STRUCTUM konferencijos svečias – Nyderlandų dizaineris Corradino Garofalo: „Tvarumas yra labai abstraktus žodis“


Corradino Garofalo – išskirtinis dizaineris, gyvenantis ir dirbantis Eindhovene, Nyderlanduose, kurio darbai ne tik įkvepia, bet ir keičia požiūrį į dizainą. Dizainerio praktikoje daugiausiai dėmesio skiriama individų ir visuomenės santykiams, ypač domimasi kultūrinių vertybių vaidmeniu, apibūdinant žmonių santykius ir sąveiką socialinėse grupėse. Jo darbų esmė – nuolatinis noras eksperimentuoti, kurti unikalius, tačiau praktiškus dizaino sprendimus. Tai dizaineris, kuris moka harmoningai sujungti funkcionalumą ir estetiką, kad sukurtų produktus, kurie ne tik patenkintų estetikos troškulį, bet ir praturtintų kasdienybę tvariais ir naudingais sprendimais.

Corradino Garofalo kūryboje dominuoja subtilus minimalizmas ir išskirtinės detalės, kurie drauge formuoja jo unikalų požiūrį į dizainą. Jo talentas išryškėja ne tik per dizaino sprendimus, bet ir per nuostabius koncepcijų junginius, kurie patraukia dėmesį savo elegancija ir kokybe. Tai dizaineris, kuris sugeba ne tik įkvėpti, bet ir iššaukti diskusijas, kuriant inovatyvius ir stilingus dizaino sprendimus.

Prieš metinę „Structum“ interjero dizaino konferenciją „Universalus dizainas 2023 – apie kiekvieną iš mūsų, į kurią pranešimo skaityti atvyksta ir Corradino Garofalo, portalas structum.lt kalbina dizainerį apie jo kūrybą bei šiuolaikinio dizaino ir tvarumo sąveiką.

– Kaip pradėjote savo kelionę dizaino pasaulyje? Gal galėtumėte papasakoti apie savo karjeros pradžią?

– Mane visada žavėjo medžiagos ir kūrybinis darbas. Baigęs bakalauro studijas gavau galimybę dirbti pramonės gaminių dizaineriu. Tai paskatino mane ieškoti tiesioginio požiūrio į šią discipliną. Galiausiai įstojau į Socialinio dizaino magistro programą Eindhoveno dizaino akademijoje (DAE). Išties, DAE baigimą laikau savo profesinės karjeros pradžia. Nepaisant to, visi žingsniai, siekiant savo tikslo, buvo prasmingi.

– Kokie veiksniai jus įkvėpė tapti dizaineriu?

– Didžiausią įtaką padarė studijos. Įdomu tai, kad nebūtinai visos yra susijusios su kūrybiniu sektoriumi. Žinoma, reikšmingiausia buvo dailės instituto, kurį lankiau vidurinėje mokykloje, programa.

 – Kokie svarbiausi dizaino principai ar filosofija, kuriais remiatės kūryboje?

– Konkrečiam geografiniam regionui priklausiančių natūralių medžiagų naudojimas ir jose atsispindinčios kultūrinės vertybės.

 – Galbūt galite pasidalinti, kokius projektus laikote savo išskirtiniais ar labiausiai įdomiais ir kodėl jie jums yra svarbūs?

– Savo asmeniniuose tyrimuose visada siekiu nuoseklumo ir tęstinumo, todėl kiekvienas mano įgyvendintas projektas man yra unikalus. Kai kuriuose projektuose didžiausias dėmesys skiriamas medžiagoms ir fizinėms savybėms, kituose – vizualinei estetikai.

Kaip jūs integruojate tvarumo principus savo interjero dizaino projektuose?

– Tvarumo integracija niekada nėra pagrindinis mano projekto tikslas. Tvarumas dažnai yra natūrali mano požiūrio į kūrybinį procesą ir gamybą išdava. Mano darbai yra sumanyti kaip vienetiniai arba riboto tiražo rinkiniai. Tai reiškia, kad vienu metu gaminu tik vieną kūrinį, o jo pakartojimas, jei įmanoma, vyksta pagal poreikį.

 – Ar naudojate perdirbtas arba antrinio naudojimo medžiagas savo dizaino sprendimuose?

– Taip, kartais naudoju. Vis dėlto, mane žavi tos medžiagos, kurios buvo tarsi pamirštos dėl technologijų pažangos. Šių medžiagų dekontekstualizavimas dažnai duoda puikius rezultatus. Pavyzdžiui, su savo projektais „Dorico“ ir „Partenopea“ stengiausi įnešti išorę į vidų. Abi projekte naudotos medžiagos yra statybinės, tačiau jų savybės, susijusios su spalvomis, tekstūra ir išvaizda, pasakoja žinomas istorijas.

 – Kokios strategijos ar idėjos jūsų nuomone yra esminės siekiant sukurti tvarų dizainą?

– Mano nuomone, tvarumas yra labai abstraktus žodis, kuris be konkretaus konteksto reiškia labai mažai. Jeigu norime praktikuoti gyvenimo būdą, keliantį mažesnį poveikį šiai planetai, tvarumas turėtų tapti mąstysena, paliečiančia visus gyvenimo aspektus, o ne dizaino ypatybė, kurią reikia būtinai ir dirbtinai įtraukti. Taigi, visuomenėje būtini kultūriniai pokyčiai, o dizainas yra vienas iš veiksnių, galinčių įkvėpti šiuos pokyčius.

– Kokie ryšiai jus sieja su Lietuva?

– Jei atvirai, sieja nemažai dalykų. Visų pirma, tai mano brangūs draugai ir kolegos – Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas, kuriuos sutikau studijuodamas Eindhoveno dizaino akademijoje. Gavęs kvietimą į jų kuruojamą parodą, pradėjau bendradarbiauti su galerija „Vartai“ Vilniuje – vieta, kurioje turėjau galimybę dirbti su nuostabiais žmonėmis. Praėjusiais metais buvau pakviestas teisėjauti Lietuvos dizaino forumo organizuojamoje „Lietuvos dizaino“ prizo apdovanojimų teikimo ceremonijoje. Praėjusį mėnesį buvau pakviestas kaip kviestinis dėstytojas Vilniaus dailės akademijoje į seminarą apie AI poveikį dizaino praktikoje.

Norite išgirsti daugiau apie dizainerio Corradino Garofalo patirtį ir kūrybą? Registruokitės į nemokamą konferenciją „UNIVERSALUS INTERJERO DIZAINAS 2023 – apie kiekvieną iš mūsų“ ir apsilankę sužinokite dizaino tendencijas, pasisemkite naujų idėjų ir įkvėpimo.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Susiję straipsniai

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų