KAUNIEČIUS ŠILDO IŠ ATLIEKŲ PAGAMINTA ENERGIJA

2021 m. vasario 1 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Gaminti energiją iš atliekų, o ne pirkti ją iš kitų šalių yra ir strategiškai, ir finansiškai naudingas sprendimas. Toks projektas jau įgyvendintas Kaune. 2020 m. pradėjusi veikti didelio efektyvumo Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) energiją gamina iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų. Jos pajėgumai kasmet leis panaudoti 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 175 GWh elektros energijos. Bendra jėgainės elektros gamybos galia siekia 26 MW, šilumos gamybos – 70 MW. Ji gali pagaminti apie 40 % Kauno miesto šilumos poreikio.

KKJ veikia prie vieno iš pagrindinių įvažiavimų į Kauno miestą, Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje, šalia magistralinio kelio Vilnius–Klaipėda. Šio sklypo teritorija nepatenka ir nesiriboja su saugomomis nacionalinėmis ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ gamtinėmis teritorijomis.

Energetika yra neatsiejama nuo aplinkos apsaugos. Viena pagrindinių problemų, su kuria susidūrė Kaunas neturėdamas tokios jėgainės, buvo netinkamų perdirbti atliekų šalinimas. Iki šiol išrūšiuotas, tačiau perdirbti netinkamas komunalines atliekas teko šalinti sąvartynuose. Todėl Lietuvos Respublikos valstybiniame atliekų tvarkymo plane buvo numatyta, kad Vilniuje ir Kaune turi būti įrengti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumai. Šis strateginis tikslas Kaune buvo pasiektas 2020 m. – pastatyta KKJ, kurios 51 % akcijų priklauso pirmaujančiai Baltijos šalyse energetikos įmonių grupei „Ignitis grupė“, 49 % jų valdo „Fortum Heat Lietuva“.

OBJEKTAS: Kauno kogeneracinė jėgainė
ADRESAS: Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav.
UŽSAKOVAS: UAB Kauno kogeneracinė jėgainė
PAGRINDINIS STATYBOS RANGOVAS: AB Panevėžio statybos trestas
PROJEKTUOTOJAS: „AF-Consult Oy“, UAB „IREMAS“ filialas Projektų centras
ARCHITEKTĖ: Jolanta Erika Akelaitytė-Švėgždienė
BENDROS INVESTICIJOS: 160 mln. eurų
STATYBŲ PRADŽIA: 2017 m.
STATYBŲ PABAIGA: 2020 m.

ELEKTRA IR ŠILUMA IŠ ATLIEKŲ

Jėgainės katile deginant atliekas, kauniečiams jau gaminama šiluma ir elektros energija. Kaip teigia KKJ atstovai, statyti tokią elektrinę šalia potencialių šilumos ir elektros vartotojų yra vienas iš esminių energijos panaudojimo efektyvumo kriterijų. Atliekų tvarkymui labai svarbus atstumas, kurį jos gabenamos, tad tokios jėgainės turi būti arti atliekų tvarkymo centrų. Kaunas yra geografiniame šalies centre, todėl nuspręsta čia statyti jėgainę. Be to, arti yra šilumos tiekimo tinklai ir pagaminta šiluma gali pasiekti kone kiekvieną centralizuotai besišildantį Kauno gyventoją.

Itin svarbi jėgainės dalis – dūmų valymo įrenginiai, kuriuos projektavo, gamybos ir įrengimo darbus atliko Prancūzų kompanija LAB SA. Įdiegta moderni ir efektyvi dūmų valymo sistema užtikrina, kad į aplinką nepatektų neleistinos kenksmingos medžiagos. Jėgainė technologiškai suprojektuota taip, kad, įvykus net mažiausiam gedimui, ji bus automatiškai stabdoma. Taip pat vykdomas reguliarus oro taršos monitoringas, o emisijų rodiklių stebėjimas aplinkosaugos specialistams bei visuomenei yra prieinamas tiesiogiai internetu bet kuriuo paros metu.

KKJ – vienas didžiausių ir kompleksiškiausių Lietuvoje statybos projektų, kuriame dirbo daugybė rangovų. Objekto specifika ir apimtis kėlė įvairių iššūkių – nuo pirkimų organizavimo iki projekto valdymo, darbų kokybės ir darbų saugos užtikrinimo. Projektas buvo vykdomas „Engineering, Procurement & Construction Management“ (EPCM) būdu. Užsakovas konsultacinėms paslaugoms EPCM vykdyti pasirinko jungtinės veiklos partnerius „AF-Consult Ltd“, „AF-Consult“ UAB (dabar – UAB „Nomine Consult“) ir „AF-Consulting AS“. Bendrai konsultantui buvo patikėtos dvi svarbiausios užduotys: inžinerijos, pirkimo ir valdymo paslaugos, taip pat statybų aikštelės valdymas ir paleidimo bei derinimo proceso valdymas. Konsultantas buvo atsakingas už projekto įgyvendinimą laiku, išlaidų valdymą ir sėkmingą objekto integravimą į Lietuvos energetikos sistemą.

SUMANUS ORGANIZAVIMAS UŽTIKRINO STATYBŲ TEMPĄ

Kauno kogeneracinės jėgainės projekto apimtis ir specifika kėlė nemažai iššūkių pagrindiniam statybos rangovui AB Panevėžio statybos trestas (PST). Laimėjusi viešą tarptautinį konkursą, PST atliko pagrindinius jėgainės statybos darbus: nuo pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatų iki inžinerinių tinklų bei komunikacijų ir vidaus kelių statybos. Vienas svarbiausių uždavinių buvo laiku paruošti konstrukcijas kitų rangovų darbui – pagrindinės įrangos montuotojams.

PST projektų vadovė Agnė Miliūtė sako, kad sėkmingą valstybei svarbaus KKJ projekto įgyvendinimą užtikrino didžiausia nenugalima jėga – su juo dirbusi didelė, bendro tikslo suvienyta komanda, siekianti pastatyti, suderinti ir paleisti dirbti šią jėgainę: „Visos komandos smegenys – užsakovas, rangovai, konsultantai, techninės priežiūros specialistai kartu dirbo dėl vieno tikslo ir darė viską, kas įmanoma dėl sėkmingo rezultato. Svarbu ir dėmesingas požiūris į darbuotojus, tradicija pavaišinti pietumis, paskatinti ir motyvuoti.“

Objekte dirbo daugybė įvairių šalių specialistų, tad nelengvas iššūkis buvo darbų koordinavimas ir komunikacija. „Užtikrinome, kad objekte nuolat būtų pakankamas skaičius darbuotojų, rangovai vieni kitiems netrukdytų, o technika sklandžiai dirbtų“, – teigia A. Miliūtė.

Statybų aikštelėje vienu metu buvo statoma 15 statinių, nes didžioji dalis jų tarpusavyje susiję konstrukcijomis ir technologijomis, todėl PST aplink statybų aikštelę išdėstė septynis bokštinius kranus. Montuojant metalo konstrukcijas 52 m aukštyje, prireikė aukštalipių. Buvo sukurta speciali slankioji platforma, kuri paspartino darbus. Vykdant nepertraukiamą betonavimą, kuris užtruko beveik mėnesį, buvo organizuojamas darbas pamainomis ir užtikrintas pakankamas darbo resursų bei kėlimo technikos skaičius. Statybų aikštelė virte virė: darbus atliko daugiau kaip 100 įvairių subrangovų, tiekėjų, gamintojų – priskaičiuota daugiau nei 1,6 mln. darbo valandų. Įspūdingo dydžio technika, pavyzdžiui, polių gręžimo mašina ir bokštiniai bei vikšriniai kranai, dirbo be prastovų.

,,Kauno kogeneracinė jėgainė yra valstybei svarbus ekonominis projektas, sprendžiantis ne tik tvarios šilumos bei elektros energijos tiekimo vartotojams, bet ir atliekų kaupimo sąvartynuose problemas. Mūsų įmonei tai yra taip pat svarbus projektas, reikalaujantis nestandartinių mūsų specialistų idėjų, požiūrio. PST, kaip patikimas rangovas, galėjo darsyk parodyti savo patirtį ir technologines žinias“, – sako bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas. Taigi darbas valstybei svarbiame objekte tapo ir PST kompetencijų – specialiųjų, vadybinių ir darbo organizavimo – išbandymu.

ĮGYVENDINTA LAIKU IR SAUGIAI

Vienam iš jungtinės veiklos partnerių – UAB „Nomine Consult“ – patikėta organizuoti ir valdyti KKJ statybų procesą, įskaitant ir projektinės dokumentacijos parengimą, bei teikti techninio prižiūrėtojo paslaugas. Bendrovė darbui šiame valstybinės reikšmės objekte subūrė aštuonių atestuotų specialistų komandą, kurios branduolys anksčiau dirbo „Fortum Klaipėda“ jėgainės statybos projekte, todėl turėjo unikalią analogiško objekto statybos Lietuvoje patirtį. Ši komanda buvo tiesiogiai atsakinga už kokybiškai ir laiku atliktus KKJ statybos darbus, taikant aukščiausius darbų saugos reikalavimus. Procesai buvo valdomi sklandžiai, darbai vykdomi tinkamai, laiku ir saugiai.

Jėgainės statybų aikštelėje plušo skirtingų specializacijų inžinieriai, montuotojai ir statybininkai iš 12 šalių, dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų iš skirtingų valstybių. Tad vienas didžiausių iššūkių buvo tinkamai suvaldyti statybų procesą, koordinuoti darbą ir užtikrinti saugumą statybvietėje.

„Pagrindiniai iššūkiai KKJ projekte buvo sujungti, suvienodinti ir adaptuoti projektui įgyvendinti reikalingus procesus, kurie labai skirtingi įvairiose šalyse, ir gerai suprasti kitų pasaulio šalių specialistų kultūrinius skirtumus, – pasakoja UAB „Nomine Consult“ direktorė Gintvilė Žvirblytė. – Tai didelis ir sudėtingas projektas, tačiau mūsų įmonės patyrusi, profesionali ir patikima komanda užtikrino sėkmingą jo įgyvendinimą – juos galiu drąsiai pavadinti „svajonių komanda“ sudėtingų energetikos objektų statybų srityje.“

Bendrovės projektų vadovas Vaidas Šleivys teigia, kad sėkmingą rezultatą statybų objektuose užtikrina bendražmogiški dalykai: „Neeilinio Lietuvos objekto statybos istorijoje sėkmingą rezultatą lėmė patyrę specialistai, geras projekto etapų išmanymas, tinkamas įgyvendinimo planavimas ir rizikų valdymas.“

Komanda prisimena, koks iššūkis projekto pradžioje buvo 2017 m. žiemos atlydys ir lietingas pavasaris, kai būsimos jėgainės statybos sklypą, kur buvo pradėti žemės darbai, visiškai užliejo vanduo. Tad vienas pirmųjų iššūkių buvo laiku paruošti statybų aikštelę, panaikinti nepalankių gamtos sąlygų įtaką. Vandenį iš sklypo teko išsiurbti siurbliais.

Siekiant neprarasti tempo ir neatsilikti nuo projekto įgyvendinimo terminų, per trejus statybų proceso metus ne kartą teko koreguoti šimtų rangovų darbo statybų aikštelėje grafiką, pasikeitus tiekimui ar kažkuriam rangovui pavėlavus atlikti priskirtą darbų etapą. Tačiau tinkamai sudėlioti prioritetus ir darbų eiliškumą padėjo didelė UAB „Nomine Consult“ komandos patirtis ir profesionalus situacijos vertinimas.

PROCESAS TINKAMAI SUVALDYTAS

Staigmenų statybų aikštelėje per trejų metų statybų laikotarpį nesulaukta – UAB „Nomine Consult“ komanda sklandžiai valdė procesus statybvietėje, kurioje vienu metu kilo keliolika pastatų ir dirbo daug rangovinių organizacijų iš įvairių šalių, reikėjo koordinuoti statybinės technikos darbą, užtikrinti techninę priežiūrą, statinių kokybę ir darbų saugą.

Objekte buvo griežtai prižiūrimas technologinių schemų laikymasis. 2019 m., vykstant intensyviems pastatų statybos darbams, išskirtiniu technologiniu procesu objekte tapo nepertraukiamas atliekų bunkerio ir pagrindinės laiptinės betonavimas slenkančiais klojiniais. Tam prireikė sutelkti ir rangovų, ir tiekėjų, ir techninės priežiūros specialistų dėmesį, nenukrypstant nuo technologinių reikalavimų, griežtai laikantis darbų kokybės ir saugumo.

Statybų aikštelėje iškilus pastatams ir prasidėjus įrangos – kuro katilo, dūmų valymo įrenginių ir kt. –montavimui, pagrindinis techninės priežiūros dėmesys buvo skirtas naudojamų medžiagų ir atliekamų darbų kokybei vertinti. Bendrovės statybos techninės priežiūros vadovas Remigijus Vidutis teigia, kad didelėje statybvietėje daug dėmesio buvo skirta tvarkai ir darbų saugai, už kurią buvo atsakingas darbų saugos vadovas Algirdas Šiaulys.

Pasitelkus darbo saugos specialistus, nuolat vyko saugos mokymai ir egzaminai visų rangovų darbuotojams, buvo testuojami aukštalipiai ir kitus pavojingus darbus atliekantys specialistai. Iš viso mokyta 4 tūkst. KKJ objekte dirbusių žmonių, kurie mokymuose praleido iš viso 650 valandų. Taikant griežtus darbų saugos reikalavimus, buvo nuolat tikrinama, kaip jų laikomasi darbo vietose, itin griežtai reikalauta laikytis darbo aukštyje ir darbo su ugnimi taisyklių, aptverti pavojingas zonos, griežtai kontroliuotas apsaugos priemonių dėvėjimas, pavyzdžiui, dirbant objekte buvo privalomi akiniai. Užfiksavus reikalavimų pažeidimų, piktybiškai nesilaikantieji darbų saugos buvo šalinami iš statybvietės. „Už darbų saugą buvo atsakinga mūsų komanda, o taikytos griežtos priemonės užtikrino saugumą. Galime didžiuotis, kad KKJ statybų proceso metu išvengta rimtų nelaimingų atsitikimų“, – sako UAB „Nomine Consult“ vadovė G. Žvirblytė.

Bendrovė sukaupė didelę darbo su energetikos objektais patirtį. Lietuvoje įmonė yra prisidėjusi prie daugelio svarbių energetikos projektų (elektrinių, katilinių, dujotiekių, šilumos tinklų, vėjo jėgainių parkų) vystymo bei įgyvendinimo. Taip pat ji teikia konsultacijas aplinkosaugos srityje – atlieka aplinkosaugos studijas, oro taršos, triukšmo skaičiavimus, poveikio aplinkai vertinimą (PAV), poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV), planų ir programų strateginius poveikio aplinkai vertinimus (SPAV) ir kt.

GAISRŲ PREVENCIJAI – PATIKIMIAUSI SPRENDIMAI

Kilus gaisrui, statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką privalo išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas. Siekiant apsaugoti konstrukcijas nuo aukštos temperatūros poveikio, būtina atlikti jų ugniaatsparinimą.

Kauno kogeneracinėje jėgainėje specializuotai gaisro saugos įmonei „Priešgaisriniai sprendimai“ patikėta atlikti atsakingus gaisro saugos priemonių montavimo darbus. Visame pastate atliktų šios įmonės darbų apimtys įspūdingos: atliktas viso statinio komunikacinių ir konstrukcinių angų priešgaisrinis sandarinimas, apie 2 tūkst. kv. m plieninių laikančiųjų konstrukcijų ugniaatsparinimas, panaudojant kalcio silikato plokštes, ir apie 500 kv. m stogo konstrukcijų (profiliuotas paklotas) atsparumo ugniai didinimas, panaudojant kalcio silikato plokštes.

Pagrindinė užduotis – pasiekti aukštus gaisro saugos reikalavimus – sėkmingai įgyvendinta, įveikiant nemenkus iššūkius, nes neeilinio dydžio objekte darbus buvo svarbu suspėti atlikti numatytais terminais, o įmonės komandai teko saugiai atlikti darbą aukštyje ir tarp didelių atramų. Nemenkas iššūkis buvo ir darbų koordinavimas, kai objekte vienu metu dirbo apie 500 darbininkų iš įvairių savo darbus atliekančių organizacijų.

UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ direktorius Mindaugas Stankevičius teigia, kad kokybė ir sauga tokio tipo objektuose yra lygiavertės sąvokos. Sėkmingai įveikti visus iššūkius tokios apimties bei sudėtingumo objekte padeda įmonės patikimumas ir ilgametė gaisro saugos darbų patirtis, taip pat nuoseklus bendravimas su projekto autoriais, ieškant optimalių darbo projekto sprendinių. Bendrovė anksčiau sėkmingai įgyvendino gaisro saugos reikalavimus Klaipėdos kogeneracinės jėgainės projekte ir Klaipėdos LEZ veikiančiose chemijos gamyklose, kur sukauptą patirtį sėkmingai panaudojo KKJ.

UGNIAATSPARINIMUI – TIK SERTIFIKUOTI SPRENDIMAI

Gaisrinė sauga yra antras pagal svarbą esminis statinio reikalavimas.

Siekiant užtikrinti didelį konstrukcijų atsparumą ugniai, sprendimus Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) užsakovas pasirinko aukštos kokybės ir ilgalaikius produktus gamintojo, kuris rinkoje yra daugiau kaip 60 metų. Modernius ir patikimus pasyviosios gaisrinės saugos ir izoliacijos sprendimus KKJ projektui pasiūlė „Promat TOP Sp. z o.o“. Bendrovės projektų vadovas Lietuvai, Latvijai ir Estijai Linas Kriščiūnas sako, kad gaisrinei saugai itin svarbu naudoti sertifikuotus, nustatytus griežtus standartus ir reikalavimus atitinkančius produktus. Visi „Promat“ produktai yra sertifikuoti bei patikrinti bandymais, o profesionalai juos gerai vertina.

KKJ konstrukcijoms ugniaatsparinti buvo panaudoti du sprendimai: R60–R180 plieninių konstrukcijų apsauga iš trijų ir keturių pusių bei REI60 – profiliuotos skardos pakloto apsauga. Jėgainės plieninių laikančiųjų konstrukcijų apsaugai nuo ugnies buvo naudojamos kalcio silikato plokštės „Promatect-XS“. Stogo konstrukcijų profiliuoto skardos pakloto atsparumui ugniai didinti panaudotos mineralinės kalcio silikato plokštės „Promatect-100“. Bendras panaudotas „Promat“ produkcijos kiekis jėgainės pasyviosios gaisrinės saugos sprendimams – apie 3 tūkst. kv. metrų.

Tai didžiausias Lietuvoje projektas, kuriame plieninių konstrukcijų apsaugai panaudotos plokštės „Promatect-XS“. Montavimo darbus atliko profesionalus specializuotas montuotojas, apmokytas dirbti su „Promat“ medžiagomis. Užtikrinant projekto kokybę, gamintojas ir montuotojas konsultavo užsakovus dėl medžiagų parinkimo, pateikė projektinius brėžinius, dokumentaciją ir kuravo projektą nuo pradžios iki pabaigos.

„Promat“ projektų vadovas Baltijos šalims L. Kriščiūnas aiškina, kad plienas yra neorganinė statybinė medžiaga, klasifikuojama kaip nedegi, tačiau gaisro metu, kai pasiekiama maždaug 500 °C temperatūra, plieno konstrukcijos praranda savo savybes – gali deformuotis, prarasti laikomąją gebą. Tokiems atvejams išvengti yra įvairių sprendimų rinkoje, bet ten, kur reikia didesnio atsparumo ugniai, dažnai naudojamos kalcio silikato plokštės „Promatect-XS“. Jos lengvai montuojamos ir, žiūrint iš 20–30 m, atrodo kaip dažytos konstrukcijos. Svarbu, kad plokštės užtikrina reikiamą atsparumą ugniai, nereikia papildomų konstrukcijų joms sumontuoti. Pasak L. Kriščiūno, svarbiausia, kad šioms plokštėms suteikti visi sertifikatai, reikalingi Lietuvos rinkai.

„Promat“ yra vienintelis plokščių gamintojas Lietuvoje, turintis visus sertifikatus. L. Kriščiūnas teigia, jog statybų techninė priežiūra ir projektuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad plokštės gamintojas privalo pateikti tris dokumentus: ESD (Eksploatacinių savybių deklaraciją), ETL (Europos techninį liudijimą), ESPS (Eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą). Jeigu bent vieno trūksta, tai reiškia, kad produktas nėra sertifikuotas ir jo negalima tiekti Lietuvos rinkai.

Statant KKJ pastatų konstrukcijas, išlieta nemažai betono skiedinio – vyko didelės apimties betonavimo darbai. Pirmiausia buvo išbetonuota daugiau kaip 12 m atliekų kuro bunkerio duobė. Vėliau pradėtas betonuoti pats kuro bunkeris, kuriame priimamos, sandėliuojamos, maišomos ir tiekiamos į katilą komunalinės bei pramoninės atliekos.

Konstrukcinė kuro bunkerio dalis buvo betonuojama pasitelkiant slankiųjų klojinių technologiją: betonavimo darbai vyko nepertraukiamu grafiku visą parą dviem etapais, kurių vienas truko 17 dienų, kitas – 14 dienų. Pagrindinė betoninė bunkerio siena iškilo 22,5 m virš žemės paviršiaus.
Aukščiausiai iškilusi jėgainės dalis – jos laiptinė, kurios aukštis siekia net 52 metrus. Tai pagrindinė arterija, kuria patenkama į skirtingus jėgainės lygius, prižiūrint jos įrenginius. Laiptinės betonavimas KKJ projekte buvo vienas sunkiausių uždavinių. Nepertraukiamas betonavimas truko 14 dienų. Darbas buvo organizuojamas trimis pamainomis, kurių kiekvienoje dirbo po 50 žmonių.

BETONAVIMO KOKYBEI UŽTIKRINTI BŪTINI ŽAIBIŠKI SPRENDIMAI

Nepertraukiamo betonavimo darbams atlikti rangovai pasitelkė įmonę „Delta Nova“, kuri yra sukaupusi didelę slankiųjų klojinių sistemų valdymo ir nepertraukiamo betonavimo darbų technologinių projektų rengimo patirtį. Bendrovė regione atstovauja vieniems iš slankiųjų klojinių technologijos pradininkų ir pasaulinių lyderių – austrų kompanijai „Gleitbau“, su kuria kartu KKJ projekte buvo atsakingi už hidraulinės klojinių sistemos valdymą ir betonavimo bei armavimo darbų koordinavimą.

UAB „Delta Nova“ direktorius Saulius Pilka pasakoja, kad, betonuojant statinius nuo pamatų iki viršutinės altitudės be sustojimo 24 val. per parą, rangovams kyla rimtų iššūkių. Ilgainiui kintančios oro sąlygos daro įtaką ir betono stingimo greičio pasikeitimui. Todėl, atsižvelgiant į realią situaciją, tenka naudoti skirtingų kietėjimo savybių betono mišinį – jo gamybai tenka naudoti specialius priedus, kurie lėtina betono kietėjimą ir lemia mažesnį šilumos išsiskyrimą, kad neatsirastų betono konstrukcijų įtrūkimų. KKJ objekte buvo naudojamas trijų skirtingų sudėčių betono mišinys.

Svarbu ir tai, kad nepertraukiamo betonavimo darbams, naudojant hidraulinę slankiųjų klojinių sistemą, tinka ne visi įprasti konstrukcijų armatūros rišimo būdai. Sudėtingesnis tampa ir įdėtinių detalių montavimas. Tokiam betonavimo būdui reikalinga itin aukšta kokybė: reikia kruopščiai stebėti betono mišinio pylimą, tinkamą armatūros rišimą, klojinių padėtį ir kylančios konstrukcijos vertikalumą, o kartu būtina išlaikyti nustatytą darbų tempą – negalima sustoti.

KKJ pagrindinio bunkerio betonavimas dviem etapais ir laiptinės betonavimo darbai tęsėsi nuo 2018 m. rugpjūčio iki lapkričio su numatytomis pertraukomis. Kaip sako S. Pilka, per tą laiką statybininkams teko patirti visą gamą meteorologinių reiškinių – nuo išskirtinai karštų saulėtų vasaros dienų bei tikrų atogrąžų liūčių su perkūnija ir žaibais naktį iki neigiamų temperatūrų vėlų rudenį.

„Statant pastatų konstrukcijas nepertraukiamo betonavimo būdu, būtina žaibiškai įvertinti kiekvieną situaciją ir laiku priimti atitinkamus sprendimus, – teigia įmonės „Delta Nova“ direktorius. – Ilgesniam laikui sustojęs betonavimas gali lemti negrįžtamus procesus, pavyzdžiui, jei betonas klojiniuose per daug sukietėtų, jiems dar nepraslinkus, tai sukeltų rimtų bėdų ir konstrukcijai, ir, žinoma, pačiai klojinių įrangai.“

Todėl, pasak S. Pilkos, nepertraukiamo betonavimo procese svarbus ne tik maksimaliai koordinuotas klojinių įrangos operatorių ir rangovų darbas, bet ir sklandi, nenutrūkstama visų medžiagų gamybos ir tiekimo grandinė, kai nenumatytoms situacijoms iš anksto numatomi atsarginiai sprendimo variantai. Pašnekovas teigia, kad būtent tai sėkmingai užtikrino pagrindinis rangovas AB Panevėžio statybos trestas, kuriam teko pareiga ir atsakomybė suvaldyti procesą, dalyvaujant daug įvairių rangovų ir medžiagų teikėjų: „Galima tik pasidžiaugti, kad, nepaisant visų iššūkių, šio proceso dalyvių sutelktomis pastangomis darbus pavyko užbaigti sklandžiai ir laiku.“

KKJ projekte UAB „Voltas“ vykdė įvairius elektrifikavimo darbus: pastatė elektromobilių įkrovimo stoteles, įrengė lauko apšvietimą ir vidaus patalpų apšvietimą, sumontavo žaibosaugos įrangą.

KKJ statybų aikštelėje įrengus pamatus svarbiausiam jėgainės įrenginiui – atliekų deginimo katilui, prasidėjo naujas visos jėgainės statybų etapas – technologinės įrangos montavimas.

Katilo projektuotoja ir gamintoja Vokietijos kompanija „Standardkessel Baumgarte“ pradėjo jo montavimo darbus. Jėgainės katilo našumas siekia 112,4 t/h, temperatūra – 130–450 °C, slėgis – 75–92 bar. Patį katilą sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių, o jo slėginė dalis sveria apie 1,25 tūkst. tonų.

KATILAS IR GARO TURBINA – PATIKIMOSE RANKOSE

Pagrindinės KKJ „širdies“ montavimą Vokietijos gamintoja patikėjo patyrusiai bendrovei „Elektrėnų energetikos remontas“. Šis darbas buvo išskirtinis dėl svarbos ir sudėtingumo. Atliekų deginimo katilo slėginei daliai su pakura, vamzdynais, įranga ir visais komponentais montuoti reikia aukščiausio profesionalumo ir kompromisai dėl kokybės negalimi. Sėkmingai užbaigus jėgainės katilo montavimą, atlikti hidrauliniai bandymai leido pradėti jėgainės technologinės įrangos derinimo darbus.

„Elektrėnų energetikos remontas“ taip pat sumontavo KKJ garo turbiną su elektros generatoriumi, kurią pagamino ir tiekė koncernas „Siemens“. 26 MW elektrinės galios generatorius leis per metus pagaminti apie 175 GWh elektros energijos, kurios užteks kasmet elektra aprūpinti apie 70 tūkst. namų ūkių.

Garo turbina su elektros generatoriumi gamina elektros energiją ir šildo termofikacinį vandenį. Kad KKJ pagaminta šilumos energija pasiektų vartotojus, „Elektrėnų energetikos remontas“ atliko didelės apimties šiluminės trasos įrengimo darbus. Po A1 greitkeliu nutiesta iš anksto pramoniniu būdu izoliuotų (PUR), didelio skersmens DN 610/800 vamzdynų šiluminė trasa, kurios ilgis – 0,62 km. Ši trasa buvo įrengta po greitkeliu, neardant A1 kelio dangos ir nestabdant eismo. KKJ pagaminta šilumos energija tiekiama į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.

Generuojamą elektrą jėgainė tiekia į nacionalinį 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo tinklą. Bendrovė „Elektrėnų energetikos remontas“ tiekė ir sumontavo 110 kV, 31,5 MVA galios transformatorių, kuris, sėkmingai atlikus bandymus, įjungtas veikti.

Patyrusi įmonė nuo 2008 m. teikia įrangos montavimo ir remonto paslaugas energetikos, pramonės bei statybų įmonėms, atlieka įvairaus sudėtingumo įrangos, inžinerinių tinklų montavimo ir remonto darbus, teikia diagnostikos bei balansavimo paslaugas. Įmonė Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Lietuvoje įgyvendino daugiau kaip 200 objektų, tarp kurių – Vilniaus šilumos tinklų Vilniaus elektrinės E-2 garo turbinų įrenginių defektų šalinimas ir remontas; Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) antrojo bloko – hidroturbinos ir generatoriaus – kapitalinis remontas; „Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo jėgainės katilo ir jo pagalbinių įrenginių remontas.

Kuras į Kauno kogeneracinę jėgainę atvežamas autotransportu – tai jau išrūšiuotos, perdirbti netinkamos komunalinės (sudaro apie 60 % visų atliekų) ir nepavojingos pramoninės (apie 40 %) atliekos (įvairios pakuotės, baldinės plokštės, statybinės medžiagos ir kt.) bei vandenvalos dumblas. Per dieną ši jėgainė priima apie 700–800 tonų atliekų, maksimalus pajėgumas – 1000 tonų. Autotransportas pasveriamas ir pro automatiniu režimu veikiančius vartus nukreipiamas į kuro priėmimo patalpą, ten kuras iškraunamas į bunkerį. Tam naudojami galingi kėlimo įrenginiai – automatizuoti greiferiniai kranai. Pagrindinė jų funkcija – krauti atgabentas atliekas į bunkerį, maišyti ir perkrauti gabenti į deginimo įrenginį. Jėgainės katilo degimo efektyvumas priklauso nuo krano greičio ir jo griebtuvo dydžio.

KĖLIMO OPERACIJOMS – PATIKIMI KRANAI

KKJ kuro bunkerio greiferinius tiltinius kranus projektavo, gamino ir įrengimo darbus atliko šios srities lyderis – Suomijos koncernas „Konecranes Finland Oyj“. Įrengti du greiferiniai kranai, kurie sumontuoti skirtingame aukštyje ir veikia ant skirtingų tiltų. Dviejų kranų sistemoje bet kuris kranas pajėgus tvarkyti kuro srautus. Kranai iš priėmimo duobės atliekas perkrauna į bunkerį, maišo ir sukrauna ant konvejerio, kuriuo jos nugabenamos į kuro katilą ir deginamos 950–1 000 °C temperatūroje.

UAB „Konecranes“ industrinių kranų pardavimo direktorius Egidijus Paškevičius sako, kad, laikantis koncerno strategijos, visi svarbiausi kranų komponentai – varikliai, reduktoriai, valdymo įranga – buvo pagaminti „Konecranes“ gamyklose Suomijoje. Specialūs kranai suprojektuoti pagal atliekų deginimo jėgainės pajėgumą ir jos bunkerio geometrinius parametrus. Kauno jėgainėje prie abiejų kranų sumontuoti pagrindiniai griebtuvai: 12,5 tonos keliamosios galios krano griebtuvo tūris siekia 8 kub. metrus.

Svarbi atliekų krano savybė yra jo automatikos sistema, leidžianti pasirinkti visiškai ar pusiau automatizuotą bei rankinį valdymą. Automatinis valdymas paremtas stebėjimo sistemomis ir leidžia procesą valdyti iš operatoriaus patalpos, esančios toli nuo atliekų duobės, iš anksto užprogramavus funkcijas, kurias kranas turi atlikti. Pusiau automatiniu režimu operatorius iš savo darbo vietos kraną gali valdyti gabenant kurą iš sandėlio, krano funkcijos veikia pusiau automatiniu rėžimu, o integruotos svyravimo valdymo sistemos leidžia greičiau ir tiksliau judėti griebtuvui.

Išskirtinis sprendimas KKJ projekte – prie pagrindinio krano didelio kėlimo įrenginio, kuris kilnoja didelį pagrindinį griebtuvą, įrengtas pagalbinis mažas griebtuvas. Jis naudojamas atkimšti kuro bunkerio angai, kai ši užsikemša dėl susidariusio didelio griebtuvo įmesto šiukšlių gumulo. Pagalbinis griebtuvas išpurto susidariusį kamštį ir į bunkerį vėl gali būti gabenamas kuras, o jo degimo efektyvumas nesutrikdomas.

Atliekas kraunantys kranai veikia intensyviai ir nepertraukiamai, be to, jų mechanizmai nuolat veikiami nešvarumų ir aukštos temperatūros, todėl vienas didžiausių iššūkių – reguliari profilaktinė įrangos priežiūra. UAB „Konecranes“ serviso direktorius Deivydas Kirdeika sako, kad KKJ greiferinių kranų techninės priežiūros paketas buvo įtrauktas į jų pirkimo–pardavimo sutartį, tad per dvejų metų garantinio aptarnavimo laikotarpį gamintojas atliks kranų techninę priežiūrą, o prireikus ir remontą. Šios galingos technikos diagnostika gali būti atliekama ir nuotoliniu būdu: inžinieriai iš Suomijos prisijungia prie KKJ krano kompiuterio ir patikrina automatikos veikimą. Toks palaikymas gali būti vykdomas 24/7 rėžimu.

KKJ pastatų statybos metu buvo iš anksto sumontuotos įrangos remonto ir priežiūros monosijos su keliomis mažesnėmis ir didesnėmis talėmis, nes, prireikus greiferinių kranų remonto, jų komponentų nebūtų įmanoma per stogą iškelti automobiliniu kranu. Standartiniai tiltiniai pramoniniai kranai, jų tiekimas pramonės įmonėms, priežiūra, modernizavimas ir remontas yra pagrindinė UAB „Konecranes“ veikla Lietuvoje. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su pastatų architektais, projektuotojais, projektų vystytojais, konsultuodama juos dėl kėlimo kranų įrengimų patalpose, pateikdama kranų apkrovų informaciją, brėžinius bei kitą dokumentaciją.

AUKŠTI REIKALAVIMAI STATINIO DURIMS IR VARTAMS

Statant Kauno kogeneracinę jėgainę, buvo svarbu užtikrinti, kad statinys ir jo patalpos turėtų aukštos kokybės lauko ir vidaus duris. Projektui įgyvendinti pasirinkta Europos konstrukcinių elementų rinkoje pirmaujančio Vokietijos koncerno „Hörmann“ produkcija.

Kogeneracinę jėgainę sudaro įvairios paskirties patalpos – nuo įprastų buitinių iki transformatorinių patalpų, kur turi būti užtikrinamas aukštas saugumo lygis ir taikomi ypatingi reikalavimai.

Objekte sumontuota kelios dešimtys plieninių „Hörmann STU MZ“ tipo lauko durų su mineralinės vatos užpildu, kurių šilumos laidumo koeficientas yra itin aukštas U = 1,2 W/m²K.

Išskirtinio dėmesio vertos transformatorinių dvivėrės durys, kurių jėgainėje yra net ketverios. Šių durų matmenys yra 2 000 x 3 300 mm, jose integruotos didelio ploto ventiliacinės grotelės, o svoris siekia apie 500 kilogramų. Tokioms durims varstyti reikalingi ypač tvirti vyriai.

Jėgainės patalpose sukomplektuota 150 plieninių ir 40 „Hörmann Schörghuber VT-1“ medinių durų. Pastarosios pasirinktos kelių rūšių: varstomos arba stumdomos su sieną apimančia stakta, be apvado. Durų apdaila sutampa su sienos, todėl jos tampa praktiškai nematomos. „Hörmann“ medinės durys ir dalis sienų buvo dengtos vienoda HPL balinto ąžuolo danga. Kokybiškas durų paviršius suteikia tikro medžio pojūtį.

Visos plieninės durys buvo derintos prie interjero, dažytos RAL9007 spalva. Dalis durų pagamintos iš aukštos V4A klasės nerūdijančiojo plieno ir yra su reguliuojamais 3D vyriais, kad eksploatacija būtų paprastesnė ir durys veiktų ilgiau.

Priešgaisriniams atitvarams pasirinktos vienos ir dviejų varčių plieninės durys „Hörmann STU T30“ ir „Hörmann STU T90“, sulaikančios ugnį 30 ir 90 minučių. Šių durų pilnas techninis žymėjimas yra EI₂30-C5 S₂₀₀ ir EI₂90-C5 S₂₀₀. Tai reiškia, kad jos sandarios dūmams. Priešdūminį sandarumą užtikrina savaime nusileidžiantys slenksčiai ir papildomos tarpinės staktoje.

KKJ taip pat sumontuota 20 skirtingų tipų „Hörmann“ pramoninių bei greitaeigių vartų. Vartai derinti prie fasado ir buvo dažomi RAL9007 spalva. Vartams valdyti panaudoti „Hörmann“ lazeriniai davikliai ir jų veikimas tarpusavyje suderintas. Bunkerio pastate buvo įdiegtas šliuzinis valdymo principas, t. y. lauko sienoje įrengti greitaeigiai apšiltinti vartai HS 7030 PU, o patalpos viduje – maždaug už 24 m, kad galėtų įvažiuoti sunkiasvorė mašina su priekaba – greitaeigiai PVC vartai V6020 TRL. Kol lauko vartai iki galo nenusileidžia, vidiniai vartai nepakyla. Greitas vartų veikimas ir susietas valdymas leidžia taupyti šilumos energiją, pagreitina darbą ir prisideda prie didesnio saugumo.

Kituose pastatuose ir ne taip intensyviai naudojamose patalpose sumontuoti standartiniai segmentiniai vartai SPUF42 su 42 mm storio segmentu, užpildytu PU putomis, bei „Hörmann“ pramoninės valdymo sistemos.

VISOS DURYS SUJUNGTOS Į VIENINGĄ RAKINIMO SISTEMĄ

Didžiausią spynų asortimentą, tenkinantį visus skandinaviško ir europinio standarto saugumo reikalavimus, tiekiančios „Assa Abloy Baltic AS“ filialo vadovas Andrius Juodvalkis įsitikinęs, kad Kauno kogeneracinės jėgainės projektą galima laikyti tęstiniu, nes įgyvendinant Klaipėdos kogeneracinės jėgainės projektą taip pat buvo pasirinktos „Abloy“ spynos ir sprendimas visiškai pasiteisino, o didelis gaminių asortimentas padėjo įgyvendinti visus užsakovo pageidavimus.

Kogeneracinė jėgainė yra unikalus ir išskirtinis objektas, nes jame įrengta ne tik daugybė skirtingo tipo, bet ir itin didelių matmenų durų. KKJ objekte praėjimo kontrolei ir patikimam didelių matmenų durų fiksavimui buvo iškelti aukšti ne tik saugumo, bet ir judėjimo patogumo, gaminių patikimumo, funkcionalumo ir ilgalaikiškumo reikalavimai, taip pat svarbus atitinkamas ugniaatsparumas, saugi evakuacija ir gaminių tinkamumas naudoti drėgnose patalpose. Visus šiuos projektinius reikalavimus sėkmingai išsprendė tinkamiausias pasirinkimas – elektromechaninės „Abloy“ spynos.

Šių spynų valdymas pagrįstas elektroniniu būdu valdoma nulenkiama rankena, kuri yra neaktyvi, kol nesuaktyvinama. Uždarius duris, spyna užsitrenkia automatiškai, todėl niekada nelieka neužrakintų durų. Elektromechaninės spynos techninis funkcionalumas suteikia galimybę parinkti tinkamiausią jos veikimo ir valdymo modelį, keičiant nustatymus pačioje spynoje. Šis funkcionalumas taupo užsakovo lėšas, nereikia įsigyti daugybės skirtingo modelio spynų, tai palengvina pastato eksploataciją. Tokias spynas galima montuoti ir lauko, ir vidaus duryse bei drėgnose patalpose.

Elektromechaninės „Abloy“ spynos sumontuotos visose KKJ duryse, kuriose numatyta vienpusė ar dvipusė praėjimo kontrolė. Tai užtikrina sklandų ir patikimą darbuotojų judėjimą pastate, kad jie patektų tik į jiems skirtas patalpas. „Abloy“ rakinimo sistema sujungė funkcionaliai skirtingų – gamybinių, administracinių, apsaugos postų, pagalbinių patalpų vidinių ir išorinių – durų rakinimą į bendrą patikimą sistemą.

Avariniam durų atidarymui objekte įdiegta „Abloy“ generalinio rakto sistema, kuri užtikrina, kad, neatsižvelgiant į susiklosčiusias situacijas, durys būtų greitai atrakinamos. Šios spynos turi daug rodiklių, informuojančių apie durų padėtį, pažeistą elektros laidą, durų rankenos nulenkimą ar spynos cilindro rakinimą. Tai ypač svarbu tokio didelio ir ypatingo objekto apsaugai ir stebėjimo sistemai bei personalui, nes darbuotojai gali gauti išsamią informaciją realiuoju laiku apie kiekvienos spynos ir kiekvienų durų padėtį, neišeidami iš patalpos patikrinti, ar spyna atrakinta, ar užrakinta, ar durys atidarytos, ar uždarytos, ir reaguoti, jeigu kažkas veikia netinkamai.

„Assa Abloy Baltic AS“ filialo vadovas A. Juodvalkis teigia, kad dalyvavimas tokiuose sudėtinguose objektuose kaip KKJ padeda išmokti įvertinti galimas rizikas ir patarti klientui, į ką kreipti dėmesį, kaip susikurti geriausias sąlygas ir mėgautis patogia, saugia darbo aplinka.

VĖSINA IR ŠILDO PASTATUS

Patogias Kauno kogeneracinės jėgainės darbuotojų darbo sąlygas užtikrins administraciniame pastate bendrovės „Alinita“ sumontuotos vėdinimo ir VRF vėsinimo – šildymo sistemos, kurios užtikrins komfortišką patalpų mikroklimatą. Septynių aukštų KKJ pastate administracijos darbuotojams skirti trys aukštai. Pirmuosius tris aukštus užima techninės patalpos. Pastato šeštajame aukšte sumontuota rekuperacinė įranga. Keturios vėdinimo kameros tiekia orą atskirai kiekvienam aukštui.

Turbinos pastate, kur dėl technologinių procesų būna aukšta temperatūra ir garas, sumontuotos keturios vėdinimo kameros orui paimti iš lauko, o karštam orui ištraukti ant stogo įrengti šeši ištraukimo ventiliatoriai.

UAB „Alinita“ montuotojai daug darbų atliko dideliame aukštyje, ant įrengtų modulinių pastolių. Turbinos pastate 35 m aukštyje buvo sumontuotos vėdinimo sistemos, o pati vėdinimo įranga sumontuota 10 m aukštyje, kad tolygiai paskirstytų oro srautą. Taip pat šiame pastate sumontuota moderni vakuuminė lietaus nuvedimo sistema – šiuolaikine technologija ir pažangiais metodais pagrįstas lietaus vandens nuvedimo būdas nuo didelio ploto stogų. Šios sistemos elementai buvo montuojami dideliame aukštyje. Nelengva buvo ir tai, kad vienu metu turbinos pastate dirbo nemažai kitų rangovų, kurių darbą teko derinti su technologinės įrangos montuotojais.

Vykdant jėgainėje remonto ar profilaktikos darbus, kad cheminiai elementai nepatektų į aplinką, kuro priėmimo pastate sumontuoti du vėdinimo įrenginiai su trijų lygių specialiais technologiniais angliniais filtrais (1. LOJ (lakieji organiniai junginiai); 2. Amoniakas; 3. Sieros vandenilis). Po kiekvieno anglinio filtro sumontuoti konkrečios cheminės medžiagos VOC detektoriai, kurie matuos nustatytą PPM reikšmę bei identifikuos filtrų užterštumo lygį bei teiks informaciją apie filtrų keitimo laiką į pastato valdymo sistemą.

Kuro priėmimo pastate dirbti teko dar didesniame aukštyje – vėdinimo įranga buvo sumontuota 49 m aukštyje, kaip ir lietaus nuotekų sistema. KKJ kuro priėmimo pastate ir šlako pastate įrengtas grindinis šildymas – UAB „Alinita“ šiuose pastatuose sumontavo 6 km vamzdžių, kuriais žemos temperatūros šiluma tiekiama iš jėgainės aušyklių.

Poveikio aplinkai vertinimo metu nustatyta, kad jėgainė nedarys neigiamos įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai. Pasak KKJ atstovų, jėgainė užtikrina, kad Lietuvoje būtų mažinamas atliekų kiekis, o aplinkai nedraugiškas atliekų šalinimas sąvartynuose keičiamas į atliekų vertimą šilumos ir elektros energija.

Nuotr.: „Ignitis grupė“

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/10/ismanusis7.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2021 vasario 2

Adelė

Labai informatyvus straipsnis.
Daug sužinojau apie šį objektą, pro kurį dažnai pravažiuoju.
Dėkoju.

 

2021 vasario 4

Ramūnas

Pasigendu bent vieno žodžio apie paskirstyto valdymo sistemą (DCS).

 

2021 vasario 7

Gytenis

Ai.. DCS nereikšmingas alementas tikriausiai… 🙂