Unikalus kupolo formos pastatas Vilniuje sulaukė rekonstrukcijos: ar išliks planetariumo funkcijos?

2022 m. kovo 29 d.

Jokūbas Baltrukonis.

jokubas@structum.lt

Nuo vasario pradžios rekonstrukcijai buvo uždarytas Vilniaus planetariumas. Po kelerių metų projekto derinimo, darbai pagaliau pajudėjo iš vietos.

 

Šis išskirtinės architektūros statinys sostinėje dar 1987 m. buvo sukurtas pagal architekto Roberto Stasėno projektą. Pastato akcentas – apvalus 12,5 metrų skersmens kupolas, kuriame buvo įkurta 166 vietų žvaigždžių salė su PRF – 2 ZEISS projektoriumi, galinčiu projektuoti apie 6 000 žvaigždžių.

2015 m. buvo nutarta, jog remonto reikalaujančio pastato atnaujinimo imsis žinomas šalies architektas Gintaras Čaikauskas, kartu su kolegomis Virginija Venckūniene, Simonu Čaikausku ir Andriumi Keiziku.

G.Čaikauskas portalui Structum.lt teigia jog mėgino susisiekti su pastato autoriumi R. Stasėnu, tačiau nesėkmingai.

„Labai gaila, tačiau norėdamas jį informuoti apie jau rengiamą statybos leidimą, netikėtai sužinojau, kad ankstyvą jo išėjimą užklojo pandemijos tyla“, – sako architektas.

Planetariumo pastato Konstitucijos pr. 12A atnaujinimo projektas eilę metų strigo. Anot G.Čaikausko, tokio pobūdžio laukimas nėra malonus nei vienam architektui.

„Kiekvienas architektas laukia rengto projekto įgyvendinimo. Gaila, kad dažnai nuo statybos leidimo iki realizacijos pradžios praeina nemažai laiko, o tuomet jau kyla naujų minčių ir idėjų, technologijos sparčiai žengia į priekį, natūraliai norisi ir pakeitimų. Svarbu, kad esminiai sumanymai būtų užkoduoti tokie, kurie greitai nepasentų nei moraliai, nei fiziškai, todėl dar kūrybos procese labai svarbu žvelgti į ateitį“, – sako jis.

 

vilniaus planetariumas

 

Pastatas sužavėjo dar vaikystėje

Planetariume G.Čaikauskas lankėsi dar būdamas jaunu architektu ir tuomet jam net neatėjo į galvą, kad po daugelio metų jis imsis šio unikalaus objekto renesanso.

„Tuo metu jis buvo ką tik pastatytas, išreiškė laikmečio nuosaikaus postmodernizmo idėjas, praeivių dėmesį patraukdavo neįprasta spindinčio kupolo forma. Dviejų aukštų tūris kontekstualiai formavo vieną iš architektų brolių Algimanto ir Vytauto Nasvyčių naujai kuriamo Vilniaus centro dešiniajame Neries krante išklotinės intarpų. Modernų perimetrą, artėjantį prie istorinio užstatymo, emocionaliai „tirpino“ nefunkcionali kolonada.

Susiklosčiusios viešosios erdvės inovatyvus humanizavimo sprendimas – istorinės Ukmergės gatvės fragmentas, paverstas pėsčiųjų pasažu, sėkmingai funkcionuoja iki šiol. Kaip žinia, Algimantas nevairavo automobilio, mėgo vaikščioti, taigi ir jo idėjos, šiuolaikiniame kontekste, siekiant nuvainikuoti autotransporto priemonių dominavimą mieste, vėl atrodo labai aktualios“, – teigia G. Čaikauskas.

 

vilniaus planetariumas

 

Kokios permainos laukia?

Numatyti pastato rekonstrukcijos darbai iš esmės nepakeis objekto architektūros koncepcijos ir tūrio: jo vidaus erdvės bus dalinai praplėstos, racionaliau panaudotos šiuolaikinėms funkcijoms, pritaikytos modernioms technologijoms.

Pirmame aukšte bus renginių ir konferencijų salės, gyvybės, chemijos mokslų, skaitmeninės gamybos, lazerių, mobiliųjų technologijų, vizualaus programavimo laboratorijos, poilsio erdvė su kavine bei visų šių funkcijų užtikrinimui reikalingos pagalbinės patalpos.

Antras aukštas skirtas išmaniųjų konstrukcijų, fizikos ir astrofizikos, šviesos technologijų laboratorijoms, mokymo kabinetams, kompiuterių klasėms, procesų vadovų darbo vietoms ir apskritimo formos planetariumo salei.

Bus esmingai sprendžiami pastato energinio efektyvumo klausimai, keičiami langai, atnaujinamos visos inžinerinės sistemos, sanitarinė įranga, įrengiamas liftas, renovuojama interjerų apdaila, baldai ir kt.

Vilniaus universitetas kartu su Vilniaus savivaldybe planetariume kuria STEAM atviros prieigos centrą. Tokie objektai numatyti ir kituose Lietuvos miestuose.

 

vilniaus planetariumas

 

„Tai bus visai šaliai aktualus objektas, padėsiantis nutiesti tiltą tarp vidurinio ir aukštojo mokslo, leisiantis moksleiviams pajusti tyrimų azartą ir atradimų džiaugsmą, pasirinkti visuomenei reikalingą profesiją, pradėti mokslininko, kūrėjo kelią, o taip pat nusibrėžti viso gyvenimo vektorių ir tikslus.

Šis terminas yra angliškas akronimas: Science – mokslas, Technology – technologijos, Engineering – inžinerija, Arts – menai ir kūryba, Math – matematika. Tai yra integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste“, – aiškina G. Čaikauskas.

Daugeliui sužinojus, jog bus atnaujinamas Vilniaus planetariumas, kyla klausimas, ar jame išliks planetariumo funkcijos bei kosmoso motyvai. Architektas nuramina – visa tai ne tik išliks, bet ir bus atnaujinta pasenusi įranga, įdiegiant modernias sistemas.

„Dar daugiau, sprendžiant objekto fasadų renovacijos klausimus numatyta juos padengti specialiu tinkleliu, šviesos pagalba leisiančiu išreikšti pagrindinių žvaigždynų kompozicijas. Tai suteiks tiek pastato raiškai, tiek ir greta esančio pėsčiųjų pasažo erdvei specifinę nuotaiką, išryškins objekto paskirtį ir charakterį, atitinkantį Vilniaus universiteto šūkį: „Hinc itur ad astra“ (iš čia kylama į žvaigždes)“, – pridūrė G.Čaikauskas.

Praėjusią savaitę portalas vz.lt skelbė, jog statybų įmonė UAB „Versina“ gavo 4,5 mln. eurų užsakymą įrengti Vilniaus universiteto STEAM centrą Vilniaus planetariumo patalpose.

Rekonstrukcijos projektą rengė UAB „Architektūros linija“ ir UAB „In Ace“ architektai.‎‎

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/09/STRUCTUM-soninis-baneris-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!