Kultūriniai vartai ii

2018 m. lapkričio 7 d.

Austėja Matusaitė, Vytautė Kazanavičiūtė, Giedrė Balčiūtė, Edmundas Radavičius, Airida Dagienė

Geometrinėse formose slypintis unikalumas

Modernaus meno muziejaus projektą įgyvendinusios komandos gretas papildė ir UAB „Reynaers Vilnius“ specialistai. MO objekte naudota įmonės tiekta sistema leido išgauti būtent tokias geometrines formas, kokių pageidavo architektai. Aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus atitinkanti surenkamojo fasado sistema CW50HI yra patikima ir kokybiška, todėl tapo savaime suprantamu standartiniu pasirinkimu, pageidaujant turėti universalią sistemą su didelėmis pritaikymo galimybėmis.

„MO taikytų sprendimų unikalumas tas, kad, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog pastatas yra sudarytas iš atskirų plokštumų, kurios tarpusavyje niekaip nesilygiuoja, iš tikrųjų taip nėra. Visos pastato plokštumos tarpusavyje susijusios menamomis linijomis. Tarkime, vienos ir kitos pusės fasaduose esančios pasvirusios plokštumos, kurios dar turi ir priešingų krypčių fasadus, kertasi maždaug pastato viduryje į vientisą bendrą plokštumą...“ – pasakoja „Reynaers Vilnius“ projektų vadovas Tomas Gumbrys ir priduria, kad aprašyti šiuos neįtikėtinus sprendimus yra itin sunku, be to, pripažįsta, kad tai buvo sudėtingas uždavinys fasadų gamintojams, kuriems teko „sugaudyti“ ir „suvesti“ visas plokštumas į vieną kūrinį, atitinkantį projekto autorių viziją.

Šiam objektui projektuoti ir gaminti individualūs visos aliuminio konstrukcijos laikikliai, kurie ne tik turi atlaikyti neigiamu kampu pasvirusias „kabančias“ stiklo plokštumas, bet kartu užtikrinti laisvą konstrukcijų judėjimą dėl temperatūrinių deformacijų bei galimybę reguliuoti visomis 3D kryptimis. „Objekto architektai nuo pat pradinių brėžinių derinimo darbų glaudžiai bendradarbiavo su aliuminio sistemų gamintojais, ieškojo kompromisų, kaip palengvinti užduotį, taikyti racionalius ir ekonomiškai efektyviai pagrįstus sprendimus, išlaikyti pastato pradinę architektūrinę idėją“, – pasakoja T. Gumbrys. Anot jo, toks rezultatas, koks šiandien matomas MO, yra galimas tik tada, kai visi su pastatu dirbantys projektuotojai „žiūri viena kryptimi“ ir visoms galimoms problemoms užkerta kelius dar projektavimo stadijoje.

Stogui prireikė specialios konstrukcijos

Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusio MO muziejaus pastato stogas turėjo atitikti šiai miesto zonai taikomus architektūrinius reikalavimus. Pastato stogo konstrukcija turėjo būti su suformuotu atitinkamu nuolydžiu, be to, privalėjo būti pajėgi atlaikyti inžinerinių įrenginių apkrovas ir sudaryti sąlygas ant stogo vaikščioti. Specialiosios konstrukcijos projektavimo metu profesionalias konsultavimo paslaugas teikė UAB „Hilti Complete Systems“, kartu užtikrindama reikiamų medžiagų tiekimą. Ši įmonė gamina montavimo profilius ir teikia inžinerines paslaugas, konsultuodama klientą visą projekto statybos laiką: nuo projekto statybos pradžios iki pabaigos. UAB „Hilti Complete Systems“ pardavimų vadovas Lietuvoje Rytis Krasauskas akcentuoja, kad muziejaus stogui prireikė originalesnio ir labiau tam pastatui pritaikyto sprendimo. Pasitarus su architektais, generalinio rangovo atstovais ir konstruktoriais, nuspręsta, kad labiausiai tiks ir geriausiai vizualiai prie muziejaus stogo derės sistema „Hilti MQ“. UAB „Hilti Complete Systems“ atstovai vien sistemos parinkimu neapsiribojo. Įmonė profesionaliai konsultavo montuotojus, atlikusius konstrukcijos surinkimo darbus. R. Krasauskas neslepia, kad iššūkių kaip ir kiekviename statybų projekte būta. Darbai vyko keliais etapais, procesų eigai įtakos turėjo ir oro sąlygos. Tačiau, esant efektyviai ir sklandžiai komunikacijai, viską pavyko lengvai organizuoti, tad projektas buvo įgyvendintas optimaliai išpildant visus kliento lūkesčius.

Preciziškai įrengtas stogas

Sutapdintąjį MO muziejaus stogą įrengė prie ne vieno įdomaus pastaruoju metu įgyvendinto projekto prisidėjusi kauniečių bendrovė „Daistatus“.

Šios įmonės, kurios viena iš veiklos sričių yra sutapdintųjų ir šlaitinių stogų projektavimas bei įrengimas, direktorius Darius Mikalauskas pasakoja, jog MO muziejaus stogas buvo padalintas į atskirus sektorius, idant gerai atrodytų iš viršaus.

Pastatui buvo kelti aukšti techniniai reikalavimai, todėl ypač preciziškai teko ne tik įrengti stogą, bet ir jį apskardinti.

Dar viena iš įmonei „Daistatus“ iškeltų užduočių buvo, kad stogas atitiktų aukštą energinę klasę A. Dėl to šiltinimo medžiagos buvo renkamos itin kruopščiai.

Išskirtinei pastato formai – nestandartinės konstrukcijos

Vienas pagrindinių pastato akcentų – virš laiptų pakibusi konsolinė dalis. Šios konstrukcijos gamyba buvo patikėta plieninių bei kompozitinių statybinių konstrukcijų ir gelžbetonio jungčių specialistams – įmonei „Peikko Lietuva“. Išskirtiniams konstrukciniams sprendimams reikėjo itin kruopštaus ir atidaus darbo tiek modeliavimo, tiek gamybos stadijose. Ypatingų gabaritų detalės į statybų aikštelę buvo pristatomos naktimis, nes važiuoti siauromis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis sudėtinga, transportavimo metu net buvo nuimami kai kurie kelio ženklai.

„Turime daug patirties konstrukcijų gamybos srityje, esame dirbę su įvairiausiais projektais, tačiau šis buvo tikrai išskirtinis. Plieninių konstrukcijų mazgai ir jungtys, užtikrinančios ore pakibusios dalies stiprumo, deformacijų ir vibracijų reikalavimus, buvo modeliuojamos ir gaminamos itin preciziškai, – pasakoja „Peikko Lietuva“ pardavimų vadovas Linas Lelešius. – Dirbti konkrečiai su šiuo projektu buvo paskirtas atskiras modeliuotojas. Jis nuolat konsultuodamasis su inžinieriais rengė konstrukcijų brėžinius gamybai. Vėliau aktyviai bendravo su suvirintojais, kad gamybos metu būtų atsakingai atsižvelgta į kiekvieną, net menkiausią, detalę.“

MO muziejaus perdangoms taip pat naudotos „Peikko“ kompozitinės sijos DELTABEAM®. Jos pasirinktos tose vietose, kur reikėjo užtikrinti mažesnį perdangų storį ir suteikti patalpoms erdvės. „Sijos DELTABEAM® dažniausiai naudojamos siekiant projekto statybų ir eksploatacijos efektyvumo, taip pat tada, kai pageidaujama sukurti atviras erdves, išvengti interjere išsikišančių sijų“, – pranašumus vardija „Peikko“ specialistas.

Efektyvūs sprendimai užtikrino statybų spartą

Atsižvelgiant į tai, kad muziejus buvo statomas pačiame miesto centre, pasirinktas itin efektyvus, greitas ir saugus kolonų montavimo sprendimas – „Peikko“ varžtinės kolonų jungtys. Jungtis įrengiama naudojant kolonų padus ir inkarinius varžtus. Kolonų padai įbetonuojami surenkamosiose gelžbetoninėse kolonose, o varžtai – pamatuose.

„Ši kolonų ir pamatų jungtis dažniausiai ir pasirenkama dėl greito ir paprasto montavimo. Pavyzdžiui, šiuo, MO muziejaus, atveju statybų aikštelė buvo įsiterpusi tarp kitų pastatų ir judrių Vilniaus gatvių, todėl užtikrinti saugumą ir montavimo greitį buvo itin svarbu“, – teigia pardavimų vadovas.

„Peikko“ varžtinių jungčių pranašumas – kad jos gali būti įrengtos nedidelės komandos, taip pat neprireikia laikino išramstymo. „Jungtis tampa užtektinai tvirta iš karto, kai tik užveržiamos veržlės, tad kranas labai greitai gali judėti link kitos kolonos. Kolonos jungtį užpildžius stipriuoju mišiniu, šis netrukus sukietėja, o jungtis tampa tokia pat standi kaip monolitas“, – atskleidžia L. Lelešius.

Inžinerinės projekto sistemos užtikrintam komfortui

Komfortiškas sąlygas pastate užtikrins įvairios inžinerinės projekto sistemos, kurioms užsakovas kėlė aukštus reikalavimus. Tokiomis projekto dalimis, kaip vėsinimas, šildymas, šilumos punktas (katilinė), įprastas ir gaisrinis vandentiekis, nuotekų sistemos, rūpintis buvo pakviesti įmonės UAB „Baltic System“ specialistai. „Dar sumontavome vandens mazgą, santechninę įrangą, vonios keramiką, pastatėme gana galingą aeroterminį šilumos siurblį (oras–vanduo), kuris žiemą pastatą šildys, o vasarą vėsins. Šildymas šilumos siurbliais ekonomiškas, tvaresnis ir palankesnis aplinkai, – kalba įmonės atstovas Dainius Ulmanas. – Šis atsinaujinantis šilumos šaltinis, dabar itin populiarus statybų srityje, buvo pritaikytas ir muziejuje.“

„Baltic System“ vadovas Rolandas Patėjūnas, pritardamas kolegai ir visai dirbusiai komandai, sako, kad pastatas sudėtingo konstruktyvo: „Teko keisti techninius projektus, inžinerinių sistemų ir vamzdynų, grotelių į lubas montavimo ypatumus, nes viskas netradiciška, „laužyta“, vienos lubos leidžiasi, kitos kyla. Vis dėlto su visais iššūkiais bendrovė sėkmingai susidorojo, o darbai, nepaisant spaudžiančių terminų, atlikti kokybiškai. Šildymo, radiatorinių sistemų, grindinio šildymo montavimo ir išmaniojo šildymo valdymo darbus atliekanti įmonė prisidėjo prie svarbaus miesto kultūros objekto.“

Patikima vėdinimo įranga

Ne paslaptis, kad geras patalpų mikroklimatas priklauso ir nuo jose sumontuotos inžinerinės įrangos.

Didžiąją dalį vėdinimo įrangos MO muziejui pagamino UAB „Komfovent“, o ją sumontavo UAB „Folisita“.

Muziejaus projektui kelti aukšti techniniai reikalavimai, kuriuos visiškai atitiko KOMFOVENT VERSO serijos įrenginiai. Bendras jų našumas šiame objekte siekia 32 tūkst. m3/val. Dauguma muziejuje sumontuotų įrenginių yra su rotaciniu šilumokaičiu, ypač tinkamu Lietuvos klimato sąlygoms, nes rotacinis šilumokaitis efektyviai veikia net esant iki -30 °C temperatūrai. Aukštą įrangos efektyvumą užtikrina ir pažangūs PM ir EC tipo varikliai, integruoti komfovent Verso Pro įrenginiuose. Kadangi muziejams itin aktualus drėgmės palaikymas, įrenginiuose sumontuoti kanaliniai drėkintuvai.

Dalis muziejaus patalpų, kuriose buvo numatyta montuoti įrangą, buvo mažo ploto. Todėl jose buvo montuojami lubiniai, tvirtinami prie lubų, ir universalaus jungimo vėdinimo įrenginiai. Muziejuje sumontuotų

KOMFOVENT VERSO įrenginių valdymas nėra sudėtingas. Juose integruota KOMFOVENT C5 automatika, turinti didesnes valdymo galimybes – vienu pulteliu galima valdyti iki 30 įrenginių, kai jie sujungti į bendrą tinklą. Automatika išsiskiria didele valdymo režimų įvairove: lengvai pagal poreikius kuriami vėdinimo režimai, nustatomi savaitiniai veikimo tvarkaraščiai. Valdiklį be papildomų priedų galima jungti prie interneto ir valdyti kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Visi muziejuje sumontuoti KOMFOVENT vėdinimo įrenginiai „Modbus“ protokolu sujungti į bendrą pastato valdymo sistemą.

Pažangiausios inovacijos užtikrina saugumą

UAB „APS grupė“, vykdanti lauko ir vidaus elektros projektavimo ir montavimo darbus, MO muziejuje įrengė vidaus ir lauko elektros tinklus. Šios įmonės darbuotojai sumontavo: įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines sistemas, kompiuterinius tinklus. Vaizdo stebėjimo sistemą sudaro lauko perimetro ir vidaus patalpų stebėjimo kamerų sistema, kuria fiksuojama informacija yra nuolatos stebima, taipogi pastate įrengta įėjimo kontrolės sistema su piršto anspaudų atpažinimu. Ji užtikrina aukštą saugumo ir informacijos tikslumo lygį.MO muziejaus kompiuterinių tinklas paskirstytas po visą pastatą. Taip visos jo erdvės aprūpinamos belaidžiu interneto ryšiu.

Anot UAB „APS grupė“ vadovo Andžejaus Romančiko, bendrovės branduolį sudaro daugiau nei dešimtmetį kartu dirbanti komanda, o montavimo ir įrengimo darbus atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę įvairaus sudėtingumo darbų patirtį. Todėl įmonė gali per trumpą laiką įrengti sudėtingas inžinerines sistemas.

UAB „APS grupė“ dirba kvalifikuoti darbuotojai, o turima darbo priemonių visuma leidžia diegti tarpusavyje integruotas objektų elektros, automatikos, kompiuterinio tinklo, įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines sistemas, atitinkančias net įnoringiausių klientų lūkesčius. Ir visa tai – konkurencingomis darbų kainomis.

UAB „APS grupė“, vykdydama projektavimo ir įrengimo darbus, susidūrė su architektu, keliančiu itin aukštus reikalavimus kiekvienai detalei. Viskas turėjo būti atlikta preciziškai tiksliai, todėl atliekant rangos darbus tekdavo koreguoti jau padarytus kai kuriuos darbus net dėl

1 mm paklaidos. „Labai džiaugiamės įgiję tokios patirties, dirbdami su tokio aukšto profesionalumo lygio architektų studija „Do Architects“ ir ypač architektu Domantu Lukšėnu“, – sako A. Romančikas.

„Kad būtų galima efektyviai valdyti žmogiškuosius išteklius ir organizuoti darbus, buvo pasitelkta IT bendrovės suprojektuota ir įdiegta programinė įranga – personalo valdymo sistema „APS HRPro“. Jai būdinga galimybė ne tik sukurti kiekvienam objektui projektą, priskirti jam darbuotojus, planuoti jų darbo valandas, bet ir kontroliuoti darbuotojų faktinį buvimą priskirtame objekte. Ši sistema leidžia kontroliuoti ir patį darbo procesą, t. y. atpažįsta faktinį darbuotojo veiksmą ir jo rūšį“, – prisimena A. Romančikas.

Apšvietimas, arba Kaip suprojektuoti ateitį

MO muziejaus apšvietimo koncepciją kūrė ir įgyvendino bendrovė THINK LIGHT. Įmonės direktorius Andrius Kleiza pasakoja, kad projektuojant apšvietimą kelti ypač aukšti reikalavimai, todėl visas šviesos projektavimo procesas buvo įdomus, o rezultatas – išskirtinis.

„Projekto autoriai suformulavo apšvietimo koncepcijos sprendimus – tai šviesos linijos, išdėstytos horizontaliai. Šis principas buvo numatytas visose erdvėse, nepaisant jų paskirties. Todėl pirminė šio sprendimo įgyvendinimo idėja buvo panaudoti ilgas šviečiančias linijas, kertančias patalpų lubas. Tačiau toks sprendimas nenumato prožektorių, skirtų eksponatams ir paveikslams apšviesti“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad, padarius bandomąsias instaliacijas, buvo nuspręsta į linijas jungti prožektorių tvirtinimo bėgelius, o bėgelių jungtyse įrengti mažus bendrojo erdvių apšvietimo šviesos diodų (LED) šviestuvus.

Modernūs LED šviestuvai labai galingi, todėl gali būti maži. Tad MO muziejuje apšvietimo įrangą pavyko sumontuoti praktiškai nepastebimą, nei trupučio neapribojant apšvietimo kokybės. Apšvietimas nepastebimas ir neerzina dar ir dėl to, kad tokiems šviestuvams būdingas ypač mažas akinimas.

Naudojant bėgelių linijas, atsirado ir dar viena galimybė: muziejaus darbuotojai išdėstyti eksponatus gali bet kurioje vietoje. Toks funkcionalumas labai svarbus visiems muziejams.

Tobulo apšvietimo privalumai

Bendrasis apšvietimas svarbus, tačiau muziejui pats svarbiausias – ekspozicinis. Tik tobulas apšvietimas leidžia pamatyti tikrąją kūrinių vertę.

Kaip pasakoja A. Kleiza, buvo iškelti konkretūs akcentinių prožektorių parinkimo kriterijai: šviesos (apšvietimo) kokybė bei funkcionalumas. Tad pasirinkti vokiečių gamintojo ERCO prožektoriai, paremti LED lęšių ir šviesos difuzorių technologija, padedančia apšvietimo spindulį suformuoti itin tiksliai. Keičiami šviesos sklaidos difuzoriai muziejui leidžia turėti vieno modelio prožektorius bei įvairių kampų keičiamų difuzorių rinkinius. Taip buvo sumažintas įsigyjamų prožektorių skaičius.

Vienas pagrindinių pastato akcentų – pagrindinis įėjimas, kuris taip pat buvo apšviestas LED šviestuvais. Šiuolaikinės LED technologijos leido ekonomiškus ir galingus, bet mažų matmenų šviestuvus integruoti į pastato architektūrą praktiškai nepastebimai.

MO muziejaus kompleksas apima ir viešą kiemelį, kuriame yra poilsio zonos ir eksponuojamos skulptūros. Šiai zonai apšviesti, kitaip nei pastato viduje, parinktas apšvietimas matomais, įdomaus dizaino prožektoriais, sumontuotais ant stulpelių. Todėl šviestuvai tapo ryškiais eksterjero akcentais. LED technologija naudota visam muziejui apšviesti, parenkant produktus, užtikrinančius kuo ilgesnį ir ekonomišką eksploatavimą.

Protinga šviesa

Įmonė THINK LIGHT yra sukaupusi didelę patirtį ir, projektuodama apšvietimą, ne tik galvoja apie pačią šviesą, bet ir apie privalumus, kuriuos suteikia šviesos valdymo sistema, dar kitaip vadinama „protingu apšvietimo dizainu“ (angl. Smart LIGHTING design).

Išmanus šviesos valdymas neatsiejamas nuo funkcionalios įrangos.

„Į MO muziejaus šviesos valdymo projektą įsiliejo vokiečių gamintojo ir ilgamečio mūsų partnerio „Jung“ įrangos funkcionalumas. Su „Jung“ esame įgyvendinę ne vieną projektą, taip pat ir muziejaus, tad puikiai žinojome tiekiamos įrangos galimybes. Kadangi objektas išskirtinis, rinkomės tik aukščiausios kokybės gaminius. Pavyzdžiui, visose lankytojams pasiekiamose patalpose sumontavome būvio daviklius, kurie yra sujungti su pastato šviestuvais, naudojant KNX/DALi protokolus. Visas apšvietimas yra su šviesos srauto valdymu, todėl, atsižvelgiant į ekspozicijos pobūdį bei natūralią šviesą, nustatomas reikiamo lygio apšvietimas kiekvienam eksponatui. Būvio davikliai užtikrina, kad tose patalpose, kur nėra lankytojų, apšvietimas švelniai sumažėja, o vėliau ir išsijungia. Visas pastato apšvietimas yra visiškai automatizuotas. Tai reiškia, kad šviesa yra tik tada, kai jos reikia, ir tik ten, kur jos reikia“, – pasakoja A. Kleiza.

Analogiška „Jung“ valdymo sistema reguliuoja ir lauko apšvietimą, jo automatinį įsijungimą sutemus bei perėjus į ekonominį nakties režimą.

A. Kleiza išduoda, kad specialiai MO muziejui buvo sukurta apšvietimo valdymo programėlė, pasiekiama internetu. Nepriekaištingi apšvietimo sprendimai, kokybiška įranga, patogi programėlė bei profesionalus MO personalas – visa tai padėjo sukurti puikų apšvietimo scenarijų, išryškinantį eksponuojamus kūrinius bei paties muziejaus architektūrą.

Daugiafunkciam objektui – universalios sistemos

MO muziejaus erdvės bus pritaikytos ne tik parodoms, bet ir kitokiems renginiams (konferencijoms, koncertams, madų pristatymams ar kinui). Todėl muziejaus įgarsinimo, įrangos kėlimo, apšvietimo, vaizdo ir kino sistemos turėjo būti kuo universalesnės. Tuo pasirūpino pagrindinis statinio technologinės dalies rangovas „Scenos techninis servisas“ (STS).

„Daug dirbame su viešuoju sektoriumi ir susiduriame su itin silpna perkančiosios organizacijos vadybos grandimi. Šiuo atveju viskas buvo priešingai. Tiek muziejaus valdytojai, tiek rangovas, tiek architektai matė muziejų ne tik kaip vienos paskirties objektą – galeriją. Nuo pat pradžių buvo suformuluotas tikslas – visas muziejaus erdves padaryti kuo universalesnes“, – prisimena „Scenos techninis servisas“ vadovas Laurynas Paškevičius.

STS suprojektavo ir įrengė viso muziejaus pastato erdves apimančią foninio garso sistemą, kuria galima transliuoti muziką ir informacinius pranešimus. „Symetrix“ procesorius leidžia šią sistemą valdyti skirtingais išmaniaisiais įrenginiais, prisijungus prie bendro belaidžio tinklo.

Foninio garso sistema įrengta taip, kad atskirose zonose, kurių yra dešimt, būtų galima transliuoti skirtingą arba tą patį turinį, nustatyti skirtingą garsą arba tam tikrose zonose jį iš viso išjungti.

„Valdymas zonomis yra patogus, atsiradus kokių nors meninių instaliacijų. Tada galima pritaikyti garsą taip, kaip reikia: vienoje iš salės zonų visai išjungti ar paleisti skirtingus takelius“, – paaiškina L. Paškevičius.

Taip pat STS visame pastate įdiegė ekoakustines garso sistemas parodoms ir gidų sistemas bei garsinius gidus. Jeigu prireiktų, buvo paruošta ir papildoma nešiojamoji garso sistema.

Universaliausia ir funkcionaliausia MO muziejaus erdvė yra pirmojo aukšto daugiafunkcė salė, skirta įvairiems renginiams. Taip pat čia įsikūrė ir kino teatras „Pasaka“. Todėl šios erdvės technologinė dalis turėjo būti suprojektuota ir įrengta taip, kad būtų patogi skirtingoms veikloms.

Įgarsinimo sistema atitinka kino ir koncertinės veiklos standartus, taip pat ja galima transliuoti foninį garsą ir pranešimus. Tai užtikrinti leido ilgamečio prancūzų gamintojo „L-Acoustics“ įgarsinimo sistema. „Siekiant technologinio universalumo, įgarsinimo sistema buvo sumontuota ne už ekrano, o išorėje. Pagrindiniai jos klasteriai yra iš šonų, o 5XT kolonėlės išdėstytos ant sienų pagal standartą „Dolby surround sound“, – komentuoja L. Paškevičius.

Salės akustikai pagerinti ir kino teatro erdvei sukurti priešais ekraną ant stiklinių evakuacijos durų sumontuotos automatizuotos užuolaidos. Kino įranga universalioje salėje įrengta su galimybe naudoti ją ir konferencijoms. Tiek garso, tiek vaizdo sistemos išpildo specifinį kino standartą DCI. Visą MO muziejaus projekto vaizdinę dalį padėjo įgyvendinti ilgametis STS partneris – įmonė BMK.

Daugiafunkcėje salėje buvo suprojektuota ir įrengta universali įrangos pakabinimo sistema, kad ant jos būtų galima kabinti papildomus įrenginius. Tai – elektriniais keltuvais kilnojama ar iki žemės nuleidžiama santvarų sistema, ant kurios galima kabinti papildomas garso, šviesų sistemas, kitą techniką ar objektus. Įrangai pakabinti parengti šeši pakabos taškai su liukais lubose ir prisijungimo komutavimo dėžutėmis bei kilnojamoji elektrinių keltuvų sistema.

Taip pat čia įrengta apšvietimo sistema, pritaikyta konferencijoms ar korporatyviniams renginiams.

Trečiame aukšte esančią parodų salę irgi siekta padaryti kuo universalesnę. Bet tam reikėjo neviršyti ir numatyto biudžeto, ir leistinų stogo apkrovų. Todėl buvo parinktas specialus įrangos pakabinimo principas, kai pakabinimo taškus galima įrengti visame salės plote pagal poreikį. Nuspręsta laidus privesti ne prie konkrečių taškų, o įrengti skirstomąją dėžę lubose. Nuo jos kabelių kanalais laidus pagal poreikį bus galima nutiesti iki reikiamų vietų.

Įranga ir techniniai objektai parodų salėje taip pat galės būti kabinami pagal poreikį, atsižvelgiant į renginio formatą.

„Kuo daugiau tokių paruoštų sistemų, tuo greičiau renginio techninės priežiūros įmonė gali atlikti savo darbus. Taip sutrumpėja montažo ir demontažo procesai, nereikia nuo nulio įrenginėti visos inžinerijos, nes yra viskas, ko reikia: elektra, valdymo įrenginiai, kabeliai“, – aiškina STS vadovas.

Lakoniški juodos ir baltos spalvų sprendiniai interjere

Architektai projektuodami muziejaus pastatą stengėsi, kad jis savo koncepcija, spalvine gama suteiktų galimybę patogiai eksponuoti meno kūrinius, būtų neįpareigojančių sprendinių. „Pats pastatas yra išskirtinės architektūros, – kalba studijos Do Architects architektė Andrė Baldišiūtė, – o jo viduje turės atsiskleisti visokio stiliaus ir spalvų meno kūriniai. Tad lakoniški juodos ir baltos spalvų interjero sprendiniai suteikė puikią galimybę erdvėse demonstruoti meno kūrinius.“

Balta, juoda, pilka dominuoja ne tik interjere, bet ir balduose. „Naudojome daug baltų ir juodų matinių paviršių, – pasakoja UAB „Narbutas“ direktorius Vilius Gudavičius. – Unikali pastato architektūra suteikė pagrindą gerai išnaudoti erdves ir jas pritaikyti kintančioms muziejaus reikmėms. Tiek registratūroje, tiek konferencijų salėje, restorane, skaitykloje, biuruose – mūsų įmonės gaminti baldai, standartiniai bei nestandartiniai jų sprendimai, taip pat mūsų partnerių iš užsienio produkcija: konferencijų kėdės „Inclass“ (Ispanija), stalai „Hay“ (Danija) ir žinomo vokiečių gamintojo „Interstuhl“ darbo kėdės (Vokietija). Beje, ši įmonė yra bendrovės pagrindinis užsienio partneris, pasirinktas siekiant sustiprinti kėdžių liniją.“

Baldų pritaikomumas ir įsiliejimas į skirtingas erdves buvo pagrindiniai dalykai, kuriems įmonė „Narbutas“ skyrė daugiausia dėmesio, rengdama projektą. „Objektas mums ypač svarbus, nes mes palaikome Viktoro Butkaus idėją suburti aktyvią bendruomenę, prisidedančią prie MO muziejaus veiklos. Unikalus jis buvo ir tuo, kad naudojome labai daug originalių sprendimų bei medžiagų, pavyzdžiui, pagaminome registratūros bei restorano barą, restorano suolą iš betono, naudojome nemažai metalo“, – išsamiai pasakoja direktorius.

„Narbuto“ komanda ne tik prisilietė prie estetinio muziejaus vaizdo, bet yra ir šio projekto vieni iš rėmėjų. Bendrovei svarbu palaikyti Lietuvos menininkus ir jų rinkos vystymąsi. „Projektu mes ir vėl parodėme, kaip įvairiai sugebame dirbti, – džiaugiasi V. Gudavičius. – Turėdami esamą asortimentą, galime įrengti ne tik biurų, bet ir kitas įvairios paskirties erdves: muziejus, bibliotekas (pavyzdžiui, Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką). Su MO bendradarbiausime ir ateinančiais metais. Planuojame muziejaus erdvėje surengti savo renginį kviestiniams svečiams, kuriame susijungtų baldų dizaino ir menų sintezė.“

Skelbtą konkursą įmonė laimėjo dėl didelės patirties dirbant su nestandartiniais projektais, taikant ypač sudėtingus konstruktyvinius sprendimus, be to, dėl turimos gamyklos Ukmergėje galimybių ir garsių tiekėjų iš Vokietijos, Italijos, Danijos, Ispanijos, Švedijos. „Itin didelis „Narbuto“ produktų krepšelis leidžia įgyvendinti sudėtingiausius projektus. Esame labai stiprūs, nes galime patenkinti kiekvieno kliento viziją“, – sako įmonės vadovas.

Baldai, pagaminti iš ypatingo betono

Pagal MO muziejaus koncepciją pirmojo aukšto vestibiulyje esančios suvenyrų parduotuvės baldas, kavinės baro uždanga ir suolai privalėjo turėti betonines dalis, nes kitos medžiagos čia nebūtų tikusios. Visa tai pagamino BETONO komanda bendradarbiaudama su bendrove „Narbutas“.

Betoninės muziejaus baldų dalys buvo pagamintos iš stiklo pluoštu stiprinto betono (angl. Glass fiber reinforced concrete, GFRC). Pagrindinis šio ir standartinio betono skirtumas – gaminant GFRC betoną, naudojamas stiklo pluoštas, o ne standartinė armatūra. Dėl papildomų priedų, tokių kaip kvarco dulkės, polimerai ir kt., GFRC betonas tampa tvirtesnis nei statybinis. Visa tai leidžia pagaminti gerokai plonesnę, lengvesnę, bet labai tvirtą medžiagą. Pavyzdžiui, visos suvenyrų parduotuvės betono plokštės (durelės, stalčių fasadai, stalviršiai) pagamintos iš 19 mm storio betono plokščių. Tai atrodo išties įspūdingai, žinant, kad stalviršio, kuris yra lygiagretainio formos, ilgosios įstrižainės ilgis – 357 cm.

Architekto Danielio Libeskindo architektūrinė koncepcija labai specifinė: baldai turėjo būti su tam tikrais kampais ir formomis. Todėl pagaminti jų, ypač suvenyrų parduotuvės baldo, betonines dalis ir suvesti kampus iš betono buvo sudėtinga. Su tuo ne bet kas susidorotų. BETONO komanda buvo pasirinkta būtent dėl to, kad jau iš anksčiau buvo sukaupusi svarbios patirties.

Vis dėlto net ir patyrusiam gamintojui netrūko iššūkių. MO muziejui pagaminti baldai buvo nestandartiniai, todėl teko ieškoti kitokių sprendimų. Ypač sudėtinga buvo sugalvoti, kaip pagaminti suvenyrų parduotuvės baldą, nes jis yra ne stačiakampio, o lygiagretainio formos. Taip pat reikėjo rasti sprendimą, kaip padaryti, kad iš betono pagaminti stalčių bei durelių fasadai darinėtųsi.

„Nors mūsų gaminamas betonas yra palyginti lengvas, dėl nemažo dydžio stalčių ir durelių fasadai išėjo gana sunkūs (vieno svoris – apie 50 kg). Todėl teko naudoti specialius lankstus ir stiprinti stalčių bėgelius, kad ateityje viskas tinkamai funkcionuotų“, – prisimena BETONO komanda.

Administracijos patalpose – ąžuolinės grindys

Administracinėse MO muziejaus patalpose buvo sudėtos kokybiškos, ekologiškos ir ilgalaikės ąžuolinės grindys, kurias pagamino ir paklojo UAB „Medžio stilius“ komanda. Grindlentės buvo padengtos natūralia Vokietijoje gaminama alyva „Saicos“. Pasak UAB „Medžio stilius“ rinkodaros vadovo Giedriaus Markulio, ši natūraliai džiūstanti alyva yra viena geriausių pasaulyje. Pagal sertifikatą ji tinkama net vaikiškiems žaislams padengti.

Rinkodaros vadovas prisimena, kad MO muziejaus administracinėse patalpose sudėti ąžuolines grindis nebuvo labai paprasta. „Administracijos patalpose elektros instaliacija išvesta per grindyse įmontuotas rozetes ir paslėpta po dangteliais, kurių iš viso buvo devyni. Dėl to grindlentėse reikėjo estetiškai ir itin tiksliai išpjauti devynias apskritas skyles, ant jų uždėti dangtelių metalines detales, o ant viršaus – ąžuolinių grindlenčių detales“, – pasakoja pašnekovas. Kad būtų išlaikytas grindų estetinis vaizdas, apskritimus reikėjo išpjauti ypač tiksliai. UAB „Medžio stilius“ gamykloje ECOWOOD esančios robotizuotos lazerinės staklės gerokai palengvino užduotį ir leido tai atlikti nepriekaištingai tiksliai.

Aliuminio konstrukcijas, langus, stogą virš įėjimo ir fasadą įrengė įmonė „Velansta“.

Nepastebimas elementas – vartai

MO muziejaus pastato kiekviena dalis taip dera viena su kita, kad nėra nieko, kas blaškytų stebėtojo dėmesį. „Dirbant prie šio muziejaus įrengimo tiek mums, tiek ir daugeliui kitų rangovų atrodė, kad mes ne pastatą statome, o skulptūrą“, – pastebėjo UAB „Aitvaras LT“ direktorius Ramūnas Mišeikis.

Jo vadovaujamos įmonės komandai, montuojančiai daugelio gamintojų vartus ir automatinę atidarymo įrangą,

reikėjo suprojektuoti ir vidiniame kieme sumontuoti, kaip sakė pats direktorius, tikrą meno kūrinį, susidedantį iš trijų vienas šalia kito, bet skirtingose plokštumose esančių elementų: lauko durų, garažo vartų ir išimamos vitrinos.

Užduotis nebuvo paprasta, mat visi šie trys elementai turėjo atrodyti kaip viena plokštuma, o ne atskiros dalys. Viskas buvo padaryta taip subtiliai, kad dabar garažo vartų niekas nė nepastebi, o lauko duris išduoda tik jų rankena.

„Pirmą kartą mūsų įmonei teko tokį dalyką daryti. Turime daug patirties garažo ir būtent pramoninių vartų įrengimo srityje, bet tokių kaip šie, konstruoti neteko. Tai visiškai individualus projektas. Buvo tikrai daug streso ir baimės, ar pasiseks, bet rezultatas pavyko“, – džiaugėsi UAB „Aitvaras LT“ vadovas.

Purvo nesimatys

Tuo, kad į MO muziejų lankytojai neprineštų daug purvo, būtų apsaugota grindų danga, sumažėtų valymo išlaidos ir tikimybė paslysti, pasirūpino UAB „Rimotex“, kuri jau 15 metų gamina ir importuoja kojų valymo groteles bei sistemas.

„Mūsų komanda kiekvienam objektui skiria daug dėmesio. Šis projektas taip pat buvo derinamas su architektais, statybininkais, užsakovais. Nuolat domėtasi darbų eiga, tikslinti matmenys, kad sistema preciziškai atitiktų savo vietą“, – pasakoja UAB „Rimotex“ pardavimų vadovė Agnė Kinderienė.

MO muziejaus grotelės turėjo būti rombo formos. Todėl muziejui buvo pagamintos ir sumontuotos žemo profilio kojų valymo sistemos „Topwell-T MINI“ tekstilės kombinacijos. Šio modelio groteles galima pjauti įvairiomis formomis. Be to, šie pagrindinio įėjimo kilimėliai skirti naudoti ten, kur yra intensyvus eismas, pavyzdžiui, oro uostose, prekybos centruose, visuomeniniuose pastatuose ir pan. „Topwell“ suprojektuota taip, kad visas purvas per tarpelius patektų po grotelėmis, taip jos visuomet atrodo švarios. Grotelių pagrindą sudaro aliuminio profilis, sujungtas gumine jungtimi, kuri suteikia lankstumo. Todėl groteles lengva susukti ir išvalyti po jomis esantį purvą. Pagal kliento pageidavimus grotelės gali būti gaminamos ir su trigubo šepetėlio, gumos ar tekstilės intarpais. Bendras jų aukštis 13–15 mm.

Muziejaus vidaus patalpų švarai užtikrinti buvo parinktos efektyviai dulkes ir drėgmę sulaikančios grotelės su aukštos kokybės tekstilės intarpais, kurie sulaiko dulkes ir puikiai įgeria drėgmę (net iki 8 kg/m2).

Šios grotelės atrodo itin estetiškai, nes yra antracito spalvos, ant kurios mažiau matomos dulkės ir purvas. Neatsitiktinai parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ kojų valymo grotelės „Topwell MINI“ buvo įvertintos diplomu. 

 

Norbert Tukaj, „Daistatus“ archyvo, UAB „Hilti Complete Systems“ archyvo nuotr.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!