Aktyviai veikianti Lietuvos architektų rūmų Urbanistinės plėtros darbo grupė pateikė siūlymus Aplinkos ministerijai dėl Lietuvos miestų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės sklypų pertvarkymo, – skelbia Architektų rūmų atstovai.
Rūmų atstovai skelbia, kad pastaraisiais dešimtmečiais, vykstant miestų urbanizacijos procesui šalyje, daugelis naujų urbanizuojamų teritorijų užstatomos padrikai, jos yra tarpusavyje nesusijusios, be reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Dažnai vystomi atskiri žemės sklypai, atsietai nuo miestų aplinkinių teritorijų, neįvertinant vientiso urbanistinio formavimo.
Planuojant atskirus sklypus, suformuojami neracionalūs kvartalai, privažiavimai, nekuriama bendro naudojimo viešųjų erdvių, nepaliekama priėjimų prie vandens telkinių ir pan. Viena iš esminių tokios situacijos priežasčių – teritorijų planavimo, urbanistikos teisinės bazės trūkumai, kurie neleidžia nuosekliai, kokybiškai planuoti urbanistinės plėtros teritorijas, sukuriant tinkamą gyvenamąją kokybę.
Siekiant spręsti šalyje susidariusias teritorijų planavimo problemas, Urbanistinės plėtros grupėje susibūrę architektai siūlo papildyti teritorijų planavimo teisinę bazę nuostatomis, kurios leistų naudoti pažangius kitos paskirties žemės sklypų formavimo metodus, pertvarkant juos į tinkamą urbanistinę struktūrą.
Siūloma parengti urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės sklypų pertvarkymo teisinius reikalavimus juos pagrindžiant šiais svarbiausiais principais:
• Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės sklypų pertvarkymo projektai rengiami pagal iš anksto parengto suplanavimo projekto sprendinius (kvartalams, jų grupėms ar miesto dalims parengtus detaliuosius planus ar bendruosius planus M 1:2000);
• Žemės sklypų pertvarkymas atliekamas bendrame konsoliduotame teritoriniame vienete, kuriame bendrai apjungiami visi žemės sklypai. Iš konsoliduoto teritorinio vieneto proporcinga teritorijos dalis pagal turimų žemės sklypų vertę ar plotą skiriama viešajai infrastruktūrai: gatvėms, želdynams, o likusi dalis paskirstoma žemės savininkams;
• Nustatyta sklypo ploto dalis – iki 30 % (preliminarus siūlymas) nuo kiekvieno žemės sklypo – skiriama viešąjai infrastruktūrai. Atlyginimas už skiriamą žemės dalį laikomas lygiaverčiu žemės savininkų gaunamai naudai (žemės vertės padidėjimas, infrastruktūros sukūrimas, teritorijų planavimo išlaidų padengimas).
• Numatant teritorijos inžinerinės infrastruktūros įrengimą už savivaldybės lėšas, žemės dalies skiriamos viešiesiems poreikiams procentas gali būti atitinkamai didinamas (alternatyva – savivaldybės infrastruktūros įrengimo mokesčio taikymas).
Rūmų pasiūlymus teisėkūrai galite rasti čia.
Urbanistinės plėtros darbo grupės pirmininkė Giedrė Ratkutė. Grupės aktyvus narys yra Kauno Technologijų Universiteto Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovas arch. dr. Evaldu Ramanausku.
Nuotr. Statinio architektas: E. Čekanauskas, 1979, ©N. Tukaj
