Interjeras neįmanomas be tekstilės. Dirbtinės odos sofos, gobelenu aptrauktos kėdės, bambuko pluošto krėslai, pinto džiuto kilimai, kašmyro pledai, lino pagalvės, satino užuolaidos, drobės, virtusios paveikslais – šios skirtingos medžiagos kuria autentišką ir originalų dizainą. Tekstilės gaminiai mus supa kiekviename žingsnyje, tačiau stebindami nebe tik spalvomis, linijomis bei formomis, bet ir inovacijomis. Šiandien tekstilės pramonė yra pasaulinė lyderė, naudojanti nanotechnologijas, naujas medžiagas ir kitas naujoves. Šiuolaikinė tekstilė – tai sumanioji tekstilė, naujos medžiagos ir gaminiai, nuo šiol keičiantys žmogaus gyvenimą.
Aktyvioji tekstilė – naujos tekstilės era
Galime pastebėti, kad šiuolaikinė tekstilė peržengia įprastas supratimo ir taikymo galimybes. Sujungia informacinių technologijų, medžiagų mokslo patirtį ir menus.
Naujoms medžiagoms atsiveria neįtikėtinos perspektyvos ne tik kasdieniame žmogaus gyvenime, bet ir tokiose srityse, kaip gydymas, sveikatos priežiūra, statyba, architektūra, menas, sportas, kosmonautika, visų rūšių transportas, žmogaus ir aplinkos sauga. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, mokslas skverbiasi ir į tekstilės pramonę. Vartotojus pasiekia ne tik įmantrūs dirbiniai, pagaminti naudojant 3D spausdintuvus, bet ir kūriniai su integruotais optiniais jutikliais.
Vadinamoji aktyvioji tekstilė reaguoja į aplinką, todėl jos funkcijos yra itin didelės. Pavyzdžiui, interjero tekstilė gali keisti formą ar spalvą, taip suteikdama patalpos erdvei naujų funkcijų ar pakeisdama jos paskirtį.
Tvarumas ir ekologija
Tekstilės industrija atliepia esminius XXI a. iššūkius – tvarumą ir ekologiją, akcentuodama gaminius, orientuotus į sveikatinimą. Gamintojai novatoriai daugiausia dėmesio skiria naujiems gamybos procesams ir naudojamoms jūrų atliekoms, pavyzdžiui, žvejybos tinklams ir PET buteliams, kaip žaliavoms jų perdirbamiems verpalams. Tvarumo kryptis išryškėja daugelyje naujų produktų, susijusių su pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu. Sekant veganiška tendencija, pradėtas gaminti aukštos kokybės šilko audinys iš medvilnės šerdies. Taip pat pristatyta nanotechnologijomis pagrįsta naujovė – nekenksminga aplinkai ir žmogaus sveikatai beteflonė (PTFE teflonas – karščiui atsparus polifluorvinilo plastikas) baldinių audinių linija, kurią galima valyti grynu vandeniu. Pokyčiai skverbiasi ir į kilimų sektorių: pristatytos latekso ir bitumo neturinčios PVC dangos, kurios sutaupo apie 12 600 tonų atliekų ir 70 000 barelių naftos 10 000 tonų žaliavos.
3D technologija, kuria itin lengvai kuriami drabužiai
Erdvinės 3D struktūros neužleidžia populiarumo. Tekstilės srityje karaliauja geometrija: kvadratų, rombų ir įstrižų linijų variacijos, taip pat raštai, įkvėpti šeštojo, septintojo ir aštuntojo dešimtmečių, elegantiški art deco elementai, kuriuos padeda išgauti erdvinės 3D struktūros, suteikiančios peno akims ir viliojančios juos liesti. Daugiasluoksniai 3D medvilnės ir lino audiniai, sudėtingi tradiciniai pynimai, lazerinis pjaustymas ir įvairių struktūrų pluoštai, patinos (sendino audinio) efektas byloja apie kylantį meistriškumą, kokybę ir tekstilės pramonės autentiškumą. Šiuolaikiškai permąstoma japonų wabi sabi (liet. kuklus paprastumas, netobulumo ir laikino grožio estetika) tradicija, kuri pasiekiama naudojant sendinimo efektą, ažūrinį audimą bei audinio ėsdinimą.
Tekstilės vizija XXI amžiuje
Sumaniosios tekstilės pavyzdžiai pasaulyje jau gaminami pramoniniu mastu. Bet dar daugiau jų yra ir kūrimo stadijos. Didelis dėmesys skiriamas kuriant elektroninę tekstilę, naudojant beveik nematomai integruotus elektronikos komponentus. Šiuo metu pasaulyje vykdomi intensyvūs tyrimai, skirti elektronikai integruoti į pluoštines sistemas – kuriamos pluoštotronikos technologijos. Taip pat, naudojant optinius siūlus, kuriamos šviečiančios tekstilės struktūros. Paskirtis gali būti ir daugiafunkcė: perspėti, informuoti, dekoruoti, apšviesti.
Pradėta vadovautis ir gamtos pamokomis. Yra lengvas būdas atspėti orą: prieš lietų kankorėžio žvyneliai susiglaudžia, kad apsaugotų sėklas, o prieš giedrą – išsiskleidžia, kad sėkloms būtų lengviau iškristi. Mokslininkai rado būdą, kaip gamtos pamokas pritaikyti kuriant naujus drabužius. Tokie drabužiai išoriniame sluoksnyje turi mažyčius spygliukus. Kai temperatūra pakyla – jie pasisuka ir tampa vertikalūs, todėl karštis gali lengvai pasišalinti nuo kūno. O kai temperatūra sumažėja, jie pasvyra, priglunda prie vidinio drabužio sluoksnio ir saugo šilumą.
Šiuolaikinė tekstilė – tai sumanioji tekstilė, naujos medžiagos ir gaminiai, keičiantys žmogaus gyvenimą.
