bendrų erdvių, įskaitant stogo terasą su žaliuojančiu sodu, barą, virtuvę, bendradarbystės erdves, žaidimų kambarį ir, žinoma, kaip be to Prancūzijoje – sūrių ir mėsos gaminių parduotuvę.
Ypatybė šiame co-living pastate yra kelių tipų kambariai, iš kurių dalis suprojektuota loft stiliumi. Miegamąją vietą įrengus ant pakylos, atlaisvėja erdvė apačioje – čia jau telpa ir svetainė, ir virtuvė su valgomojo zona.
Autorė Ana Lekter
Nuotr.: Nick Guttridge
