14 geriausių 2020 metų objektų

2020 m. gruodžio 22 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Žurnalas „STRUCTUM“ tradiciškai kartu su profesionalių architektų komanda išrinko įspūdingiausius 2020-ųjų metų objektus, kuriuos projektavo Lietuvos architektai, statė stambiausios ir daugiausia patirties turinčios statybos įmonės.

LIETUVOS „KREPŠINIO NAMAI“: ĮKŪNYTA SVAJONĖ

Nuotr.: Evaldas Lasys

Neries ir Nemuno santakoje, netoli istorinės Kauno pilies, Sporto halės ir Lietuvos sporto universiteto duris atvėrė Lietuvos „Krepšinio namai“ – modernus, išskirtinio dizaino pastatas, kuriame įkurtas muziejus Lietuvos krepšinio 100-metį po poros metų pasveikins šalies ir pasaulio krepšinio istorijos bei pergalių eksponatais.

Pirmasis projekto etapas baigtas – naujame pastate jau įsikūrė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) administracija, jis atviras ir krepšinio bendruomenės susibūrimams, ir įvairiems renginiams. Čia įrengta 200 vietų konferencijų salė. Muziejus, kuris įsikurs šiuose namuose, lankytojus pakvies 2022 metais. Šalia jo bus sukurta Lietuvos krepšinio legendų ir sirgalių aikštelė, skirta simboliškai įprasminti Lietuvos krepšinio 100-metį ir įamžinti labiausiai krepšiniui nusipelniusias asmenybes – žalvarinių plytelių mozaika su 100 ryškiausių Lietuvos krepšinio asmenybių vardais. Taip pat planuojama, kad prie įėjimo į muziejų iškils krepšinio pradininko Jameso Naismitho skulptūra. Muziejus užims apie 70 % vieno moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei Baltijos šalyse dviejų aukštų pastato erdvių.

Visus techninius Lietuvos „Krepšinio namų“ projekto sprendimus įgyvendino viena labiausiai patyrusių Lietuvos statybos įmonių – darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. „Esame Kauno įmonė ir dideli „Žalgirio“ gerbėjai, todėl vertiname galimybę prisidėti prie šio miestui ir šalies krepšiniui svarbaus projekto. Kauno plėtros darbai nestoja ir mes kasdien prisidedame kurdami geresnę gyvenamąją aplinką bei naujas, modernias miesto erdves gyventojams ar miesto svečiams. Esu įsitikinęs, kad šis savo misija ir architektūriniais sprendimais išsiskiriantis projektas taps dar vienu miesto traukos centru“, – teigia bendrovės vadovas Kęstutis Vanagas.

Išskirtinės formos Lietuvos „Krepšinio namų“ architektūrinį projektą kartu su komanda sukūręs architektas Gintautas Natkevičius sako, kad unikalios formos pastato koncepciją lėmė aplinka – kaimynystė, vietovės urbanistinė sistema. Naujasis pastatas iš trijų pusių apribotas gatvių, tačiau tai ne perimetrinio užstatymo statinys, kuriam būtų svarbu tik pagrindinis gatvės fasadas, o kiemo fasadą galima būtų spręsti paprasčiau. „Krepšinio namai“ matomi einant Nemuno krantine, Santakos parku ir gretimomis gatvėmis, todėl architektų komanda siekė, kad statinys turėtų penkis fasadus, matomus ne tik iš visų pusių, bet ir iš viršaus – nuo Aleksoto šlaitų, nuo miesto stogų ir bažnyčių bokštų. Tad architektūrinių sprendimų pastatui teko ieškoti lyg skulptūrai, kuri turi ką pasakyti, pažvelgus į ją iš bet kurio šono. Unikalios formos pastatui pasirinkta prabangi, raudoniu akį iš tolo traukianti varinė fasado danga.

Sklype, architekto G. Natkevičiaus sumanymu, liko augti seni medžiai. Nutarta išsaugoti šimtametį ąžuolą – jis integruotas į pagrindinį pastato fasadą, suformavus nedidelį vidinį kiemelį. Pasak architekto, ąžuolas su skulptūriniu pastatu vienas kitą papildo: statinio įlinkis išryškina ąžuolą ir jis labai gerai matomas jo fone. O viduje ąžuolas visą laiką matomas tarsi ašis, apie kurią sukasi skulptūrinis pastatas.

Lietuvos „Krepšinio namų“ interjerą architektai kūrė kaip foną būsimo muziejaus ekspozicijai: „Svarbiems Lietuvos krepšinio trofėjams reikia gero fono, kad niekas neblaškytų dėmesio.“ Todėl interjerui autoriai pasirinko neutralias ir tamsias spalvas: juodai dažytos betoninės lubos, natūralaus betono sienos, pilko betono grindys bei laiptai ir juodos interjero detalės – nuo juodų vitrininių langų ir durų rėmų iki juodų palangių, atvirų vamzdynų ir smulkių detalių, pavyzdžiui, juodos spalvos elektros jungiklių. Tamsiame fone spalvoti Lietuvos krepšinio šlovės eksponatai – pergalių taurės, komandų apranga ir atributai – bus labai ryškiai matomi.

2 tūkst. kv. m ploto, A+ energinio naudingumo klasės vieną moderniausių Kauno pastatų, išsiskiriantį unikaliomis formomis ir moderniomis technologijomis, pastačiusios bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius K. Vanagas teigia, kad kiekvienam įgyvendinamam projektui skiriamas vienodas dėmesys ir taikomi aukščiausi kokybės standartai, siekiant, kad pastatai būtų tvarūs ir išskirtiniai bei atitiktų visus aplinkosaugos reikalavimus.

Vienas didžiausių sėkmingai įveiktų iššūkių – pagal architektų sumanymą išsaugotas ąžuolas liko saugus, aplinkui dirbant galingai technikai ir verdant statybų darbams: įrengiant pastato pamatus, liejant monolitines sienų konstrukcijas, montuojant fasadą bei dalį stogo dengiančias vario plokštes ir iki 8 m aukščio aliuminio vitrinas. Patys svarbiausi konstrukciniai ir apdailos sprendimai buvo sėkmingai įgyvendinti, vidiniame kiemelyje šlamant nepaliestam ąžuolui, iškėlusiam žaliuojančią galvą virš pastato stogo.

Pastato monolitinio gelžbetonio konstrukcijose įrengta šildymo ir vėsinimo sistema, kuri yra naujiena Kaune. Pasyviojo šildymo ir vėsinimo sistemos vamzdynais, sumontuotais gelžbetoninėse statinio perdangose – grindyse ir lubose, šiluma tiekiama iš miesto centralizuotų šilumos tinklų. O patalpoms vėsinti vasarą bus naudojamas pasyvusis šaltis, tiekiamas centralizuotais miesto tinklais. Architektų pageidavimu, pastato stogas neapkrautas inžinerine įranga, oro tiekimo ir šalinimo kameros bei kita įranga buvo profesionaliai sumontuota labai mažose techninėse patalpose.

Lietuvos „Krepšinio namai“ – ypatingas projektas, brangus kiekvienam kauniečiui ir krepšinio gerbėjui ir vienas moderniausių Kauno pastatų, išsiskiriantis unikaliomis formomis ir moderniomis technologijomis.

KAUNO NAUJAMIESČIO RENESANSAS – OFICIALIAI ATIDARYTAS VIENAS MODERNIAUSIŲ VERSLO CENTRŲ

Nuotr.: Evaldas Lasys, Ignas Gaižauskas

Kartu su verslo centro „Magnum“ statybų pabaiga baigtas ir Kauno centro architektūrinis ansamblis tarp Laisvės alėjos, „Akropolio“ bei „Žalgirio“ arenos: išspręsta viena opiausių 30-mečio problemų mieste ir apleista statybų teritorija virto šiuolaikiška erdve, kuri darniai įsilieja į naują verslo kvartalą. Oficialus „Magnum“ atidarymas įvyko rugsėjo 10 dieną.

Teigiama, kad pats verslo centras išsiskiria miesto mieste koncepcija – pastate galima rasti visas svarbiausias kasdienes paslaugas: banko, odontologo, grožio, telekomunikacijų, turizmo ir net floristikos.

Savotišku kokybės standartu būsimiems nuomininkams tapo ir tai, kad naujajame verslo centre įsikūrė ir pagrindinė užsakovų -„Vičiūnų grupės“ – būstinė.

Inovatyvų kompleksą projektavusių architektų biuro „Archas“ atstovų teigimu, į du tūrius kompleksas padalintas dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, didelį pastatą suskaidžius į du skirtingo aukščio ir proporcijos tūrius, buvo darniai įsilieta į bendrą architektūrinį kontekstą. Tarpas tarp bokštų orientuotas į pėsčiųjų tiltą, Karaliaus Mindaugo prospekto ašį nuo senamiesčio. Tai leido išvengti pastato tūrio monolitiškumo. Du verslo centro bokštai taip pat leido optimaliai išdėstyti patalpas, nesukuriant nenaudingo ploto be natūralios šviesos.

„Konceptualiai pastatą traktuojame tarsi perpjautą vaisių – su žieve iš išorės ir turiniu viduje. Išorinis fasadas (žievė) yra suprojektuotas naudojant tam tikro ritmo skaidrius ir aklinus elementus. Aklinai daliai naudojamos specialiai „Magnum“ pagamintos armuoto betono apdailos plokštės. Vidinės bokštų plokštumos nukreiptos viena į kitą tarsi vaisiaus vidus“, – pabrėžia architektai.

Visas „Magnum“ pastatas orientuotas į darbuotojų patogumą, daug dėmesio skirta ne tik natūraliam apšvietimui užtikrinti, bet ir bendrosioms erdvėms, persirengimo patalpoms, automobilių stovėjimo bei dviračių saugojimo aikštelėms. Trečiame aukšte įrengta atvira žalioji terasa bus bendra ir pertraukėlių metu leis mėgautis Nemuno salos bei toliau esančiais vaizdais. Antrame aukšte – įvairiems renginiams pritaikoma ir pagal poreikį į keturis skirtingus dydžius transformuojama konferencijų salė.

Interjero apdaila objekte nuosaiki, solidi, atitinkanti eksterjero charakterį. Naudotos aukščiausios kokybės apdailos medžiagos: aukštų akustinių bei eksploatacinių parametrų kiliminė danga, didelio formato akmens masės plytelės, betonas. Gaminiams, kurie naudojami kasdien, keliami išskirtinės kokybės bei ilgo eksploatavimo laiko reikalavimai.
„Magum“ verslo centre pasirinkti patikimi ir tvarūs dažymo sprendimai – naudoti matiniai, plovimui atsparūs sienų dažai „Sadolin Professional Expert 7“ bei visiškai matiniai dažai „Sadolin Professional Täckplast“, skirti porėtiems paviršiams. Abejuose produktuose yra labai mažas LOJ (lakiųjų organinių junginių) kiekis.

Verslo centro „Magnum“ užsakovai nuo pat projekto pradžios akcentavo, kad pastatas turi būti itin šiuolaikiškas, inovatyvus. Būtent todėl čia naudotos pačios naujausios inžinerinės, technologinės sistemos, užtikrinančios pastato energetinį efektyvumą.

“Magnum” verslo centre naudojamos sistemos pasiekia didžiausią efektyvumą, kai šilumos gamybai yra panaudojama ir perteklinė šiluma iš vėsinamų patalpų.

Tai pavyko pasiekti naudojant vokiečių gamintojo „alpha innotec“ šilumos siurblius, kuriuos tiekė gerai rinkoje žinoma įmonė „Tenko Baltic“. Verso centre įdiegti šilumos siurbliai geoterminius gręžinius naudoja ne tik tradiciniam šilumos paėmimui žiema, bet ir nemokamam vėsos tiekimui ar perteklinės šilumos akumuliavimui vasarą.

Be to, ne tik pats pastatas, bet ir jo prieigos yra svarbi bendros atgijusios teritorijos nuo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iki PC „Akropolis“ koncepcijos dalis. Būtent unikali koncepcija ir yra svarbiausias šio projekto išskirtinumas.

MODERNIAUSIAS VERSLO CENTRAS SU SKVERU KAUNE: GALVOJANT APIE ŽMOGŲ IR GAMTĄ

Nuotr.: Evaldas Lasys

Šalia Kauno senamiesčio, priešais „Žalgirio“ areną besiformuojančiame verslo kvartale, iškilo „Sqveras“ – beveik 11 tūkst. kv. m bendrojo ploto, A+ energinio naudingumo klasės vienas moderniausių verslo centrų mieste, išsiskiriantis itin šiuolaikiškomis technologijomis ir inžinerinėmis sistemomis. Šalia jo sužaliavęs jaukus skverelis ir netoliese tekantis Nemunas kuria harmoningą ir produktyvią darbo erdvę.

Modernios architektūros verslo centrą Karaliaus Mindaugo prospekte bendrovės „KM 35“ užsakymu pastatė darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, kuri čia tapo vienu didžiausių nuomininkų. Visuomenei taip pat atverta šios bendrovės įrengta nauja vieša žalioji erdvė šalia pastato. Iš viso į projektą investuota per 14 mln. eurų.

„Ne vienus metus planavę įkurtuves, džiaugiamės atradę „Sqverą“, juolab kad patys jį statėme. Vienas svarbiausių aspektų įmonėms renkantis biuro patalpas yra patogi vieta mieste. Šiuo požiūriu naujasis verslo centras yra itin patrauklus naujoje Kauno verslo erdvėje su sparčiai plėtojama infrastruktūra. Ne mažiau svarbu biuro patalpų kokybė ir mikroklimatas, racionalus patalpų planas. Šalia pastato įrengėme naują žaliąją erdvę, kurią jau pamėgo miestiečiai. Vertinant šiuos aspektus, „Sqveras“ mums tinka labiausiai, jį drąsiai vadiname savo verslo namais“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„Sqverą“ sudaro du – stačiakampio ir trapecijos formų – pastatai: septynių aukštų pastato vieno aukšto plotas – 530 kv. m, aštuonių aukštų – 310 kv. m. Abiejų korpusų fasadai padengti aliuminio ir stiklo konstrukcijomis su vertikaliais aliuminio elementais. Dviejų lygių požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse įrengta daugiau nei 150 stovėjimo vietų, kitos – šalia pastato. Požeminėje aikštelėje ir greta pastato yra 25 dviračių saugojimo vietos ir elektromobilių įkrovimo stotelės.

Modernaus verslo centro projektą kūrė architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“. Projektuojant ypatingas dėmesys buvo skirtas architektūrai ir technologijoms, siekiant būsimiems biurų darbuotojams užtikrinti ypač draugišką aplinką ir mikroklimatą. Pastatą siekta organiškai įkomponuoti į esamą aplinką, užbaigti Karaliaus Mindaugo prospekto verslo pastatų grandinę ir sukurti jaukias erdves ten, kur naujasis miesto centras priartėja prie Nemuno.

Kaip sako projekto architektas Gintautas Natkevičius, kuriant „Sqverą“ buvo pasirinka statyti dviejų korpusų kompoziciją, nes siekta palaipsniui smulkinti pastatų tūrį, artėjant pėsčiųjų gatvės link. Vienas korpusas stambesnio tūrio ir didesnio ploto, pasak architekto, kresnas, iškilo giliau sklype, o kitas – aukštesnis ir lieknesnis – pirmajame sklypo plane. Iš vieno pastato korpuso į kitą žvelgiama tarsi per vidinį kiemą. Nors būdami pastato viduje biurų darbuotojai mato kitą to paties pastato korpusą, prieš akis atsiranda miesto struktūra. Kitoks mastelis, pasak G. Natkevičiaus, sukuria jaukumą ir patalpų naudotojas pasijunta šeimininku.

Dviejų korpusų derinį užbaigia trečia sudedamoji dalis – skverelis, svarbi ir miestui reikalinga vieša žalioji erdvė, iš kurios į pastato pagrindinį įėjimą po stogeliu atveda promenada su laiptais. „Sqvero“ išskirtinumas yra dviejų korpusų ir skverelio derinio sukurta tam tikra vidinė struktūra.

„Sqvere“ maksimaliai išnaudojama žalioji energija. Šiluma pastatui tiekiama iš dviejų šaltinių: geoterminio šilumos siurblio šildymas yra prioritetinis, o prireikus gali būti įjungtas miesto šilumos tinklų centralizuotas energijos tiekimas. Pastatui vėsinti vasarą naudojamas pasyvus šaltis – grunto vėsa iš geoterminių gręžinių. Prireikus papildomai gali būti naudojamos elektrinės šalčio mašinos. Kontroliuojant pastovią patalpų oro drėgmę, ji sieks apie 50 % visus metus. Žiemą patalpose numatytas oro drėkinimas. Vasarą šalčio mašinos aprūpins vėsinimo sistemas orui sausinti reikalinga šiluma: iš mašinų bus paimama susidaranti šiluma, kuri paprastai išmetama į atmosferą.

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais.

Interjero ir eksterjero apdailos medžiagų ekspertai UAB „Vaineta ir partneriai“ pirmajame verslo centro „Sqveras“ korpuse įrengė kokybiškas, ilgaamžes ir itin lengvai prižiūrimas vinilines bei kilimines modulines grindų dangas. Šviesioms darbo erdvėms parinktas išskirtinis individualiai kurtas kiliminių plytelių raštas, sukuriantis jaukią ir malonią aplinką.

Pastate įrengtos šildomosios ir šaldomosios perdangos, taip pat kiekviename kabinete suprojektuotos šaldomosios sijos papildomai vėsins patalpas vasarą ir šildys žiemą. Todėl verslo centro darbuotojai turi galimybę individualiai reguliuoti mikroklimatą kiekviename kabinete. Objekte sumontuota Švedijoje gaminta inžinerinė įranga yra labai ekonomiška – mažai energijos naudojantys modernūs ventiliatoriai ir labai efektyvūs šilumokaičiai, kurie atgauna ir grąžina į patalpas šilumą bei drėgmę, o vasarą ir vėsą. Todėl taupoma energija ir sumažinamas drėkinimo poreikis – taupoma elektros energija ir gamtos resursai. Įrengta automatika suteikia galimybę procesus valdyti nuotoliniu būdu. Mikroklimato ir idealaus komforto rezultatas pasiektas optimaliomis investicijomis. Taip pat pasiektas aukštas energijos taupymo ir ekologijos lygis.

Itin modernus pastatas žengia koja kojon su laiku ir net yra žingsniu priekyje pagal panaudotus moderniausius inžinerinius sprendimus. Tad Kaune kokybės kartelė naujiems objektams pakelta labai aukštai – nuo šiol svarbu ne tik komercinis plotas, bet ir objekto tvarumas, investicija į aplinką.

SEB BANKO BŪSTINĖ PRIE NERIES: ATVIRA GAMTAI IR VISUOMENEI

Nuotr. Laimonas Ciūnys

SEB bankas savo centrinę būstinę ir Vilniuje veikiančius padalinius perkėlė į investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo šiemet baigtą statyti modernų biurų pastatą dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte Nr. 24. Beje, naujasis banko adresas gražiai sutampa su LR Konstitucijos 24 straipsniu, kuriame teigiama: „Žmogaus būstas neliečiamas“.

Moderniu fasadu spindintis naujasis SEB pastatas atrodo tarsi dviejų korpusų, bet viduje šie du jo tūriai – tarsi kūnais neperskiriamai suaugę Siamo dvyniai: tai vienas ir vientisas statinys, į kurį galima patekti ir iš Konstitucijos prospekto, ir iš Upės gatvės. Abu šiuos įėjimus jungia per du aukštus besitęsiantis unikalaus įspūdingo dydžio amfiteatras, atskleidžiantis pastato koncepciją, sujungiantis gatves. Modernios architektūros pastate dirba banko administracija ir kiti banko padaliniai, taip pat įkurtas didžiausias ir inovatyviausias privačių bei verslo klientų konsultavimo centras. Visuomenei yra visiškai atviras daugiau negu penktadalis pastato, kuriame įrengtos konferencijų salės, restoranas ir kelios kavinės, o lengvai transformuojamas erdves galima pritaikyti renginiams.

SEB banko pasirinktoje skandinaviškoje darbo aplinkoje sukurtos skirtingos darbo erdvės komandiniam ir individualiam darbui bei įvairiems darbuotojų poreikiams. Priklausomai nuo atliekamos veiklos darbuotojai gali susirasti tinkamiausią vietą veiklai: įprastą darbo vietą atviroje erdvėje, šalia atriumo, bendradarbiavimo erdvėje, susitikimų kambariuose, terasoje ar nedidelėje patalpoje – kambarys kambaryje (angl. room in a room). Nedidelių darbui pritaikytų patalpų iš viso yra 93. Jas kūrė austrų gamintojas „Bene Group“ ir Lenkijos bendrovė „Mikomax“. Kambario kambaryje sprendiniai įrengti ir Klientų konsultavimo centre. Iš viso sukurta 840 standartinių ir 440 nestandartinių darbo vietų,

Naujoji SEB banko būstinė užima 12,9 tūkst. kv. m plotą ir yra 21 m aukščio. Vienas svarbiausių aspektų kuriant A klasės verslo centrą buvo pastato ekologiškumas, siekiant daryti kuo mažesnę tiesioginę įtaką klimato kaitai, naudoti kuo mažiau energijos. Pastatas suprojektuotas taip, kad atitiktų aukščiausią tarptautinį BREEAM pastatų standartą (angl. BREEAM Outstanding). Pagal architektų viziją, įrengtas dviejų lygių stogas. Ant vieno iš jų sumontuota saulės jėgainė. Pastate įrengta išskirtinė vėdinimo sistema, sudaryta iš mažų vėdinimo sistemų, kurios valdomos atsižvelgiant į patalpose esančių žmonių skaičių, čia veikia moderni oro ir vandens šildymo bei šaldymo sistema, leidžianti taupyti energiją, o biodinamiškai efektyvus apšvietimas prisitaiko prie žmogaus biologinių ritmų ir atitinka natūralios šviesos ciklą.

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais.

Įrengiant banko interjerą buvo siekta naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų – tai medinės grindys, mediniai porankiai ir medinės laiptų pakopos, stiklinės pertvaros su medžio rėmu, bei natūralus akmuo. Visas pastato interjeras buvo kuriamas taip, kad pasikeitus poreikiams galėtų būti perplanuojamas ar transformuojamas.

Vos įžengus į naująjį SEB pastatą, dėmesį patraukia įspūdingas 8K raiškos LED ekranas, turintis vientisą sujungimą 90 laipsnių kampu. Šis ekranas – vienas iš UAB Biznio mašinų kompanijos (BMK) specialistų pasiūlytų ir įgyvendintų sprendimų. Ekrano technologinis išskirtinumas – didelė raiška ir padengimas specialia epoksidine danga, kuri leidžia jo neslėpti po apsauginiu stiklu ir apsaugo nuo mechaninių pažeidimų. Taip pat pastato atrijaus erdvėje sumontuotas įspūdingo dydžio 7,5 x 4 m LED ekranas, įdiegtos bendra pastato foninio įgarsinimo bei vaizdo ir garso valdymo sistemos, leidžiančios viską valdyti planšetiniu kompiuteriu.

Pastatas leidžiasi į upės slėnį

Naujosios SEB būstinės administracinį pastatą projektavusios UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ vadovas, architektas Remigijus Bimba sako, kad dviejų tūrių pastato kompoziciją pirmiausia lėmė susiformavęs reljefas, staiga žemėjantis nuo Konstitucijos prospekto Neries link, ir senasis upės vagos šlaitas. Tad pastatas laiptuotai leidžiasi žemyn į upės slėnį. Antras svarbus veiksnys architektams buvo Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės kryptys. Viršutinis pastato tūris urbanistiškai lygiagretus Konstitucijos prospektui ir išlaiko perimetrinį šios gatvės užstatymą, o žemesnis – paralelinis Upės gatvei. Dviejų tūrių pastato kompozicija, laiptavimas pabrėžia reljefą bei gatvių paraleles ir suteikia pačiam pastatui dinamiškumo.

Vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, nulemtas pastato aukštingumas, o užsakovo pageidaujamas pastato plotas, kurį apribojo sklypo parametrai, lėmė jo gabaritus. Aukštų plotui ir gyliui, kurį reikėjo funkcionaliai išnaudoti, buvo suprojektuoti atrijai per visus pastato aukštus. Aplink juos išdėstytoms patalpoms užtikrinamas natūralus apšvietimas iš abiejų ilgųjų kraštinių. Sukurta bendra vidinė erdvė. Visas biurų pastatas yra 5 aukštų, bet atrijai viduje yra paradoksaliai skirtingi: iš išorės matomas 5 aukštų namas, o viduje didžiajame statinyje atrijus yra 7 aukštų, o žemesnėje pastato dalyje – 5 aukštų, bet vizualiai jie susikerta viename lygyje. Vidaus struktūros projektinius sprendinius lėmė reljefas. Pastato viršutinės dalies apatiniai aukštai įsigilina į šlaitą, todėl architektams teko ten numatyti pagalbines ir technines patalpas. Įėjimas į pastatą suprojektuotas žemesnėje pastato dalyje, reprezentacinėje Upės gatvės pusėje – iš čia patenkama į vidų šlaito apačioje. Visos darbo patalpos išdėstytos kylant aukštyn į šlaitą. Nuo terasos matosi upė ir jos slėnis.

Unikalus pastato dvigubo stiklo vitrinų fasadas turi kelias funkcijas ir „slepia“ dvigubą apsaugos sistemą – garso ir automatinę šviesos kontrolės sistemą. Vėdinimo ortakiai integruoti į pastato fasadą už dekoro elementų, tose vietose, kur jis skaidomas horizontaliai, siekiant vizualiai sumažinti jo aukštį. Išorinės viengubo stiklo vitrinos perima triukšmo vibraciją. Pasak architekto, derinant techninius ir estetinius sprendimus, pagrindinė užduotis buvo išvengti inžinerinių įrenginių ant stogo, kuris matomas nuo daugelio kairiojo Neries upės kranto vietų. Todėl patalpos vėdinimo įrangai buvo numatytos kiekviename aukšte.

Patirtis užtikrino statybų kokybę

SEB naujojo administracinio pastato statybų generalinės rangovės UAB „Veikmės statyba“ direktorius Mantas Bagdonavičius sako, kad SEB administracinis pastatas statytas taip, jog atitiktų aukščiausią tarptautinį BREEAM pastatų standartą, o visas statybų procesas buvo organizuojamas laikantis pagrindinių BREEAM nuostatų: naudotos itin kokybiškos, ekologiškos medžiagos, taikyti pažangūs sprendimai, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai.

Inovatyvūs sprendimai šiame projekte pradėti nuo pamatų – „Veikmės statyba“, atsižvelgdama į pastato vietą, 4 aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, nusileidžiančią žemiau upės lygio, ir geologinius tyrimus, pasiūlė įrengti ne įprastas gręžtinių polių, o diafragmines pamatų sienas, kurios įrengiamos panaudojant greiferinę grunto kasimo sistemą. Šis modernizuotas ir pirmą kartą dabartinėse Lietuvos statybose panaudotas metodas leido apsisaugoti nuo vandens pratekėjimo statybų metu, saugiau ir greičiau dirbti aukšto gruntinio vandens zonoje bei sutaupė apie keturis mėnesius statybų laiko, o ateityje palengvins pastato eksploataciją. Sėkmingai iššūkį išsprendusiai bendrovei naujų metodų taikymas nėra naujiena: pagal pastato vietą ir paskirtį, architektų viziją ir užsakovų norus visada ieškoma geriausių sprendimų, naujoves derinant su laiko patikrintais metodais.

M. Bagdonavičius džiaugiasi besiformuojančia praktika, kai užsakovai patiki generaliniam rangovui ne tik statybų valdymą ir statybos darbus, bet įtraukia ir į projektavimo procesą bei atsižvelgia į generalinio rangovo rekomendacijas. Įtempto gelžbetonio konstrukcijų šalininkė ir ekspertė – bendrovė „Veikmės statyba“ šiame objekte jas taip pat naudojo. Tai leido atsisakyti kapitelių, suploninti konstrukcijas ir visapusiškai išnaudoti pastato aukščius architektūriniams sprendimams įgyvendinti: funkcionaliai ir estetiškai pastatyti du didžiulius atrijus, amfiteatrą, 8 m konsolę virš naujai įrengtos gatvės ir tinkamai įmontuoti bei paslėpti inžinerines sistemas. Įmonės vadovo teigimu, puikų galutinį rezultatą lėmė vienodas kokybės supratimas, bendra vizija bei motyvuojantis komandinis darbas su užsakovu ir architektais.

TARPTAUTINIAME KONKURSE LIETUVĄ REPREZENTUOS INDUSTRINIO ĮVAIZDŽIO VERSLO KOMPLEKSAS

Nuotr.: Evaldas Lasys

„Mies van der Rohe“ prizo konkursas yra svarbiausias šiuolaikinės architektūros apdovanojimas Europoje ir vyksta jau daugiau nei 30 metų. Konkurso dalyviai sulaukia tarptautinio pripažinimo, o geriausio projekto autoriai gauna ir 60 tūkst. eurų piniginį prizą. Projektus konkursui teikia įvairios pripažintos architektų organizacijos ir nepriklausomi ekspertai iš visos Europos, tarp jų ir Lietuvos architektų sąjunga.

Skelbiama, kad konkurse „Mies van der Rohe 2021“ verslo ir administracinės paskirties pastatų segmente varžysis architekto Audriaus Ambraso biuro projektuoti „Paupio“ verslo namai.

„Paupio“ verslo namai buvo sukurti išlaikant ankstesnę gamyklos tūrinę kompoziciją iš išorės, bet viduje erdvės atvertos turgui, kavinėms, parduotuvėms, studijoms ir biurams. Ant ilgojo korpuso stogo suformuota terasa, o kieme – pasažas, kuriame taip pat kuriasi komercinės erdvės.

„Didžiausias architektūrinis iššūkis buvo sukurti naują architektūrą kuri tarsi pasakotų apie anksčiau čia stovėjusius pastatus. Taip pat svarbu buvo sujungti kvartalą su gretimomis teritorijomis tiek funkciniais tiek vizualiniais ryšiais bei sukurti jaukias, intriguojančias netikėtas erdves kvartalo viduje,“ – sako projekto autorius architektas Audrius Ambrasas.

Paklaustas, kokia yra šio objekto reikšmė Vilniui, autorius pabrėžė, jog svarbiausias yra buvusios didelės gamyklų teritorijos grąžinimas į natūralų miesto audinį. Paupio verslo namų kvartalas yra dalis šios didelės kompleksinės konversijos.

Pasak autoriaus, ši vizija nė karto nepakito.

„Tai pramoninės teritorijos konversija, todėl architektūra čia išlieka kiek grubesnė. Tad, sukūrus proporcingas ir funkcionalias erdves, atrinktos medžiagos ir technologijos, suteikiančios kompleksui industrinį įvaizdį“, – pasakoja architektas.

Vilniaus senamiestyje, 7 ha teritorijoje, kuriamas „Paupys“ yra vienas didžiausių Lietuvoje nebefunkcionalių erdvių konversijos projektų, įtrauktų į 2010–2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės strateginį planą „Architektūros parkas“.

Įspūdingame „Paupio“ verslo namų projekte įsikūrė net keletas itin didelių nuomininkų. Daugeliui unikalius Interjerą kūrė gerai žinoma interjero dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė.

Visame objekte naudotos kokybiškos apdailos medžiagos bei interjero elementai, todėl kiekviename etape ieškota patikimų parnerių.

Paupio verslo namuose kokybiškas, ilgaamžes ir itin lengvai prižiūrimas vinilines bei kilimines modulines „Interface“ (Olandija) grindų dangas įrengė UAB „Vaineta ir partneriai“. Pagrindinis šių dangų privalumas yra tai, kad modulinių plytelių formatas, raštai ir tekstūros suteikia naujų galimybių priimant dizaino sprendimus: to paties gamintojo sukurtos dangos dėl vienodo jų storio leidžia jas abi kloti vienoje erdvėje be aukščio skirtumų ir papildomų sujungimo detalių. Todėl intensyvaus judėjimo zonose buvo klojama vinilinė danga, o kuriant jaukumą darbo zonose – kilimas.

Verslo centre panaudoti ypatingai kokybiški, tvarūs bei patikimi dažymui skirti produktai. Vienas jų – „Sadolin EasyCare“ nešvarumus atstumiančios technologijos „Stay Clean“ sienų dažai, kurie yra ypatingai atsparūs plovimui ir ilgalaikiai, be to, juose –mažas LOJ (lakiųjų organinių junginių) kiekis. Taip pat naudoti ir dažai „Sadolin Bindo 7“, kuriems yra suteiktas „Ecolabel“ sertifikatas.

„MV GROUP“ BIURAS UŽIMA DAUGIAU NEI 1,6 TŪKST. KV. M

„MV Group“ – viena didžiausių verslo grupių Baltijos šalyse, veiklą pradėjusi 1992 metais. „MV Group“ naujojo biuro pastatas Paupio verslo namuose užima daugiau nei 1,6 tūkst. kv. m. plotą. Keturių aukštų pastate įrengta apie 140 darbo vietų, taip pat susitikimų salės, žaidimų, poilsio, valgomojo erdvės.

„MV Group“ generalinio direktoriaus Marijaus Cilciaus teigimu, norėta, kad biuras būtų vienoje patraukliausių miesto vietų, o į darbą būtų galima vykti ir automobiliu, ir dviračiu ar paspirtuku.

Ypatingas ir biuro išdėstymas – pirmieji trys biuro aukštai yra skirti darbo erdvėms, susitikimų salėms. Čia daug dėmesio skirta funkcionalumui, patogumui.

Kitokia erdvė naujajame biure yra viršutinis mansardinis aukštas: beveik visas skirtas laisvalaikio ir bendravimo zonoms.

Kadangi biure dalis darbuotojų dirba kabinetuose, o kiti – atvirosiose erdvėse, įrengta ir erdvių, skirtų privatiems pokalbiams.

„MEDIA HOUSE“ INTERJERE DERINTA IR SENA, IR NAUJA

„Visa „Paupio“ kvartalo aplinka yra labai subtili. Šio kvartalo erdvių mastelis yra labai jaukus“, – sako L. Gronskytė-Bakienė, sukūrusi ir bendrą naujojo „Media House“ biuro interjerą.

Būtent tai, kad į santykinai nedideles erdves reikėjo integruoti nemažai darbo vietų, ir buvo vienas svarbiausių iššūkių. „Media House“ interjere naudotos ir žaismingos, ir solidžiai tamsios spalvos, taip suteikiant išskirtinį estetinį vaizdą.

„Media House“ biuro interjere naudotos ir žaismingos, ir solidžiai tamsios spalvos – tai sukūrė išskirtinį estetinį vaizdą.

Beje, unikaliausias sprendimas atsirado biuro viduryje – čia sukurtas tikras „Media House“ namukas. Pasak interjero dizainerės, niekas negalėjo tiksliau įprasminti įmonės pavadinimo.

LEGENDINĖ „NERINGA“ ATGIMSTA MODERNI IR IŠPUOSELĖTA

Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova

Vilniaus Gedimino prospekte esančio viešbučio „Neringa“ pastato rekonstrukcija artėja prie pabaigos – tikimasi, kad netrukus, užbaigus paskutinius darbus, atvers duris ir atnaujintas viešbutis, ir legendiniu vadinamas restoranas „Neringa“.

Daugiau kaip dvejus metus trukusios rekonstrukcijos metu viešbutyje įvyko didžiuliai pokyčiai – vidiniame penkių aukštų pastato kieme, kur anksčiau buvo automobilių stovėjimo aikštelė, dabar pastatytas naujas viešbučio korpusas, iškilęs virš restorano salės. Viešbučio plotas po rekonstrukcijos smarkiai padidėjo – iki uždarymo jame buvo 60 kambarių, dabar jų yra 124. Įrengtos dvi konferencijų salės, restauruotas 150 vietų restoranas, dvi pobūvių salės (20 ir 10 vietų), 80 vietų baras rūsyje, o viršutiniame pastato aukšte šiltojo sezono metu duris atvers stogo baras. Po pastatu įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Išmanūs inžineriniai sprendimai diegiami tiek restorane, tiek viešbutyje. Į viešbučio ir restorano „Neringa“ rekonstrukcijos projektą investuota daugiau kaip 14 mln. eurų, iš kurių apie 2 mln. Eur – investicijos į interjerą ir restauracijos darbus.

Viešbutį valdanti bendrovė „Neringos Viešbutis“ iš anksto įvertino unikalų paveldą bei vertingo pastato miesto centre rekonstrukcijos galimybes ir siekė išlaikyti pastato istorinę vertę, o jo plėtrą suderinti su šiuolaikinio viešbučio svečio poreikiais, atskleidžiant jam unikalią viešbučio ir restorano „Neringa“ istoriją.

2017 m. rugsėjį rekonstrukcijai buvo uždaryti ir restoranas „Neringa“, ir viešbutis. Projekte jie buvo aiškiai atskirti – viešbučio dalis pertvarkyta iš esmės, o restoranas „Neringa“, kuris užėmė pusę viešbučio pastato pirmojo aukšto, buvo apsaugotas ir užkonservuotas, kol po viešbučio rekonstrukcijos darbų pradėta jį restauruoti.

Architektas Alvidas Songaila nurodė, kad parengtuose rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose viešbučio plėtra ir jo patalpų perplanavimas buvo projektuojamas nevertingose dalyse, išplečiant restorano ir jo pagalbinių patalpų plotą. Taip pat pastato išplėtimas suplanuotas ir sklypo gilumoje, kieme pristatant du šoninius korpusus, kuriuos sujungė įstiklinta erdvė.

Naujųjų kiemo korpusų aukštingumą nulėmė Gedimino prospekto aplinka – jie negalėjo iškilti aukščiau pagrindinio viešbučio pastato korpuso, stovinčio prie gatvės. Naujųjų korpusų fasadų apdailai architektas pasirinko tradicines medžiagas, derančias prie senųjų miesto pastatų konteksto.

Profesionalūs rekonstrukcijos sprendimai

Rekonstruoti prieš 60 metų statytą istorinį viešbutį „Neringa“ buvo pasirinktas patyręs, patikimas ir profesionalus generalinis rangovas – bendrovė Merko statyba. Pagrindinis užsakovo reikalavimas buvo išsaugoti paveldą – restorano „Neringa“ interjerą ir jo elementus, taip pat buvo išsaugota pastato Gedimino prospekto fasado centrinė simetrinė kompozicija, kaip viešbučio išorės vertingoji savybė, bei įgyvendinta viešbučio pastato plėtra.

Atlikus pastato ekspertinį įvertinimą, paaiškėjo, kad jo perdangos yra deformuotos ir nesaugios, tad buvo nuspręsta nugriauti dalį viešbučio senųjų konstrukcijų. Tai buvo vienas atsakingiausių darbų, pademonstravęs generalinio rangovo Merko statyba profesionalumą. Saugomo fasado siena buvo patikimai sutvirtinta specialiomis konstrukcijomis ir liko saugiai stovėti prie sostinės Gedimino prospekto, kuris nuolat pilnas žmonių ir kuriame vyksta daug masinių renginių, o prastos būklės statinys pradėtas ardyti.

Vienas pirmųjų darbų buvo įrengti projektinę perdangą virš dalies saugomo restorano „Neringa“. Iššūkis buvo tai, kad jos vieta sutapo su senąją perdanga, prie kurios iš apačios buvo pritvirtintos senojo restorano lubos, o po ja – restoranas „Neringa“ su saugomu interjeru. Kadangi buvo neįmanoma naudoti tradicinių klojinių ar atramų, suprojektuotos specialios beveik 8 m metalo konstrukcijos, kurios pastate sumontuotos rankiniu būdu. UAB Merko statyba betonavimo padalinio komanda įrengė likutinius klojinius ir sėkmingai užbetonavo projektinę perdangą, kuri taip pat saugojo nuo mechaninio poveikio, o įrengus virš jos hidroizoliaciją – ir nuo meteorologinių veiksnių. Darbai vykdyti atsakingai, nekeliant vibracijos, kuri galėtų sukelti deformacijas ir pakenkti paveldui.

Naujojo viešbučio korpuso statybai taip pat rasti nestandartiniai sprendimai: pradėjus statybos darbus, suprojektuotomis ir įrengtomis specifinėmis monolitinėmis bei metalinėmis konstrukcijomis buvo apgaubta didžioji dalis restorano „Neringa“ salės, virš kurios iškilo naujasis viešbučio korpusas.

Naujas netikėtumas laukė vykdant žemės kasimo darbus ir archeologinius tyrinėjimus: buvo aptikta XVIII a. krosnis, kuri buvo apsaugota nuo didžiulių mechanizmų keliamos dinaminės apkrovos ir vibracijos, išsaugota ir dabar eksponuojama.

UAB Merko statybai sėkmingai įveikti ne vieną dėl paveldo išsaugojimo iškilusį iššūkį padėjo sklandus bendradarbiavimas su užsakovo atstovais, architektais ir visais rekonstrukcijos projekto partneriais, taip pat sprendimų priėmimo operatyvumas. Objekte darbus vykdė daugiau kaip 100 rangos įmonių, piko metu aikštelėje dirbo apie 200 žmonių. Generalinio rangovo profesionalumas ir patirtis padėjo sėkmingai organizuoti statybos procesą, paisant gretimų pastatų gyventojų interesų. Didelis dėmesys darbų saugai aikštelėje padėjo išvengti incidentų.

Išsaugotos vertybės ir modernus interjeras

Viešbučio pastate daugiausia vertingųjų savybių, įrašytų Kultūros vertybių registre, yra restorano „Neringa“ interjere: tai restorano trijų salių ir vestibiulio tūrinė erdvinė kompozicija, išdėstymas, interjero visumos sprendiniai, taip pat architektūrinės detalės, tarp kurių ir didžiojo restorano salės scenos pakyla, šviestuvai, dekoratyvinis baseinėlis su stiklo skulptūra bei bufeto-baro, sienų ir grindų apdailos tipai. Prieš dešimtmečius įrengtos restorano lubos yra saugomo faktūrinio tipo. Restoranas „Neringa“ buvo atidarytas 1959 m. lapkritį. Jo projekto ir pavadinimo autoriai – architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Interjerą kūrė dailininkai Vladas Jankauskas ir Vytautas Povilaitis, kurių kūriniai, kaip ir restorano interjeras, išsaugoti.

Bendrovės „A. Jasevičiaus baldai“ direktorius Edvinas Jasevičius džiaugiasi daugiamečiu bendradarbiavimu su viešbučiu ir restoranu „Neringa“. Ši įmonė dalyvavo ir ankstesniame atnaujinimo etape – prieš dešimtmečius baldus restoranui „Neringa“ gamino įmonės įkūrėjas Aleksas Jasevičius. Dabar jo sūnūs perėmė tėvo verslą ir antrą kartą toje pačioje įmonėje pagamino restorano stalus ir anksčiau naudotosioms identiškas kėdes, panaudoję įmonės palėpėje atrastus senus šablonus. Taip pat įmonė atnaujino minkštasuolius. Taigi šio pastatų komplekso interjerui baldus gamina jau antra Jasevičių šeimos karta.

„Modernią viešbučio „Neringa“ interjero stilistiką studijos „Yes.design.architecture“ architektams diktavo ne tik architektūrinis paveldas, bet ir nematomas, bet ryškus pastato charakteris. Esminė dizaino idėja buvo visiškai neatitrūkti nuo senojo restorano tematikos, bet aklai jos nekopijuoti. Senasis restoranas yra labai turtingas raštais, spalvomis, medžiagiškumu. Šias išraiškas kaip visumą interjero architektai pritaikė naujose erdvėse ne pagal jų senąją funkciją. „Terrazzo“ grindų spalvų paletė nugulė ant sienų, baldų, koridoriaus kilimų. Autentiškų gobelenų raštai tapo kilimu, o restorane mediniais pagaliukais dengtų sienų ritmas dabar primenamas juostinio betono apdailoje. Naujai pažiūrėta į tokius funkcinius interjero elementus, kaip spintos, praustuvės, lovoms, kurioms sukurta itin nestandartinė pusapvalė galvūgalio forma.

Vienetinių šviestuvų prekių ženklo „Pleiades“ sukurti unikalūs šviestuvai pagal individualų interjero dizainerių projektą papuošė ne tik viešbučio vestibiulio erdvę ir „lobby“ barą, svečiai galės juos pamatyti ir liukso apartamentuose. Kiekvienas individualus užsakymas yra iššūkis: specialiai viešbučiui pagaminti šviestuvai yra sukurti unikalia autorės Justės technika, naudojant vitražinius dažus, ant stiklo kuriant lašo įvaizdį, kuris vis pasikartoja pastate.

Interjere stengtasi nenutolti nuo gamtos. Apdailai panaudotos čia dominuojančios medžiagos – skirtingų spalvų „Terrazzo“ akmuo kiekvieno aukšto vonios patalpose, kambariuose ir kitur nemažai medžio faneruotės ir kitų natūralių medžiagų – metalo ir betono.

Nors viešbučio „Neringa“ rekonstrukcijos projektas iššūkių neišvengė, o tai lėmė ilgesnius, nei numatyta, statybų terminus, jo svečiai netrukus galės džiaugtis sugrįžę į legendinę erdvę.

SLĖNIO ĮKVĖPTAS VERSLO CENTRAS

Nuotr. Alina Ožič

Buvusi pramoninė teritorija Vilniaus Saltoniškių gatvėje pasikeitė neatpažįstamai. Čia iškilo net keli vienas už kitą įspūdingesni verslo centrai. Vienas naujausių yra „Galio Group“ (buvusi UAB „M.M.M. projektai“) vystomas šiuolaikiškas biurų kvartalas „Saltoniškių 7“ (S7), kurį sudarys keturi pastatai. Pirmasis S7 pastatas pakrikštytas „DC Pier“, trečiasis – „DC Valley“. S7 komplekso pastatai statyti taip, kad atitiktų aukščiausius BREEAM keliamus reikalavimus.

Keturių dalių „Saltoniškių 7“ komplekso koncepciją sukūrė UAB „Archinova“ ir „Arrow Architects“ (Danija) architektai. Komplekso architektūrinę raišką lėmė ne tik detalusis planas, transporto srautai, gamtinės sąlygos, bet ir kaimyninio užstatymo kontekstas. Kaip sakė UAB „Archinova“ projektų vadovas, architektas Aleksandras Gvildys, siekta kvartalą suprojektuoti taip, kad jis darniai įsilietų į formuojamo modernaus Vilniaus centro urbanistinį audinį ir užtikrintų sklandžius pėsčiųjų, dviratininkų ir autotransporto srautus. Visi kvartalą sudarantys pastatai susijungia į vieną gerai funkcionuojantį organizmą. Jungiamąja dalimi tapo parteris – pėsčiųjų zona ir po žeme paslėpta automobilių stovėjimo aikštelė.

Pastatai komplekse sukomponuoti ant dviejų terasų, aukštėjančių per vieną aukštą. Taip sukurta laiptuota silueto linija, kylanti į Šeškinės kalną. Komplekso kompoziciją lėmė ir siekis kvartalo viduje, o ne prie judrios Ukmergės gatvės, įrengti į Šeškinės kalną vedantį bendramiestinį migracinį pėsčiųjų bei dviračių koridorių. Į kvartalo centre suplanuotą pėsčiųjų arteriją orientuoti pastatų vidiniai kiemeliai, čia suplanuoti ir įėjimai į objektus. Šie sprendiniai yra tarp esminių kompozicinių kvartalo ypatybių. Jie atitinka ir griežtus BREEAM reikalavimus atskirti pėsčiųjų, dviratininkų ir autotransporto srautus, kad šie nesikirstų.

Trečiasis pastatas plane yra dviejų tarpusavyje įstrižai sukabintų „L“ raidžių formos. Abi „L“ į vieną formą tarsi tiltas sujungia virš reprezentacinio įėjimo šeštojo aukšto lygyje sukurta kabanti konsolė, kurioje įrengta virtuvėlė, pasitarimo kambariai, poilsio erdvės ir darbo erdvės ties fasadu. Visų pastatų kompozicija yra gerai apgalvota, kiekvienas elementas turi argumentuotą funkciją. Pavyzdžiui, virš trečiojo pastato restorano lauko terasos kabanti konsolė saugo kavinės lankytojus nuo lietaus, o virš pagrindinio įėjimo padaryta daugiau nei 30 m ilgio konsolė (tiltas) ir puošia pagrindinį įėjimą (formuoja portalą), ir sukuriama neužlyjama zona, kurioje stovės suoliukai.

Trečiojo pastato darbo zonų funkcinis suplanavimas panašus į pirmosios komplekso dalies „DC Pier“, tačiau bendrųjų reprezentacinių erdvių funkcionalumas skiriasi. Trečiasis pastatas yra visiškai atriuminis, t. y. jis neturi vidinio kiemelio – visa vidaus erdvė uždengta stikliniu stogu. Atrijus įrengtas taip, kad vidaus ir lauko dizaino elementai būtų vienas kitam artimi: apvalūs lauko elementai tarsi pereina į vidų, kur taip pat, kaip ir lauke, žaliuoja medžiai. Išskirtinis pastato elementas yra specialiai atrijui suprojektuotas stoglangis, kuriam dėl pastato aukštingumo apribojimų reikėjo padaryti maksimaliai žemus nuolydžius. Nuspręsta čia pasitelkti origamio principą, kai vanduo bėga įstrižai. Taip nuolydžių pakanka vandeniui nuvesti santykinai plokščioje konstrukcijoje, o stoglangis atrodo elegantiškai.

Kiekvieno komplekso pastato identitetas atsiskleidžia vidaus sprendimuose. Pirmojo etapo pastato interjero tema buvo vanduo. Neatsitiktinai jis pakrikštytas „DC Pier“ (liet. „Prieplauka“). Trečiajam pastatui siekta įpūsti daugiau šilumos. Kuriant šį interjerą architektus įkvėpė Pietų Amerikos arba Australijos slėnio, arba kitaip – kanjono, tema su skaisčios saulės šviesos nurausvintais raudonų uolų tarpekliais. Pagal šią temą buvo parinktas ir pastato pavadinimas „DC Valley“ (liet. „Slėnis“). Slėnio temą atspindi ir netaisyklingos formos atrijus su stoglangiu: tai primena tarpeklį su iš viršaus sklindančia saulės šviesa. Architektas A. Gvildys prisimena, kaip ilgai ieškojo prie temos derančios atrijaus apdailos medžiagos. Galiausiai surastas „Butong“ produktas – daug geležies turintis rausvas akmuo, kuris su gamintojais buvo transformuotas į išsilydžiusios lavos spalvos korėtą medžiagą.

Akustinę „Butong“ (Švedija) sienų apdailą įrengė kompanija „LT Project“. Pasitelkiant geriausias technologijos savybes, produktas sumodeliuotas ir adaptuotas specialiai šiam objektui. „Šis projektas išsiskiria aukštais saugumo ir akustikos reikalavimais bei estetikos siekiais, o unikali „Butong“ akustinė sistema netgi viršijo lūkesčius“, – sako „LT Project“ pardavimų vadovas Arvydas Kukys.

Biurų kvartalo patalpų apdailai naudoti produktai „Sadolin Bindo 7“ ir „Sadolin Bindo 3“ – tai klasika tapę sienų ir lubų dažai, kuriems suteiktas „Ecolabel“ sertifikatas, todėl šie dažai yra tvarus ir laiko patikrintas dažymo sprendimas.

Visose verslo komplekso „Saltoniškių 7“ darbo erdvėse panaudota UAB „Vaineta ir partneriai“ tiekta „Interface“ (Olandija) kiliminė danga, kurios modulinių plytelių formatas, raštai ir tekstūros, suteikia naujų galimybių priimant dizaino sprendimus, o papildomas pranašumas yra lengva priežiūra ir mažas atliekų kiekis klojimo metu bei galimybė keisti atskiras plyteles. Visuose komplekso pastatų koridoriuose, kavinėje ir kitose patalpose įrengta „Tarkett“ vinilinė modulinė danga, kuri yra ilgalaikė ir dėl sustiprinto paviršiaus sluoksnio ypač tinka patalpoms, kuriose itin aktyvus judėjimas.

„Saltoniškių 7“ projekte buvo panaudoti itin aukštos kokybės, Suomijoje pagaminti „Oras“ bekontakčiai praustuvų maišytuvai, geriausiai atitinkantys tvarumo, ekologijos ir vandens taupymo reikalavimus, pagal pasirinktą žaliąjį „BREEAM“ standartą.

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais.

Dar vienas išskirtinis vidaus sprendimas – kabanti laiptinė. Tokį konstruktyvą buvo nelengva suprojektuoti ir įrengti. Įdomu tai, kad aplink visą atrijaus perimetrą beveik nematyti kolonų, tad sunku suprasti, kas viską laiko. Atrodo, tarsi perdangos skrietų ore. Kolonas architektai išdėstė taip, kad jos būtų lyg fasadų dalis, kitos – kuo labiau integruotos į pastato branduolius. To siekta sąmoningai, norint erdvei suteikti lengvumo įspūdį. Didelis tarpatramis tarp kolonų taip pat garantavo itin patogią požeminės automobilių stovėjimo aikštelės funkciją.

„SENATORIŲ PASAŽO“ ATGIMIMAS: MODERNUMO DVELKSMAS TARP ISTORINIO PALIKIMO

Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova

Per šimtmečius daugybę estetinių ir funkcinių transformacijų patyrę pastatai – dabar žinomi kaip „Senatorių pasažas“ – šiandien suspindo naujomis spalvomis: pirmajame jo aukšte atsirado parduotuvėlės, kavinės, restoranai, antrajame ir trečiajame kuriami biurai, o mansardoje bus įrengtos konferencijų salės ir apartamentai. Vienas didžiausių šio projekto išskirtinumų yra tai, kad ilgai buvęs uždaras privatus sklypas nuo šiol tapo atvira viešąja erdve.

Vos prieš kelerius metus šioje vietoje ties Dominikonų ir Stiklių gatvių kampu vis dar buvo įsikūrę biurai, o kiemelyje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau tikroji komplekso istorija visiškai kitokia – per daugiau nei penkis šimtus metų „Senatorių pasažas“ turėjo ne vieną oficialų šeimininką, į jį įdėjusį ką nors sava.

„Senatorių pasažo“ istoriją architektė Gilma Teodora Gylytė iš studijos „DO architects“ kartu su kolegomis, tyrėjais bei archeologais pradėjo studijuoti, vos tik objektą aukciono metu įsigijo ketvirtasis komplekso šeimininkas – danų verslininkas Nielsas Peteris Pretzmannas.

Nuo biurų iki viešosios erdvės

Pradėjus rekonstrukciją pirminis planas buvo tiesiog atnaujinti administracinį pastatą ir surasti jam nuomotojus. Tačiau viskas pasikeitė išanalizavus istorinius šaltinius bei atlikus tyrimus – architektė pasiūlė visiškai naują koncepciją: išgriauti menkaverčius pastatus, atverti gatvelę ir joje įrengti patrauklią viešąją erdvę.

Pasak architektės, buvo keletas esminių dalykų, leidusių sukurti naują koncepciją. Visų pirma, išanalizavus duomenis pasitvirtino faktas, kad kiemas nebuvo uždaras, kokį mes jį esame įpratę matyti pastaruosius 150 metų. Iš tikrųjų įėjimas iš Dominikonų gatvės buvo reprezentacinis, o iš Stiklių – ūkinis. Antra, istoriškai ši vieta yra pasažinio tipo kiemas, o tokių Vilniuje likę labai mažai.

„Atvejų, kad užsakovas sutiktų savo privatų sklypą paversti vieša erdve, beveik nebūna, bet kai tokią idėją pateikėme naujam „Senatorių pasažo“ savininkui, jis ją priėmė iš karto ir sukūrė visiškai naują verslo modelį, pritaikytą būtent šiai vietai, – pasakoja G. T. Gylytė. – Be to, užsakovas leido išgriauti menkaverčius pastatus, kurie iš esmės galėjo būti panaudoti kaip naudingasis plotas, ir atverti tas vietas, kurios buvo uždaros dešimtmečius.“

Atgimusio pastato architektų idėjas įgyvendino konstrukcijų projektavimo įmonės MB „Invila“ inžinieriai. Projektuojant naujas konstrukcijas, ypatingai daug dėmesio skirta esamų kultūros paveldo vertybių išsaugojimui, laikui bėgant suardytų unikalių statinio konstrukcijų atstatymui. Dalis konstrukcinių sprendimų palikta atidengtų, kad kiekvienas šio unikalaus statinio lankytojas galėtų juos apžiūrėti.

Kompleksą įsigijęs danų verslininkas neslepia, kad iš pradžių ši vieta neskleidė jokio grožio, neturėjo savo auros.

„Visas pastatas buvo padalintas į mažas, dėžutės dydžio, erdves, o vidinis kiemas buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Tai, kas jame buvo ir yra svarbiausia, t. y. istorija, buvo paslėpta po gipso, plastiko ir betono sluoksniais. Toks vaizdas tikrai nekėlė žavesio, – pasakoja N. P. Pretzmannas. – Žingsnis po žingsnio, nuimant per laiką susiformavusius architektūrinius sluoksnius, ėmė ryškėti, kaip šis pastatas iš tiesų atrodė praeityje. Tuomet jį pradėjau vertinti kitaip, galvoje išvydau visiškai kitokias šio pastato panaudojimo galimybes. Taip pamažu biurų koncepcija transformavosi į tai, ką turime dabar – kulinarinio pasaulio dedikacija.“

Pirmame „Senatorių pasažo“ aukšte įsikūrė žinomi verslininkui priklausantys restoranai, puoselėjantys idėją „iš daržo – į lėkštę“, ir parduotuvėlės, kuriose galima rasti įvairių ekologiškų produktų, atkeliavusių iš N. P. Pretzmanno puoselėjamos fermos „Farmer Circle“. Taip pat čia galima įsigyti vietinių ūkininkų produkcijos, gėlių, knygų, stilingų interjero detalių.

Vienoda aplinka ir išryškintas autentiškumas

„Senatorių pasažo“ interjero sprendimai buvo patikėti studijai „Yes.design.architecture“. Projekto autorė Indrė Baršauskaitė interjere perteikė ir istorinį autentiškumą, ir modernumą. Pastatas skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį, todėl buvo svarbu pajusti visą objekto atmosferą, tačiau kartu pritaikyti jį šiuolaikinio žmogaus poreikiams.

Interjere naudota spalvinė gama yra artima istoriniai atminčiai, vengiama ryškių spalvų, kurios kontrastuotų su pastato erdvėse paliktomis autentiškomis detalėmis. Ne mažiau svarbus ir medžiagiškumas.

„Išskyrus keletą funkcionalių korpusinių baldų, visos kitos medžiagos yra susijusios su pastato istorija, todėl pavyko sukurti natūralią, vienodą aplinką“, – sako I. Baršauskaitė.

„Senatorių pasažo“ interjere daug dėmesio skirta autentikai, tiksliau, buvo bandoma išsaugoti kuo daugiau originalių pastato elementų. Vienas pagrindinių vidaus apdailos etapų buvo sienų tinkavimas, nuo kurio kokybės ir pasirinktų technikų tiesiogiai priklauso ne tik ilgalaikiškumas, bet ir estetinė išvaizda.

VILNIAUS SENAMIESTYJE ĮSIKŪRUSIOJE MOKYKLOJE SUSIJUNGIA NAUJA IR SENA

Nuotr.: Laimonas Ciūnys

Įžengus į naująjį Vilniaus tarptautinės mokyklos pastatą, su pagrindine mokyklos idėja galima susipažinti iš karto – čia tarpusavyje susijungia istorija ir modernumas. Projekto architektai James Norman Ferguson ir Daina Ferguson (UAB „Senojo miesto architektai“) apjungė skirtingų statybos etapų pastatus į bendrą tūrį ir erdvių visumą, didžiąja dalimi išsaugojo susiformavusią tūrio struktūrą, suprojektavo vidinį kiemą dengiančią stiklo – aliuminio konstrukciją, atrijume įrengė auditoriją-forumą, aplink kurią išsidėstė esamas ir naujai suprojektuotas mokyklos patalpos.

Visų pirma pastate pasitinka įspūdingas natūralaus deginto medžio registratūros stalas. Jis simbolizuoja šios vienos seniausių Senamiesčio vietos gaisrų ir nuolatinio atstatymo istoriją. Už jo – senovinių plytų siena. Daug dėmesio skiriama tvarumui ir natūralioms medžiagoms.

Iš pat pradžių buvo planuota rekonstruoti sklype esančius pastatus, iš esmės nekeičiant jų urbanistinės struktūros ir pastatų tūrio, kuo labiau išsaugant autentiškas savybes.

Įvertinus pastato istoriją, nuspręsta teritorijoje išgriauti menkaverčius statinius, o bendrą kiemo erdvę uždengti stikliniu stogu – atrijumi. Būtent jis tapo tikra mokyklos šerdimi – čia įrengta scena, profesionali audio ir video įranga leis rengti koncertus, renginius, platūs laiptai pritaikyti auditorijos paskirčiai arba tiesiog laiko praleidimui laisvu nuo pamokų metu. Ir čia, ir kitose mokyklos patalpose daug dėmesio skirta akustikai – sumontuotos akustinės plokštės, lubos.

Dar vienas originalus sprendimas – pastato naujosios dalies uždengimas keraminėmis bagetėmis. Tai padėjo iš dalies išspręsti šviesos trūkumo patalpose klausimą: pagal senamiestyje galiojančius reikalavimus, nebuvo galima didinti matomų langų ploto, todėl uždengus bagetėmis iš pastato išorės matomas tik vienas langas. Nors iš tiesų jie dvigubi. Tas pats ir su stoglangiais – iš viršaus jų visai nematyti.

Interjero dizainerė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė taip pat pabrėžia, kad viso interjero tikslas – jautriai sureaguoti į pastato istorinį palikimą.

Mokyklą kuria žmonės

Keičiantis mokyklos koncepcijai, būtina keisti ir patalpas, kuriose mokiniai praleidžia didžiąją dienos dalį. Interjerui parinktos ramios spalvos, neužgožiančios patalpose esančių žmonių.

„Mokyklą kuria joje esantys žmonės, todėl buvo nuspręsta neperpildyti patalpų papildomomis spalvomis. Mokykloje įrengta fotografijų studija, muzikos įrašų studija. Mansardiniame aukšte – tradicinė biblioteka. Įdomus sprendimas – atviros mokytojų darbo vietos su nuostabiu vaizdu į bažnyčią. Trumpiau tariant, mokykla įkurta jos bendruomenei“, – pasakoja A. Slapikaitė-Jurkonė.

Pasak jos, visą pastato interjerą iš dalies diktavo tai, kas buvo likę šiame objekte. Be to, kur tik įmanoma, stengtasi atidengti senovinių plytų sienas: jos įsilieja į interjerą ir tampa neatsiejama jo dalimi.

Beje, nors daugelis pastato dalių buvo išlaikytos, atsirado ir visiškai naujų erdvių. Pavyzdžiui, mokyklos sporto salė, kuri įrengta naujojo pastato rūsyje. Priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti salė bus atvira visai mokyklos bendruomenei.

Pasaulyje siaučiantis virusas šiek tiek pakoregavo ir mokyklos valgyklos idėją. Iš pradžių norėta čia įrengti didelį stalą, prie kurio būtų galima susėsti visiems kartu kaip šeimoje. Tačiau dabar, laikantis nurodymų, nuspręsta reguliuoti srautus, rinktis mažesnes grupeles.

Rangos darbai – vienai patikimiausių įmonių rinkoje

Vilniaus tarptautinė mokykla yra unikalus objektas ne vien dėl savo paskirties, bet ir dėl vietos. Sostinės senamiestyje vykusi mokyklos rekonstrukcija buvo nelengva užduotis: šalia pastato nėra papildomos vietos statybų aikštelei įrengti, siauromis gatvelėmis sunkiasvorė technika nepravažiuoja, darbai turėjo būti suderinti su archeologais, nenusižengti senamiesčio pastatus reglamentuojančioms taisyklėms, viskas derinama ne tik su užsakovais, bet ir su savivaldybės atstovais.

Būtent dėl tokių iššūkių ieškota itin patikimų ir profesionalių rangovų, kurie sugebėtų užtikrinti sėkmingą projekto eigą. Tad nuo pat pirmų akimirkų buvo aišku, kad Vilniaus tarptautinės mokyklos rekonstrukcijos rangos darbai atsidūrė patikimose rankose – visa UAB „Naresta“ veikla bei plėtra yra tikslingai orientuota į patikimo statybos generalinio rangovo poziciją.

„Statoma mokykla ir šalia esantis gyvenamasis namas susijungia pirmame ir antrame aukštuose. Šie du pastatai remiasi ant bendros kolonos, kuri turi atlaikyti viso pastato svorį, t. y. keturis pastato aukštus bei mansardinę palėpę, – pasakoja UAB „Naresta“ darbų vadovas Mindaugas Stažys. – Reikėjo ypatingo atidumo, kad, atliekant laikančiosios kolonos stiprinimo, o vėliau sporto salės įrengimo darbus, neatsirastų nepageidaujamų deformacijų gyvenamojo namo butuose.“

Anot projektų vadovo Aleksandro Ščensnovičiaus, ne mažiau pastangų prireikė ir įrengiant atrijų: pradėjus jį įgyvendinti, paaiškėjo, kad reikia ieškoti papildomų techninių sprendimų, pvz. kaip įrengti lietaus nuvedimo sistemą, kuri būtų kuo labiau integruota į pastato konstrukcijas taip, kad lietaus vandens nuleidimas būtų maksimaliai nematomas, paslėptas.

Ir architektai, ir interjero dizainerė ne kartą pabrėžė, kad mokykloje vienas svarbiausių aspektų yra šviesa, todėl UAB „Naresta“ įgyvendino ne vieną sprendimą, užtikrinantį kuo didesnį šviesos srautą patalpose.

A. Ščensnovičiaus teigimu, svarbu ir tai, kad nebuvo galima keisti esamų langų angų dydžio ar vietos, tad panaudota stoglangių skleidžiama šviesa, įrengti šviesos tuneliai.

„Nors prie gausybės neplanuotų, rekonstrukcijos metu paaiškėjusių, papildomų darbų prisidėjo ir pasaulinės pandemijos sukelti statybinių medžiagų ir įrangos tiekimo grandinės trikdžiai, darbus pavyko užbaigti laiku, kad naujoji mokykla spėtų duris atverti naujiems mokslo metams“ – projekto eigą apibūdina A. Ščensnovič.

Šiandien buvęs konditerijos fabriko „Pergalė“ filialas – neatpažįstamas. Per trumpą laiką iškilęs naujasis mokyklos pastatas yra puikaus komandinio darbo pavyzdys.

VIRŠ NAUJAMIESČIO PAKYLA JO ĮKVĖPTAS „UPTOWN PARK“

Nuotr. Laimonas Ciūnys, UAB „Vilbra“

Vilniaus Naujamiesčio rajonas yra unikalus: taisyklingas jo gatvių tinklas, skirtingos architektūrinės epochos pastatų perimetrinis išdėstymas sukuria mažus, atskirus daugiafunkcius kvartalus. Šioje sostinės dalyje plevenanti jauki šeimyninė namų atmosfera traukia investuotojus ir naujakurius.

Švitrigailos gatvėje iškilusio naujo verslo centro „Uptown Park“ architektūrinę koncepciją jo autoriams padiktavo šio kvartalo gatvių ir pastatų urbanistinė sistema. Kaip teigė UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ direktorius architektas Remigijus Bimba, „kiekvienas Naujamiesčio kiemas yra savitas, kiekviename gali rasti skirtingą pasaulį su savo tvarka, kvapais ir spalvomis“.

Saugomo paveldo aplinka Naujamiesčio kvartaluose lėmė, jog naujasis pastatas yra penkių aukštų. Objekto užsakovė – UAB „Vilbra“ – tarp naujojo verslo centro privalumų mini erdvius naujojo pastato aukštus, kurių vieno plotas siekia net 2 700 kv. m, ir įžvalgius patalpų suplanavimo sprendimus, kurie leidžia lanksčiai bei patogiai planuoti jaukius biurus ir ergonomiškas darbo erdves. A+ energinės klasės pastatas užtikrina geras darbo sąlygas ir mažas eksploatacines sąnaudas visus metus. Po juo įrengta dviejų aukštų požeminė 300 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios patogu liftu pakilti iki savo biuro, taip pat yra dviračių saugykla.

Verslas tokias investicijas vertina – „Uptown Park“ pastatas išnuomotas dar jo statybos pradžioje: naują biurą čia įsirengė pirmasis Lietuvos vienaragis – internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“, taip pat JAV kapitalo IT bendrovė „Bentley Systems“ ir kt.

Švitrigailos gatvės 13 numeriu pažymėtas naujasis verslo centras „Uptown Park“ – tai pastatas kvartalas, kurio perimetras apjuosia gretimas gatves. Kaip ir visi Naujamiesčio kvartalai, jis turi vidinį kiemą. Naujojo pastato tūris yra vizualiai pakeltas, tarsi sklendžiantis virš gatvių, ir ne saugo, o atveria ryšį su viduje esančia kiemo erdve – ne tik vizualiai, bet ir funkciškai. Į pastato kiemą galima patekti nuo Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryžos bei atkuriamos istorinės Amatų gatvės. „Uptown Park“ matomas atvažiuojant iš pietvakarinės miesto dalies, nuo oro uosto ir nuo miesto centro pakilus ant Tauro kalno. Nuo jo pėsčiomis galima pasiekti Senamiestį.

Kaip pasakoja architektas R. Bimba, nelengvas iššūkis buvo parinkti naujojo pastato mastelį. „Aplinkinės gatvės labai spalvingos – įvairūs pastatų tūriai, laikotarpiai ir medžiagiškumas. Tad buvo svarbu naujojo pastato tūrio proporciją suderinti su Naugarduko gatvės septintojo dešimtmečio gamyklinių pastatų matmenimis ir Švitrigailos gatvėje išlikusiais tarpukario medinukais bei mūriniais 3–4 aukštų pastatais“, – sako jis.

Šviesus pastato fasadas sukurtas į visumą sudėjus jį supančių namų mastelį ir jų langų ritmiką. Jame atsispindi Naujamiesčio esmė – ritmas, dydis, spalva ir šviesa. Fasadų medžiaga pasirinkta kaip alternatyva skirtingų laikotarpių gretimų pastatų medžiagiškumui – greta dominuoja medis, geltonų plytų mūras ir silikatinės plytos. Stiklinis fasadas su varstomais langais užtikrina natūralią dienos šviesą darbo vietose. Vidinio kiemo fasado konstrukcija tokia pat, kaip išorinio, tad visose pastato patalpose užtikrintas natūralus apšvietimas per langus.

Verslo centro interjere sienoms ir luboms dažyti panaudoti dažai „Sadolin Professional P6“, kuriems suteiktas „Nordic Swan“ („Šiaurės gulbės“) sertifikatas. Jie išsiskiria aukščiausiais kokybiniais parametrais, atsparumu dėvėjimui bei drėgmei, jais itin lengva dengti paviršius, o lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis produkte labai mažas, tad šie dažai yra tvarus ir patikimas dažymo sprendimas.

Nuo verslo centro „Uptown Park“ statybos pradžios buvo keliami aukšti reikalavimai rangos darbų kokybei ir jų atlikimo terminams, didelis dėmesys skirtas kokybiškoms naudojamoms medžiagoms bei gaminiams, itin akcentuota darbų vykdymo kultūra ir sauga. Šių reikalavimų įgyvendinimą sėkmingai koordinavo statinio statybos valdytoja ir techninės priežiūros vykdytoja UAB „Keista“. Požeminė „Uptown Park“ pastato dalis užėmė visą sklypo plotą, tad vienas iš pirmųjų svarbių konstrukcinių statybos sprendinių buvo pastato 7 m gylio požeminės dalies atraminių sienų įrengimas visu sklypo perimetru, neįkeliant „kojos“ į kaimyninius sklypus. Buvo atsisakyta standartinio inkarų įrengimo ir atraminiai pastato poliai išramstyti metalinėmis konstrukcijomis sklypo viduje. Darbų planavimą taip pat sunkino objekto vieta: juk darbus teko organizuoti prie vienos judriausių Vilniaus centre – Švitrigailos gatvių. Tačiau sėkmingai suvaldyti „Uptown Park“ statybos procesus ir vykdyti užsakovo įsipareigojimus nuomininkams, besikeičiant sprendimams bei išorės aplinkybėms, bendrovei „Keista“ padėjo didelė šios statybų valdytojos patirtis įgyvendinant ne vieną didelį projektą. Visas statybos procesas vyko sklandžiai, o statybose darbų metu atsiradusius nenumatytus uždavinius sprendė didelę inžinerinę patirtį turinti bendrovės specialistų komanda.

ŠIMTMEČIO INVESTICIJA: LIETUVOS PAŠTO AUTOMATIZUOTAS SIUNTŲ SKIRSTYMAS

Nuotr. Laimonas Ciūnys, Lietuvos paštas

Modernūs logistikos centrai ir sandėlių kompleksai naikina senus stereotipus – šiandien tai daug daugiau nei daiktų saugojimo patalpos. Naujasis Lietuvos pašto Vilniaus logistikos centras lapkričio viduryje jau pradėjo automatizuotai skirstyti siuntas ir korespondencijas.

Logistika yra svarbiausia pašto veikla, didžiausias nematomas darbas, todėl naujasis automatizuotas logistikos centras vadinamas vienu svarbiausių strateginių Lietuvos pašto projektų ir bene didžiausia investicija per 102 veiklos metus.

Naujo logistikos centro projekto įgyvendinimo imtasi 2017 metais. Įvertinus Lietuvos pašto turimus sklypus, pasirinkta logistikos centrą statyti Vilniuje, įmonės sklype Metalo gatvėje. Paštui itin aktualu, kad šis sklypas yra arti Vilniaus oro uosto, prie jo patogu privažiuoti ir darbuotojams, ir logistikos transportui. Didžioji dalis siuntų atkeliauja į Vilniaus oro uostą, tad šalia esantis logistikos centras leidžia išvengti papildomo transportavimo. Apie 50 % visų Lietuvos siuntų lieka Vilniaus apskrityje, tad jų pristatymas bus greitesnis, vyks centralizuotai – Vilniaus logistikos centre, o visa informacija apie siuntas bus skaitmeninama. Planuojama, kad visiškai automatizuotas skirstymo procesas naujame logistikos centre veiks jau 2021 m. pavasarį. Projektas iš dalies finansuojamas Šiaurės investicijų banko (angl. Nordic Investment Bank, NIB) lėšomis.

Vienas pagrindinių Lietuvos pašto tikslų buvo modernus, draugiškas aplinkai ir patogus darbuotojams logistikos centras. Daug dėmesio projekte užsakovai skyrė pastato inžinerinėms sistemoms, veiklos tęstinumui užtikrinti. Kadangi buvo montuojama daug ir įvairios įrangos, papildomai buvo įvertinti grindų stiprumo, įrangos skleidžiamo triukšmo, saugos reikalavimai. Pastate įrengta muitinės zona, dirbs kinologai, bus laikomi grynieji pinigai.

Naujasis Lietuvos pašto logistikos centras yra daugiau nei 14 tūkst. kv. m ploto, 6 m aukščio, o tai nėra standartinis sprendimas. Taip pat yra nedaug logistikos centrų, kuriuose būtų tiek daug vartų – iš viso 46 vartai mikroautobusams ir 12 – sunkiasvorėms mašinoms. Pro mikroautobusų vartus kiekvieną rytą išvažiuoja automobiliai, kurių maršrutas apima Vilniaus apskritį, o sunkiasvorės mašinos veža krovinius į kitas Lietuvos apskritis.

Tarp investuotojų reikalavimų buvo didelis pastato energinis efektyvumas, kurio siekiant ant pastato stogo vieta skirta saulės jėgainei, o prie pastato įrengtos elektromobilių krovimo stotelės. Pastate naudojami modernūs apšvietimo, šildymo ir pastato sistemų valdymo sprendimai. Statybų metu nuspręsta panaudoti buvusių pastatų sumalto betono liekanas, todėl buvo sutaupyta laiko ir išteklių.

Dviejų aukštų pastate, kurio plotas yra 14 150 kv. m, vienu metu gali dirbti 150–200 žmonių. Didžiąją pirmojo aukšto dalį užims įranga: skirstymo konvejeriai, darbo stotys ir kt. Projekto užsakovų vertinimu, puikus sprendimas – dideli stoglangiai, pro kuriuos patenka daug natūralios šviesos. Tad naujasis Lietuvos pašto logistikos centro pastatas visiškai atitinka aplinkai draugiško pastato reikalavimus.

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais.

Sutvarkyti statomo logistikos centro sklypą sostinės Kirtimų mikrorajone, Metalo gatvėje, buvo patikėta atestuotai kelių ir gatvių tiesimo bendrovei UAB „Gevalda“, kuri per gana trumpą statybos laikotarpį teritoriją pritaikė naujam pastatui statyti. Per metus nuo statybų pradžios įmonės specialistai 2,8 ha sklype įrengė įvairių dangų: sklype dominuojančias betoninių trinkelių dangos aikšteles ir asfaltbetonio dangos privažiavimo kelius. Dangų konstrukcijos buvo parinktos atsižvelgiant į numatomą intensyvų sunkiasvorių automobilių judėjimą teritorijoje. Dalį neužstatyto sklypo ploto sudaro žaliosios zonos.

Lietuvos pašto automatizuotą logistikos centrą – šiuolaikinių inovatyvių sandėlių komplekso pavyzdį – pastatė patyrusi generalinės rangos bendrovė „Conresta“. Šio didelės svarbos objekto projektavimas ir statybos valdymas vyko „Trimble Connect“ aplinkoje. Sukurtas „As build“ BIM modelis užsakovui leis ateityje lengvai eksploatuoti pastatą. BIM modelis taip pat taikytas projektavimo metu. Papildomai stebėti objekto finansams ir grafikams naudota SBS projekto programa.

„Suprantame naujojo automatizuoto logistikos centro svarbą Lietuvos paštui. Darbams pasitelkėme pažangiausias technologijas, pastatui pritaikėme išmanius sprendimus, kad jo eksploatacija būtų kuo efektyvesnė“, – sako įmonės „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis.

Lietuvos pašto automatizuotas logistikos centras išsiskiria moderniais sprendimais ir inovatyvia panaudota įranga. A+ energinės klasės logistikos centre įdiegta išmanioji pastato valdymo sistema (PVS), kuri stebi vėdinimo, šildymo, elektros energijos tiekimo bei vartojimo ir apsaugos sistemos veiklą. Sėkmingai įgyvendintas tikslas pastatyti lengvai valdomą pastatą.

Ant pastato stogo vieta skirta saulės jėgainei, todėl jo konstrukcijoms buvo tinkamai parinktos apkrovos ir suprojektuoti tokie stogo elementai, kokie reikalingi saulės elementams išlaikyti. Visos komplekso statybinės medžiagos parinktos visapusiškai išanalizavus savybes – jos patvarios, ekonomiškai eksploatuojamos, nesidėvinčios.
Vienas pagrindinių tikslų buvo laiku suprojektuoti Lietuvos pašto veiklai reikalingas patalpas ir įgyvendinti projektą pagal patvirtintą grafiką, kai teritorija dar buvo apstatyta senais statiniais. Bendrovei „Conresta“ pavyko sutrumpinti statybos terminus trimis mėnesiams. Šis įspūdingas rezultatas tapo įmanomas, nes generalinis rangovas sėkmingai įveikė objektyvias kliūtis.

VERSLO CENTRO BLC2 KOMPOZICIJA SU VIENYBĖS AIKŠTE: BALTUMU SUSPINDUSI ISTORINĖ ERDVĖ

Nuotr.: SBA

Kaune šiemet atnaujinta viena centrinių miesto erdvių: istorinė, XIX a. viduryje suformuota, Vienybės aikštė K. Donelaičio ir S. Daukanto gatvių sankirtoje suspindo baltumu, o šalia jos baigtas rekonstruoti verslo centro BLC2 pastatas. Šio sudėtingo projekto autoriams ir rangovams reikėjo atsižvelgti į istorinį miesto ir vietos kontekstą bei architektūrinį paveldą, išlaikyti šios miesto dalies identitetą ir iš esmės atgaivinti visą architektūrinį kompleksą.

Pagrindinė architektų užduotis buvo sukurti šviesią daugiafunkcę erdvę. Vokietijos architektų grupės „3deluxe“ ir „Giedraitis & architektai“ komandos sukurtas BLC2 verslo centro ir Vienybės aikštės atnaujinimo projektas – išskirtinis ne tik Lietuvoje, bet ir Europos mastu: tarptautinis įvertinimas skirtas projekto architektūrinei koncepcijai, Vokietijos dizaino apdovanojimuose pripažintai geriausia „Miesto erdvės“ kategorijoje. Projektą nuo 2017 m. įgyvendino SBA nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“.

Nors sovietmečiu statytas kelių korpusų „Pramprojekto“ kompleksas neįtrauktas į saugomų objektų sąrašą, buvo nuspręsta jo negriauti, o iš esmės modernizuoti, išsaugant gana vertingą sovietinio modernizmo statinio charakterį. „Pavyko išlaikyti dominuojančią baltą fasadų spalvą, būdingus vertikalius piliastrus, daugmaž pagal pirminio projekto charakterį perstatyti vieną iš pastato korpusų, anksčiau stipriai stilistiškai sudarkytą. Pašalinome vieną prie pastato nederėjusį antstatą ir pagal bendraautorių vokiečių eskizus suprojektavome naują modernų korpusą bei panašios stilistikos antstatą ant kito korpuso stogo“, – pasakojo architektas Rimantas Giedraitis.

Pastatų fasadų apdailai pasirinktas baltas struktūrinis tinkas, įvairovės suteikiantys melsvai pilki tamsinti kvadratiniai langai, o naujai pastatytame korpuse – lenkti, atkartojant Kauno art deco stilių. Administracinė pastato paskirtis išliko, bet nebuvo galimybės padidinti patalpų aukščio, o inžinerinės sistemos montuotos palubėje, tad pasirinkta neįrengti pakabinamų lubų, siekiant vizualiai praplėsti erdvių aukštį. Be to, padidintas liftų skaičius, įrengti nauji sanitariniai mazgai, virtuvėlės, panaikinta koridorių ir kabinetų sistema. Sukurtuose atrijuose suformuoti pagrindiniai pastato įėjimai. Fasadams, vidaus apdailai, stogo konstrukcijoms parinktos medžiagos užtikrina kokybę ir didelį pastato energinį efektyvumą: BLC2 įvertintas A+ energine klase. UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais. Verslo centre – maždaug 1,5 tūkst. darbo vietų, jose užtikrinamas natūralus apšvietimas, mikroklimato kontrolė. Visą biurų kompleksą pastatai sudaro keturi skirtingo aukščio – 5, 7 ir 13 aukštų – statiniai.

„Pastato ir aikštės stilistika sąmoningai nederinta – aikštės sprendimai pagal „3deluxe“ projektinius siūlymus aiškiai kontrastuoja su visa aplinka – tiek tarpukario, tiek modernesne ar senesne. Bet pasaulyje yra daugybė sėkmingų tokio kontrastinio sprendimo pavyzdžių. Tikime, kad ir šis sėkmingas“, – pabrėžė architektas.

Aikštei parinktas šviesus granitas, kurį nupirko Kauno savivaldybė, laisvos formos liejiniams joje – baltas betonas. Tad skirtingus BLC2 korpusus ir aikštę vienijanti balta spalva sukuria vientisą vaizdą.

Baltojo granito plokštės yra ilgaamžės, atsparios temperatūros permainoms, druskai, vandeniui ir išlaikys techniką bei didelį žmonių srautą. Jas tiekusi UAB „Vaineta ir partneriai“ iš viso į Kauną iš Portugalijos atgabeno 11 tūkst. m2 granitinių grindinio elementų, kurie Vienybės aikštės projektui pagaminti pagal specialų užsakymą – gamintojui buvo nurodyti plokščių, pakopų ir kitų detalių matmenys. Kiekviena granito plokštė svėrė beveik po pusę tonos, bet buvo ir itin sunkių grindinio detalių – kai kurių pakopų svoris siekė 2 tonas, tad prireikė ir netradicinių granito tiekėjo sprendimų.

Portugališko baltojo granito dangos plokštėmis Vienybės aikštę išklojo ir luitų montavimo darbus atliko UAB „Gevalda“. Jos direktorius Valdemaras Karlonas sako, kad itin sunkioms granito plokštėms pakelti teko naudoti specialius mechanizmus, skirtus dideliems gaminiams montuoti, be to, darbo procese prireikė ir netradicinių sprendimų. Šis darbas bendrovei buvo unikalus ir neįprastos specifikos, bet sėkmingai pavyko užtikrinti užsakovo reikalaujamą darbų kokybę, kartu išlaikant didelį darbo tempą.

Vienybės aikštėje sukurta erdvė miesto renginiams ar koncertams. Joje įrengtas fontanas. Aikštės aplinka – labai daugiafunkcinė, nuo gyvenamosios ir administracinės, iki edukacinės ir turistinės paskirties, aplinkui – intensyvus automobilių eismas, greta – daugybė svarbių monumentų.

Atsakingus Vienybės aikštės rekonstrukcijos darbus ir požeminės automobilių saugyklos įrengimo darbus atliko „Veikmės statyba“. Po visa aikšte įrengtos dviejų aukštų požeminės 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelės vietoje buvo daugybė inžinerinių komunikacijų. Požeminėje automobilių aikštelėje buvo projektuojamos ir įrengtos monolitinės įtempto gelžbetonio perdangos, turinčios išlaikyti didelės aikštėje susirinkusios minios ir aptarnaujančio transporto svorį, tuo pat metu požeminėje stovėjimo aikštelėje leidžiant naudoti didelius tarpatramius sklandžiam automobilių judėjimui ir parkavimui. Medžiams sodinti buvo suformuotos didžiulės betoninės talpos, „kabančios“ požeminės automobilių aikštelės palubėje.

Unikalus sprendimas – banguojantys laisvų formų liejiniai iš specialaus betono. Jie ir dirbtinis upelis įrėmino augaliją ir žaliąsias zonas, kuriose pasodinta 12 brandžių pušų ir beržų bei 5 tūkst. kitų augalų. Atnaujinta ir atgijusi Vienybės aikštė papuošė Kauno veidą.

NAUJA RYŠKIA MOKYKLA SOSTINĖJE DŽIAUGIASI DAUGIAU NEI 1000 MOKINIŲ

Nuotr. Laimonas Ciūnys

Mokyklos statybos visuomet sulaukia nemažai visuomenės dėmesio, ypač tuose rajonuose, kuriuose jaučiamas mokymo įstaigų stygius. Pašilaičių mikrorajonas Vilniuje laikomas viena tankiausiai apgyvendintų vietovių sostinėje, todėl naujos mokyklos buvo laukiama jau ilgai. Rugsėjo 1-ąją čia duris atvėrė visiškai nauja, moderni, daugiau nei 1 tūkst. moksleivių priimanti Gabijos progimnazija.

Pastate įrengti modernūs gamtos mokslų, informatikos ir technologijų kabinetai, laboratorijos, sporto salė, interaktyvios veiklos kupina mažoji sporto salė, erdvi aktų salė su scena ir kokybiška apšvietimo bei garso įranga, kostiumų ir grimo kambariais, biblioteka su skaitykla, dailės studija, choreografijos salė, fotolaboratorija. Pastate rasta vietos ir mokyklos muziejui.

Viso pastato konstrukcijų projektavimas ir techniniame, ir darbo projekte buvo patikėtas UAB „T3M-16“. Įmonės direktoriaus Martyno Bružo teigimu, kuriant pastato vidines ir išorines erdves, buvo būtina atsižvelgti į visus privalomus techninius reikalavimus, vaikų saugumą, erdvių funkcionalumą, estetinę ir komfortišką aplinką bei inovatyvių technologijų panaudojimą

Dėmesį iš karto traukia išskirtinis pastato fasadas. 5,5 tūkst. kv. m. fasado apšiltinimo – dekoratyvinio tinko įrengimo darbus laiku ir kokybiškai atliko UAB „Tomkara“.

Naujas mokyklos konceptas

Gabijos progimnazijos architektas, UAB „JAS“ vadovas Virgilijus Juozaitis pasakoja, kad naujasis mokyklos projektas gimė perdarant dar 2011 m. kitos įmonės kurtą projektą, kuris šiandien jau neatitinka keliamų reikalavimų.

„Nekeitėme tik pastato ploto bei aukštingumo, visa kita kūrėme iš naujo: interjerą, fasadus, sporto salės išdėstymą, aplinką, – pasakoja V. Juozaitis. – Pavyzdžiui, atrijus buvo numatytas jau pirminiame projekte, tačiau mes keitėme dangas, stogą, medžiagas.“

Anot jo, sporto salė buvo smarkiai išplėsta, todėl dabar ji – viena didžiausių Vilniuje. Be to, šalia įrengta ir mažoji salė, kurioje gausu interaktyvių pramogų. Svarbu ir tai, kad visa mokykla pritaikyta neįgaliesiems.

Pagrindiniame hole įrengtas atrijus, kuris užtikrina natūralios šviesos srautą mokykloje. Dekoracijoms pasirinkti tikro ąžuolo kamienai su dirbtiniais lapų vainikais.

Gabijos progimnazijoje sukurtos ne tik jaukios šviesos patalpos, bet ir sumontuota moderni įranga. Kiekvienoje mokyklos patalpoje yra galimybė individualiai naudoti šildymo ir kondicionavimo sistemas, kiekvienoje klasėje mokiniai ir mokytojai gali naudotis naujomis interaktyviomis lentomis.

Interjere – vientisumas ir ryškūd akcentai

Ir fasade, ir vidaus interjere naudoti ryškios geltonos spalvos elementai. Pasak V. Juozaičio, pateikus kelis variantus, Vilniaus miesto architektas pasirinko būtent šią spalvą.

„Interjere naudojome ir iš pradžių sunkiai pastebimus sprendimus, pavyzdžiui, šoninės koridorių sienos yra dažytos geltona spalva, tačiau ji keičiasi kylant aukštais į viršų. Pirmame aukšte naudotas tamsesnis atspalvis, o viršutiniame gerokai šviesesnis“, – sako V. Juozaitis.

Pagrindiniu iššūkiu architektas įvardija tai, kad nuo pat pradžių nebuvo apsispręsta, kiek mokinių turėtų tilpti pastate: projekto metu šis skaičius buvo padidintas kone keliais šimtais.

Paklaustas, kurį projekto sprendimą laiko netikėčiausiu, V. Juozaitis įvardija pačią mokyklą apskritai: „Kai pamačiau pabaigtą mokyklą, pirma mintis buvo, kad Lietuvoje tokių daugiau nėra. Nesitikėjau tokio gero, išskirtinio rezultato: pradedant originaliomis erdvėmis, komfortu, reikalavimais, naudota įranga ar baldais. Nuostabu.“

Architektas negailėjo gerų žodžių projekte dirbusioms įmonėms, ypač generaliniam rangovui UAB „Conresta“. Jo teigimu, įmonės specialistų sprendimai buvo orientuoti ir į ekonominį statybų aspektą, ir į laiko bei darbuotojų resursus: „Toks požiūris iš tiesų palengvina visos projekte dirbusios komandos darbą.“

„CONRESTA“ OBJEKTE PRITAIKĖ MODERNIUS DARBO ORGANIZAVIMO METODUS

Nors mokykla dažniausiai asocijuojasi tik su tradicinėmis klasėmis, tačiau šiuolaikinės mokymosi įstaigos koncepcija žengia modernumo keliu: Vilniaus Gabijos progimnazijoje įrengtos skirtingų paskirčių patalpos, pasiekti itin aukšti kokybės ir higienos reikalavimai. Viso pastato ir skirtingų jo erdvių statybas organizavo gerai žinoma generalinės rangos įmonė – UAB „Conresta“.

Progimnazijos statybų proceso metu buvo papildytos rangos darbų apimtys – perprojektuota technologinė dalis su baldais, įrengti įmontuojami baldai ir mokyklos įranga.

Statybas reikėjo suspėti užbaigti iki mokslo metų pradžios, todėl statinio konstrukcijos buvo įrengiamos pasitelkiant dvi darbuotojų pamainas. Įrengiant pastato vidų buvo panaudota inovatyvi technologija sienoms glaistyti ir dažyti be tinkavimo darbų – ji užtikrino apie 20 % trumpesnius vidaus apdailos įrengimo terminius. Ne mažiau svarbu buvo užtikrinti statinio energinę klasę bei ekonominio naudingumo reikšmes. Be to, reikėjo suprojektuoti ir pastatyti tarptautinius standartus atitinkančią daugiafunkcę sporto salę, išmaniąsias klases. Įmonei „Conresta“ pavyko išpildyti visus užsakovo keltus reikalavimus per iš anksto numatytą laikotarpį, todėl mokiniai Rugsėjo 1-ąją jau galėjo džiaugtis naujomis patalpomis.

Statybų piko metu objekte dirbo beveik 250 darbininkų. Siekiant optimaliai suvaldyti didelės apimties statybų procesą ir suspėti įgyvendinti numatytus terminus, darbai organizuoti naudojantis LEAN metodika: kiekvieną rytą aptarinėjami dienos plano ir fakto rodikliai, atsižvelgiant į bendrą objekto darbų vykdymo grafiką.

„Didžiuojamės turėję galimybę valdyti Gabijos progimnazijos statybas, kuriomis prisidedame prie jaunųjų talentų ateities. Statydami šiuolaikišką švietimo įstaigą net ir sudėtingomis visai šaliai sąlygomis, įgyvendinome projektą laiku ir džiaugiamės, kad Vilniaus mokykloje telpa rekordinis skaičius moksleivių. Viliamės, kad mokymasis patogioje ir modernioje aplinkoje paskatins moksleivius siekti dar aukštesnių tikslų bei rezultatų“, – sako įmonės „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis.

Progimnazijos pastatas iškilo šalia Gabijos gimnazijos, todėl abi mokymo įstaigos bendrai naudosis teritorija su žaidimo ir sporto zona pradinėms klasėms, sporto aikštelėmis bei dviračių stogine.

AKMENĖJE – REKORDINĖ PLYNO LAUKO INVESTICIJA LIETUVOJE

Nuotr.: Kalvasta, VMG

Lyderiaujanti Baltijos šalyse medienos perdirbimo bei baldų gamybos grupė „Vakarų medienos grupė“ (VMG grupė) baigė statyti medienos drožlių plokščių gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

„Tvarus investavimas yra strateginė VMG grupės kryptis: nauja gamykla Akmenėje iškilo kaip vienas iš VMG grupės strateginių investicinių projektų. Tai rekordinė plyno lauko investicija Lietuvoje ir viena galingiausių gamyklų Europoje, kurios kuriama vertė ilgainiui atsispindės ir Lietuvos ekonominiuose rodikliuose, – sako įmonės atstovė Gerda Šešplaukytė. – Be to, dėl savo pajėgumų ir unikalios gamybos technologijos gamykla suteiks reikšmingą impulsą statybų, baldų, medienos perdirbimo ir kitiems esminiams šalies verslo sektoriams. Tad galime sakyti, kad sėkmingas tokio investicinio projekto įgyvendinimas žymi ne tik VMG grupės, bet ir šalies pažangą.“

Pasak jos, Akmenės regionas VMG grupės projekto plėtrai pasirinktas dėsningai. Pirmiausia dėl glaudaus bendradarbiavimo su vietos savivalda: jų pastangomis buvo sukurta palanki investicinė terpė, užtikrintas palaikymas, jaučiamas per visą projekto įgyvendinimo laiką. Dėl itin didelės reikšmės VMG projektui Akmenėje suteiktas regioninės svarbos statusas. Be to, Akmenės LEZ sujungs su magistraliniu geležinkelių tinklu – iki gamyklos tiesiama geležinkelio atšaka. Šiuo privažiuojamuoju geležinkeliu naudosis VMG grupė, tačiau yra numatytos ir rezervinės atšakos, kurios galės aptarnauti ir kitas LEZ įsikursiančias įmones.

Anot įmonės atstovės, statybų metu reikėjo išpildyti ypač aukštus tarptautinius reikalavimus, preciziškai užtikrinti tvaraus investavimo standartų laikymąsi: gamykla šiuo metu visiškai atitinka nacionalinius ir tarptautinius poveikio aplinkai bei aplinkosaugos standartus.

Gamykloje už geodezinių ir kadastrinių matavimų tikslumą buvo atsakinga UAB „Geopartneris“, kurios specialistai ne tik naudoja pačią naujausią matavimo įrangą, bet ir gali užtikrinti visos reikiamos dokumentacijos parengimą skirtinguose statybų etapuose. Statybos darbų metu atliktas gamyklos ir jos visų pastatų dalinis pridavimas, tarpiniai kadastriniai matavimai, patvirtinti geodeziniai planai. Pagal sudarytus geodezinius planus atliktos pastatytų pastatų kadastrinių matavimų bylos.

PROJEKTUOTOJŲ BENDRADARBIAVIMAS TĘSĖSI IKI PAT STATYBŲ PROCESO PABAIGOS

Vienos didžiausių Lietuvos gamyklų projektavimo darbus atliko UAB „Bendrieji statybų projektai“ – tai jau trečioji jų kartu su UAB „Vakarų medienos grupė“ sukurta gamykla. Pasak įmonės projektų direktorės Jolantos Vaitkūnienės, bendradarbiavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo pasirašyta projektavimo sutartis.

„Vyko ne vienas susitikimas su statytoju ir technologinės linijos tiekėju, Vokietijos įmone „Siempelkamp“, aptariant planuojamą technologiją, žemės sklypo ir aplinkinių teritorijų galimybes statyti tokio lygio gamybinį kompleksą, – apie darbų pradžią pasakoja J. Vaitkūnienė. – Konsultacijos prasidėjo dar 2017 m. pabaigoje, sutartį pasirašėme 2018 m. kovą. Tokių apimčių objektuose projektuotojas dirba iki pat statinių pridavimo eksploatacijai dienos, kai pasirašomas užbaigimo aktas. Buvo iš tiesų gera prisidėti prie tokio dydžio lietuviško kapitalo įmonės statybų.“

Pašnekovės teigimu, daugiausia projektuotojų dėmesio, atidumo ir kruopštumo skirta technologijos sistemos užduočių analizei, jų supratimui ir įvykdymui, o be statytojo įmonėje dirbančių, profesionalių ir daug patirties turinčių specialistų tai pasiekti būtų buvę išties sunku. Svarbu ir tai, kad gamyklos statybos buvo išskirtinės ne tik savo dydžiu, bet ir priimtų sprendimų smulkmeniška analize, rangovų lankstumu bei savivaldybės bendradarbiavimu.

Vienas svarbiausių reikalavimų buvo tai, kad projektiniai sprendiniai atitiktų ne tik teisinių aktų reikalavimus, bet ir užsakovo poreikius bei viziją. Daug dėmesio skirta ir tvaraus dizaino principų išlaikymui, aplinkosaugai, visuomenės sveikatai, antrinių žaliavų panaudojimui.

„Sutartiniai terminai buvo gana trumpi. Užduotys iš Vokietijos technologinių įrenginių tiekėjo plaukė viena po kitos, į visus pasikeitimus reikėjo reaguoti greitai, skubiai integruoti į projektinius sprendinius, žaibiškai daryti pakeitimus ir nesuklysti, o projektas išties didelės apimties. Tai pareikalavo iš komandos didelių darbinių resursų ir profesionalumo“, – teigia J. Vaitkūnienė.

Projektų direktorė pabrėžia, kad dėl sėkmingos darbų eigos reikia padėkoti ir Akmenės savivaldybės administracijai, kuri operatyviai suteikė visapusišką pagalbą.

VMG grupės atstovai džiaugiasi, kad pavyko sėkmingai išvystyti reikiamą infrastruktūrą, pati statybų eiga buvo sklandi. Daugiau nei 70 % visų statybos darbų savo jėgomis atliko generalinis projekto rangovas – UAB „Kalvasta“. Be to, jie sugebėjo sklandžiai koordinuoti itin didelį objekte dirbusių įmonių skaičių: tinkamai sudarė darbo grafikus, stebėjo statybų proceso eigą, todėl buvo išvengta nesklandumų. UAB „Kalvasta“ užtikrino efektyvią tarpusavio komunikaciją su kitomis objekte dirbusiomis įmonėmis: visa informacija iš projektuotojų ir užsakovų buvo perduodama per generalinį rangovą.

PER PUSANTRŲ METŲ PLYNAME LAUKE ĮKURTI GAMYKLĄ – NELENGVA UŽDUOTIS

Moderniausiai gamyklai Baltijos šalyse pastatyti ieškota patikimų bei ilgametę patirtį turinčių rangovų, kurie užtikrintų sklandų itin didelės gamyklos statybų procesą. UAB „Kalvasta“ per pusantrų metų pastatė daugiau nei 52 tūkst. kv. m gamyklą, sumontavo beveik 5 tūkst. t metalo konstrukcijų bei įrengė 50 tūkst. kv. m stogo. Tai – viena didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje.

„Kalvasta“ paruošiamuosius darbus pradėjo 2018 m. pavasarį, o statybų leidimas gautas tų pačių metų lapkritį, tad bendri statybos terminai buvo labai trumpi – vienu metu objekte visuomet dirbo ne viena įmonė, darbai vykdavo ir 14 valandų per parą.

„Vertinant statybų apimtis ir jų intensyvumą, galima minėti ir tai, kad statybų piko metu objekte dirbo daugiau nei 500 darbininkų. Iš tiesų darbų įkarštyje čia buvo ištisas gyvas statybų miestelis – turėjome netgi maisto tiekėją, tad objekte buvo savotiška nuosava kavinė“, – sako UAB „Kalvasta“ statybų direktorius Aivaras Kukšta.

Nors darbai buvo intensyvūs ir didelės apimties, įmonės „Kalvasta“ specialistai iškeltas užduotis įvykdė per numatytus terminus ir be trikdžių.

„Vos per kelerius metus vieta pasikeitė neatpažįstamai – dabar čia išvystyta puiki infrastruktūra, – pasakoja A. Kukšta. – Teko įdėti nemažai pastangų, kad nestrigtų medžiagų pristatymas ir darbai vyktų sklandžiai. Tačiau mums pavyko.“

Pašnekovo teigimu, pačioje Akmenėje nėra pakankamai pajėgių įmonių, kurios galėtų medžiagomis aprūpinti tokio dydžio objektą. Vienas iš sprendimų – panaudotas betono mazgas. Jis leidžia ne tik reikiamu metu visiškai aprūpinti statybvietę pageidaujamu betono kiekiu, bet ir padeda užtikrinti geresnes betono savybes, kai jo nereikia transportuoti ilgu atstumu, bei pasiekti reikšmingą naudą taupant užsakovo lėšas. Iš viso projekte panaudota daugiau nei 45 tūkst. kub. m betono.

Pasak A. Kukštos, gamyklai buvo kelti patys aukščiausi reikalavimai – nukrypimai nuo projekto buvo skaičiuojami milimetrų tikslumu, tad klaidų būti tiesiog negalėjo. Technologiniai kriterijai buvo derinami ne tik su lietuvių projektuotojais, bet ir su Vokietijos – tokiam komandiniam darbui reikėjo greitų sprendimų ir jų praktinio pritaikymo.

MILIMETRŲ TIKSLUMU

Vienas svarbiausių šios gamyklos išskirtinumų – nepriekaištinga kokybė. Ir užsakovai, ir Lietuvos bei Vokietijos projektuotojai reikalavo, kad visas projektas būtų įgyvendintas milimetrų tikslumu. Tai buvo taikoma ir vidaus, ir išorės darbams.

Išskirtinio ir vieno didžiausių gamybinių objektų Lietuvoje – medienos drožlių plokščių gamyklos – 56 tūkst. kv. m ploto stogui uždengti buvo panaudotos kokybiškos medžiagos ir modernūs sprendimai.

Gamyklos statybos projekte dalyvavo UAB „Mida LT“, įeinanti į korporacijos „Technonicol“ (TN) sudėtį. TN gamina aukščiausios kokybės hidroizoliacines ir termoizoliacines medžiagas, kurias sujungusi kompanija gali pasiūlyti ne tik pavienes medžiagas, bet ir sisteminius sprendimus visų tipų objektams.

Daug dėmesio skirta ir konstrukcijų dangoms. Atsižvelgdama į pastato paskirtį ir metalo konstrukcijų dangai keliamus reikalavimus, tokius kaip atsparumas atmosferos poveikiui ir dilimui, kompanija „Tikkurila“ pasiūlė sprendimą – metalo konstrukcijos pramoniniu būdu dažytos dažais „Tikkurila Temadur SC-F 50“. Tai dvikomponenčiai, greitai džiūstantys, pusiau blizgūs poliuretaniniai dažai su antikoroziniais pigmentais ir alifatinio izocianato kietikliu.

Pagal konkrečias technologijas paklota trinkelių danga išsiskiria ilgalaikiškumu, atsparumu susidėvėjimui, puikiu estetiniu vaizdu. Užsakovai gali rinktis trinkelių spalvą, dydį ir formą. UAB „Storoma“, rinkoje gerai žinoma kaip atestuota ir patikima įmonė, dirbanti ir su privačiais, ir su itin didelius objektus statančiais klientais, naujosios gamyklos teritorijoje įrengė betono trinkelių aikšteles, buvo atsakinga ir už pagrindų betonavimui įrengimą, žolynų bei aplinkos sutvarkymą.

ĮSPŪDINGOS DARBŲ APIMTYS

Gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatų ir statinių statybos projekte Akmenės rajone UAB „Aukeda“ atliko apie 4,5 tūkst. kub. m betonavimo darbų. Visi įmonės atlikti darbai šiame objekte apėmė betonavimą, pamatų įrengimą, daugiasluoksnių plokščių, metalinių konstrukcijų montavimą, monolitinių perdangų betonavimą, skardinimą, taip pat priešgaisrinių kopėčių, cokolinių plokščių ir ACO latakų bei preso tepalo kanalo įrengimą.

Įmonės specialistams teko įveikti ne vieną iššūkį dėl sklypo specifikos: klinčių atsargos Lietuvoje negiliai slūgso ir kasamos būtent Akmenės rajone, kur daug metų eksploatuojami Karpėnų ir Menčių klinčių telkiniai. Tad pagrindiniai sunkumai buvo nepalankus gruntas, kurio didelę dalį sudarė klintys, o tai apsunkino kasimo darbus.
Be to, dėl aukšto gruntinio vandens lygio įmonės „Aukeda“ specialistams kartu su projektuotojais teko priimti skubius sprendimus dėl papildomos vandeniui atsparios hidroizoliacijos.

Didelių objektų statybos patirties sukaupusiai įmonei nebuvo naujovė įgyvendinti pastatų stogo sprendimus. Šiame objekte „Aukeda“ atliko įvairius skardinimo darbus keliuose pastatuose – iš viso apie 4,6 tūkst. kv. m, įskaitant ir vertikalaus bei horizontalaus ugniaatsparinimo skardinimo darbus. Papildomų iššūkių kėlė tai, kad skardinimo darbai buvo atliekami dideliame aukštyje, tad šiems darbams buvo pasitelkti kvalifikuoti specialistai – aukštalipiai. Sumontuotas pastato stogo profiliuoto plieno paklotas.

Pasak UAB „Aukeda“ vadovo Vyganto Poderio, gamyklos fasado apdailai buvo pasirinktos daugiasluoksnės plokštės, kurių apie 20 tūkst. kv. m sumontavo patyrę įmonės specialistai. Laikantis įtempto darbų grafiko, plokštės buvo montuojamos tuo metu, kai į objektą buvo gabenami įrenginiai, tad teko priimti itin atsakingus sprendimus dėl technikos privažiavimo ir darbų grafiko vykdymo. Visi darbai įvykdyti numatytu laiku, daug jų atlikta neįprastu metu – šaltuoju sezonu.

VIDUJE – KOKYBĖ IR ILGALAIKIŠKUMAS

Gamyklos patalpose stengtasi ne tik sukurti optimalias darbo sąlygas, bet ir išlaikyti komforto bei ilgalaikiškumo standartus.

Gamykloje buvo panaudoti žinomo santechnikos gamintojo ir Skandinavijos rinkos lyderio „Oras“ išmanieji bekontakčiai, vandenį ir energiją taupantys praustuvų maišytuvai bei dušai. Jie ne tik yra modernūs, valdomi be prisilietimo, todėl saugūs ir higieniški, bet ir turi itin universalią potinkinę sistemą „Oras Bluebox“, išsiskiriančią šiuolaikiškais ir unikaliais montavimo sprendimais.

Apdailai naudotos patikimos medžiagos, kuo atsparesnės mechaniniams pažeidimams. Gamyklos administracinio pastato interjerui pasirinkti aukštos kokybės, profesionalių dažytojų ypač mėgstami plaunami dažai „Vivacolor Wall 7“.

Naujosios plokščių gamyklos metiniai pajėgumai sieks 600 tūkst. kub. metrų. Joje darbuosis 140 žmonių, daugiausia automatizuotų staklių operatoriai.

Galutinai užbaigusi plėtrą, grupė čia iš viso ketina sukurti apie 1 tūkst. darbo vietų. Įmonės atstovai tikina, kad į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė investavo apie 1 mln. eurų.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/12/baneris_soninis_iphone.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!