Būsto energijos taupymo agentūra šią savaitę pradėjo valstybės paramos sutarčių pasirašymą dėl paskutinio kvietimo teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui gautų projektų įgyvendinimo.
Pagal LR vyriausybės š. m. birželio 22 d. patvirtintas valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir įgyvendinimo priežiūros taisykles sutartys pasirašomos su projektų, jau turinčių finansinių įstaigų pritarimą lengvatiniam kreditui gauti, administratoriais.
Skelbiama, kad iš viso paskutinio kvietimo metu gauta daugiau kaip 700 daugiabučių atnaujinimo projektų, iš kurių beveik trečdalis jau turi finansinių įstaigų pritarimą. Bendra paskutinio kvietimo projektų investicijų suma siekia 300 mln. eurų.
„Valstybės paramos teikimo sutartis, pasirašoma tarp Agentūros ir projekto administratoriaus, yra pirmas svarbus žingsnis pradedant daugiabučio atnaujinimą. Tik pasirašius šią sutartį, gali būti pradėti įgyvendinti kiti renovacijos proceso etapai,“ – teigia Agentūros direktorius Valius Serbenta.
Pasak V. Serbentos, artimiausiu metu bus pradėti vykdyti paskutinio kvietimo projektų projektavimo bei rangos darbų pirkimai.
Pagal paskutinį kvietimą paraiškas pateikė 56 šalies savivaldybės, iš kurių daugiausiai – Klaipėdos (65), Vilniaus (58) bei Kauno (36) miestų savivaldybės. Taip pat šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Elektrėnų (30), Panevėžio (23) ir Šiaulių (23) miestų savivaldybės, Jonavos (22), Plungės (21) ir Zarasų (21) rajonų savivaldybės.
„Beveik ketvirtadalį visų naujausio kvietimo paraiškų sudaro paraiškos, gautos iš trijų didžiųjų šalies miestų. Tai ypač svarbu vertinant procesus ne tik atskiros savivaldybės, bet ir visos šalies kontekste – trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose senų daugiabučių skaičius sudaro beveik 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių. Tad intensyvus darbas, didinant pastatų energinį efektyvumą šiose savivaldybėse, yra itin reikšmingas visam šalies energetiniam ūkiui,“ – tvirtina Agentūros direktorius.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2254 daugiabučiai arba 65 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln. eurų.
Tuo tarpu architektai iš Prancūzijos dalinasi patirtimi, kad tradicinės renovacijos kelias nėra efektyvus. Apie daugiaubučių renovacijos temos iššūkius, svarbiausias vertybes ir įdomiausius išradimus atnaujinant būstą laidoje „Reikia architekto“ Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė šiandien kalbino prestižinį apdovanojimą laimėjusio renovacijos projekto „Grand Parc Bordeaux“ autorius: Anne Lacaton, Jean-Philippe Vassal ir Christophe Hutin.
„Mes tikime, kad ne architektas, o žmogus turi nuspręsti kaip nori gyventi. Taip pat šiuo projektu įrodėme, kad senuose daugiabučiuose galima įrengti erdvius būstus. Seni daugiabučiai nėra blogi, tik jų priežiūrai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Gali gyventi nuostabiame pastate, bet jeigu šalia nebus nuostabių erdvių, tai bus ne miestas, tai bus triušio ola“, – sako kalbinami architektai.
Kaip sako Anne Lacaton, Jean-Philippe Vassal ir Christophe Hutin, svarbiausia yra sukurti gerą erdvę gyventi. O tai reiškia nejausti suvaržymų. Erdvė turi suteikti laisvę. Renovacija susijusi tik su techninių parametrų pagerinimu – klaida, kurią prancūzai irgi darė. Gamta suteikia daug resursų, tai galima panaudoti sumaniai, kuriant balkonus, žiemos sodus. Deja, inovacijoms skintis kelią šioje griežtų teisinių kanonų reguliuojamoje srityje nėra lengva.
„Kiekvienas eurais išleistas renovacijai turi pakelti gyvenamosios erdvės kokybę. Renovaciją apribojant tik apšiltinimu, darome žalą. Šiandien Prancūzijoje jau yra griaunami prieš du dešimtmečius renovuoti daugiabučiai. Todėl vietoj to, kad pasirinktume įprastą apšiltinimo formą, Bordo daugiabučiuose įrengėme žiemos sodus – papildomą konstrukciją.Butą nuo žiemos sodo skiria termo užuolaida. Taigi, žiemos sodai ne tik padidina būstus beveik 50 kv. m, bet juos ir apšiltina. Kartu su gyventojais identifikavome problemas ir pasiūlėme sprendimus. Vieno buto renovacijai skyrėme vos 12 dienų. Lygiai tiek, kiek reikia ir standartinės renovacijos metu. Beje, gyventojai gyveno renovuojamuose būstuose. Tai efektyvumo strategija – būti kukliai dosniam.“, – pasakoja Rūtos Leitanaitės kalbinami pašnekovai.
Asociatyvi nuotr.
