Kaip vyksta laivyba vidaus vandenų keliais?
Lietuvos Respublikoje yra 917 km vidaus vandenų kelių, iš kurių 822 km – valstybinės reikšmės, 60 km – vietinės reikšmės ir 35 km – perspektyvinių kelių. Europos susitarimu dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (angl. European Agreement on Main Inland Waterways of International Importance (AGN), toliau – AGN susitarimas) Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos einantis valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias yra ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41. Nuo Kauno iki Jurbarko palaikomas garantinis 1,2 m gylis, nuo Jurbarko iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto – 1,5 metro. Kiti svarbiausi eksploatuojami valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai – Kauno marių ruožas nuo Kauno Algirdo Brazausko HE iki Žemaitkiemio (Prienų r.), ruožas Neries upėje Vilniaus mieste.
2016 m. navigacijos laikotarpiu bendras eksploatuojamų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ilgis – 424,7 km. Palyginti su 2015 m., valstybinės reikšmės vidaus kelių ilgis padidėjo beveik 40 km – didesnės laivybos galimybės šiais metais atsivėrė Kauno regiono ir pamario laivų savininkams.
Laivybos sezono pradžia buvo paskelbta balandžio 25 dieną. Navigacija truks 199 paras iki lapkričio 9 dienos. Intensyviausiai laivyba vyksta Kuršių mariose, Kauno mariose, Nemuno žemupyje ir atskiruose Nemuno (Druskininkuose, Birštone, Kaune, Jurbarke) ir Neries (Vilniuje) upių ruožuose.
Kokios yra problemos, kaip jos sprendžiamos? Kaip galima pagerinti situaciją?
Pagrindinė problema, stabdanti pramoginės ir keleivinės laivybos plėtrą, – vandens transporto infrastruktūros stoka, t. y. prieplaukų, krantinių, laivų nuleidimo įrangos ir vietų trūkumas, o kuro kolonėlė yra tik Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje. Itin svarbus veiksnys, ribojantis laivybos, ypač krovininės, galimybes, – maži vandens gyliai. 2015 m. navigacijos sezono metu gyliai Nemuno upėje, dėl gerokai sumažėjusio upės vandeningumo atskiruose ruožuose siekė tik apie 1 metrą. Mažų gylių problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, ne tik gilinant upės vagą, rekonstruojant ar statant naujus hidrotechninius statinius, dar vadinamus bunomis, bet ir statant nedidelio aukščio slenksčius, t. y. patvankas su laivybos šliuzais bei reikalingomis aplinkosauginėmis priemonėmis. Pasaulyje tai plačiai taikoma praktika. Tačiau LR vandens įstatymo 14 straipsnio nuostatos draudžia patvankų statybą Nemuno upėje ir kituose vidaus vandenų keliuose.
Siekiant, kad Lietuvos vidaus vandenų kelių tinklas galėtų būti integruotas į Europos vidaus vandenų kelių tinklą, kelio E41 gylis ateityje turėtų būti toks, kad juo galėtų plaukti laivai su ne mažesne kaip 1,8 m grimzle, tai duotų postūmį krovininės laivybos plėtrai. Tam padėtų kompleksinių priemonių taikymas.
Kokiais teisiniais dokumentais grindžiama ši veikla?
Direkcija savo veiklą vykdo pagal LR susisiekimo ministerijos patvirtintą programą „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu, Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis, Aplinkosaugos sąlygomis vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms, Direkcijos įstatais ir kitais teisės aktais.
Kokie projektai dabar yra įgyvendinami? Ko iš jų tikimasi?
Direkcija planuoja įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „TEN-T tinklo E41 nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimas, I etapas“. Įgyvendinus projektą, sumažės farvaterio valymo darbų apimtys, pagerės laivybos sąlygos, be to, bus pagerintos reguliuojamų ruožų ekologinės, ichtiologinės ir landšaftinės sąlygos. Šis etapas apims Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Vilkijos, jo įgyvendinimo metu bus rekonstruotos bunos ir sutvarkyta upės vaga. Taip pat bus siekiama tęsti projekto įgyvendinimą ir kituose etapuose, tvarkant vidaus vandenų kelią iki Nemuno upės žiočių. Modernizuotas kelias E41 sudarys sąlygas Marvelės krovininės prieplaukos veiklai ir jos plėtrai.
Marvelės krovininė prieplauka pastatyta Kaune, ant kairiojo Nemuno kranto. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – Nemuno upės ruožas nuo Kauno hidroelektrinės iki Klaipėdos Nemunu ir Kuršių mariomis yra priskirtas tarptautinės reikšmės keliui E41.
Krovininės prieplaukos statybos darbų pirmasis etapas užbaigtas 2015 metais. Buvo sukurta reikiama minimali infrastruktūra bei sudarytos sąlygos švartuotis laivams: pastatyta 120 m ilgio krovininė krantinė, 0,65 ha ploto krovos ir sandėliavimo aikštelės, įrengti vidaus ir privažiavimo keliai, inžineriniai tinklai.
Tolesnė prieplaukos plėtra bus įgyvendinama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, vykdant koncesininko (prieplaukos operatoriaus) parinkimo procedūras. Prieplaukoje planuojama vykdyti krovinių iškrovimo iš laivų ir krovimo į laivus darbus, krovinių sandėliavimą (saugojimą) bei krovinių atvežimą ir išvežimą automobiliniu transportu.
Marvelės krovininės prieplaukos įrengimas reikšmingas žingsnis gaivinant krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenų keliais, nes reikiamos infrastruktūros nebuvimas – viena priežasčių, kodėl Lietuvoje neišplėtota krovininė laivyba. Sukūrus infrastruktūrą ir esant reikiamiems garantiniams gyliams (ne mažesniems kaip 1,20 m), Nemunu bus galima plukdyti krovinius konteineriuose, taip pat statybines medžiagas (skaldą, žvyrą, smėlį, gelžbetonį), metalo laužą, durpes, trąšas, sunkiasvorius ir stambiagabaričius krovinius. Jiems transportuoti vidaus vandenų keliais didesnių apribojimų beveik nėra.
Krovininės prieplaukos nauda Kauno regionui ir visai Lietuvai siejama su perėjimu prie mažiau energijos naudojančio transporto ir dalies krovinių perkėlimu iš sausumos kelių į vandens – dėl to turėtų sumažėti sausumos kelių apkrova ir avaringumas. Vidaus vandenų laivyba yra efektyvi energijos vartojimo atžvilgiu, labiausiai tausojanti aplinką, ekologiškai patraukli, mažinanti automobilių kelių apkrovas, CO2 ir kitas emisijas bei yra viena saugiausių transporto rūšių.
