„Mondriano langas“ – trijų aukštų rezidencija, neišsiskiriančiu priekiniu fasadu, kuris kontrastuoja su iškilusiu galiniu fasadu. Ši siena, nematoma iš gatvės pusės, sudaro pagrindinį namo vaizdą.

Tūrinė pastato kompozicija alsuoja aiškiomis formaliomis nuorodomis į olandų staliaus ir architekto Gerrito Rietveldo kūrybą, o stiklo ir spalvų dalijimas primena olandų tapytoją Pietą Mondrianą.

Priestatas, kurtas dviem menininkams, atveria esamą pastatą, įleidžia gausybę natūralios šviesos ir suteikia erdvės kūrybiniam darbui, o esama teritorija įgauna daugiau erdvės kvėpuoti ir gali toliau tenkinti kasdienes funkcijas. Iš pagarbos dviem menininkų kartoms, gyvenusioms šiame name, šiandieniai savininkai pasistengė dabartinėse erdvėse išlaikyti 1907-ųjų edvardiškąjį ir 1938-ųjų Meno ir amatų sąjūdžio stilius.

Rezidencijoje nepastebimai susijungia sena ir nauja, taip sukuriama spalvinga, šviesos pripildyta architektūrinė patirtis. Ją papildo ir vidines sienas apipavidalina drąsių pagrindinių spalvų dichroinis stiklas, suskaidytas į Kalifornijos ryto spalvų stiklo plokštes.

* De Stijl – tai meninis judėjimas, prasidėjęs 1917 m. Olandijoje ir gyvavęs iki 1931 metų. Tam tikra prasme jį įkvėpė vadinamieji prerijų namai Amerikoje. Judėjimo pradininkas – žymus menininkas, architektas ir kritikas Theo van Doesburgas.

De Stijl judėjimo idėjas plėtojo dailininkai Pietas Mondrianas ir Bartas van der Leckas, architektai Gerritas Rietveldas, J. J. P. Oudas. De Stijl stengiasi išreikšti naują utopinį idealą, susidedantį iš dvasinės harmonijos ir tvarkos.

Šis stilius propaguoja visišką abstrakcionizmą ir universalumą, vedantį į esmines formas ir spalvas. Idėjos plėtotojai supaprastino aiškiai matomas kompozicijas į vertikalias ir horizontalias kryptis, stačiakampio formą, naudojo tik pagrindines spalvas – geltoną, raudoną, mėlyną, kartu su balta, juoda bei pilka. Iš esmės de Stijl išreiškia visišką paprastumą ir abstrakciją.

Apatiniame aukšte iš garažo atsiveria studija, o už jos – sodas. Antrame aukšte, kurį su pirmuoju jungia iš studijos vedantys spiraliniai laiptai, įrengta į gatvę žvelgianti svetainė. Taip pat anksčiau belangis miegamasis, kuris dabar atsiveria į daugiafunkcę erdvę, skirtą tapybai ir jogai. Iš trečio aukšto virtuvės ir valgomojo patenkama į gyvenamąją ir darbo erdvę, kuri taip gali būti naudojama ir kaip vieta pramogoms.

Gerokai siauresniame nei tipiškas San Francisko 25 pėdų (7,62 m) sklypas įsitaisęs namas įrėmina įlankos panoramas, besidriekiančias šiaurėn.

Kylant į kiekvieną kambarį, regėjimo linija plečiasi, atsiveria kvapą gniaužiantys įlankos vaizdai. Šio namo priestatas atstoja kūrybinę erdvę, kurioje gimsta darbai, o kita dalis, atsigręžusi į gatvę, palikta kasdienėms funkcijoms.