NT vystymo bendrovė „Unique properties“ vasarį gavo tvarkybos leidimą ir per artimiausius porą metų planuoja rekonstruoti kelis dešimtmečius apleistą unikalios tarpukario architektūros 1936 m. statybos administracinį pastatą – buvusio Lenkijos vartotojų kooperatyvo Vilniaus būstinę Vanagėlio g. 11.

Rekonstrukcijos darbai prasidės dar šiemet ir bus užbaigti 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje. Projekto architektai: studija „DO ARCHITECTS“.

1267 kv. m ploto dviejų aukštų su mansarda kultūros paveldo objektą vystytojas siekia atkurti išsaugant išskirtinį pastato fasadą, tūrį bei išlikusius vertingus išorės ir vidaus elementus – įvairią apdailą, langus, keramikinių plytelių grindis ir kt.

Daugiau kaip 30 metų šis pastatas buvo nenaudojamas, sovietmečiu priklausė geležinkeliams, bet tarpukariu buvo įtakingos prekybos organizacijos biuras su gyvenamosiomis patalpomis vadovams ar svečiams. Pastatą tarpukario retrospektyvizmo stiliumi 1926–27 m. suprojektavo inžinierius-architektas vilnietis Waclawas Syrtowtas.

Numatoma, kad atnaujintą pastatą galėtų išsinuomoti viena organizacija – diplomatinė atstovybė, kompanija ar ugdymo įstaiga. Tarpukario pastatą „Unique properties“ planuoja plėtoti greta dviejų naujų daugiabučių komplekso „Vilniaus džiazas“ Vanagėlio gatvėje – šie objektai sudarys vientisą, miestiečiams atvirą teritoriją, tačiau dėl skirtingos specifikos yra vystomi pagal atskirus projektus.

„Vilniaus džiazą” taip pat ketinama pradėti statyti dar šiemet, gavus statybas leidžiančius dokumentus. Teritorijoje jau buvo atlikti išsamūs archeologiniai ir architektūros tyrimai.

Vartotojų kooperatyvo valdyba

Vanagėlio g. 11 buvo suprojektuotas ir 1936 m. užbaigtas kaip Lenkijoje iki šiol veikiančio visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ (lenk. drauge, kartu) Vilniaus skyriaus valdybos administracinis pastatas. Šiuo metu pastatas yra netekęs stogo, nuirusi didelė dalis apdailos, įgriuvusi dalis rūsio perdangos, tačiau objektas yra išlaikęs įspūdingą fasadą ir kitas autentiškas detales.

Pastatą projektavo vilnietis inžinierius-architektas Waclaw Syrtowt – tikėtina, turėjęs lietuviškų šaknų, jo giminės pavardė galėjo būti kilusi iš „Sirtautas“. Sklypą kooperatyvas „Spolem“ 1926 m. įsigijo iš Šv. Juozapo sergančiųjų globos draugijos ir kone iškart pradėjo valdybos biuro pastato projektą, kuriam 1927 m. iškilmingai padėtas kertinis akmuo. Tačiau dėl finansinių sunkumų statybos darbus teko keleriems metams atidėti. Objektas galiausiai buvo užbaigtas 1936 m., pastate buvo biurai, didelė posėdžių salė, būstas kai kuriems valdybos nariams.

Vanagėlio g. 11 pastatas buvo suprojektuotas mišriu, dabar vadinamu „tarpukario retrospektyvizmo“, stiliumi. Antro aukšto fasadai buvo papuošti dideliais venecijietiškais langais. Dalis pastato buvo statyta kaip produktų sandėlis. Iki šių dienų gerai išlikusi gyvenamosios pastato dalies laiptinė, išlaikiusi autentišką konfigūraciją. Taip pat išliko turėklų žymės, krosnių apdaila, laiptinės aikštelių ir kelių patalpų keramikinių plytelių grindys, autentiškų langų rėmų fragmentai, keletas dekoratyvinių detalių.

Nuo II pasaulinio karo pradžios pastatas perėjo geležinkelių žinion ir buvo penkis kartus rekonstruotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pastatą įsigijo privatus asmuo, tačiau objektas nebuvo prižiūrimas, jį yra nuniokojęs gaisras. 2006 m. statant pietinį Senamiesčio aplinkkelį buvo svarstoma visą pastatą ar bent jo priestatą nugriauti, tačiau nesusitarus su savininku, paliktas vairuotojams iki šiol gerai pažįstamas susiaurėjimas Drujos gatvėje. 2021 m. šį sklypą su pastatais įsigijo prabangaus NT vystytoja UAB „Unique Properties“.

Ne vienintelis kūrinys

Beje, dar vienas įspūdingas W. Syrtowt darbas yra pasislėpęs kiemuose visai šalia Vilniaus Katedros. Tai – 1932 m. užbaigtas penkių aukštų „U“ formos kooperatyvo namas. 1928 m. įvairių profesijų atstovai – daugiausia gydytojai, teisininkai, inžinieriai ir valstybės tarnautojai – įsteigė bendrą įmonę (kooperatyvą) šiam daugiabučiui plėtoti, įsigijo sklypą vidiniame Tilto g. kieme ir iš W. Syrtowt užsakė architektūrinį sprendimą.

XX amžiaus pradžioje šis sklypas buvo pelkėtas, todėl namui panaudotos lengvesnės, tuo metu inovatyvios statybinės medžiagos – heraklito plokštės iš cemento ir medienos masės. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tokios plokštės buvo naudotos tik mažų namų statybai (pvz., keliuose objektuose Žvėryne, dabartinėje A. Mickevičiaus gatvėje), todėl jų taikymas stambiame daugiabutyje buvo savo meto inovacija.

Visgi šios plokštės itin pasiteisino ir užtikrino puikias šilumines ir priešgaisrines savybes, atsparumą nuo drėgmės ir pelėsio, ilgaamžiškumą bei mažesnę kainą. Kaip ir Vanagėlio g. pastatas, Tilto g. daugiabutis buvo pradėtas prieš pat 1929 m. prasidėjusią pasaulinę ekonomikos krizę.

Tilto g. pastatas buvo prijungtas prie elektros, vandens, dujų ir nuotekų tinklų, o rūsyje turėjo dujinį šildymo katilą, skalbyklą, rūbų džiovinimo ir lyginimo kambarį. Namo apdailai buvo panaudotos kokybiškos medžio ir keraminės medžiagos, taip pat plieno elementai. Namas turėjo 30 trijų arba keturių kambarių apartamentų, o jo statybos tuo metu kainavo 700 tūkst. zlotų.

Daugiabutį užsakęs kooperatyvas buvo itin patenkintas laiku užbaigtu, biudžeto neviršijusiu ir kokybiškai įgyvendintu projektu. Be apartamentų, daugiabutyje vėliau buvo įsikūrusi ir foto studija bei Lenkijos Jūrų ir upių lygos biuras.

Paties architekto W. Syrtowt biuras Vilniuje buvo įsikūręs kitame įspūdingame pastate – ir šiandien puikiai matomame bei išsilaikiusiame name Senamiestyje, Benediktinių g. 8. Tikėtina, kad architektas Vilniuje ir regione yra įgyvendinęs ir dar daugiau smulkesnių, privačių namų projektų.