Į dalyvavimą projekte „Išmanusis miestas 10“ Vilniaus savivaldybė žiūri kaip į puikią progą nuolat judėti į priekį, ieškoti inovatyviausių sprendimų, matyti ir jausti pasaulio tendencijų pulsą. Savivaldybė įsitikinusi, kad projekto metu sugeneruotos idėjos gali būti įgyvendintos. Daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui, solidarumui, orientuotam į kompetencijų konkurenciją ir naudą visai bendruomenei. Prie šio tikslo ketina prisidėti architektė Eglė Volungevičiūtė.
Vilniaus Šnipiškių seniūnijoje, kurioje sparčiai daugėja gyventojų, statomi nauji daugiabučiai namai, kuriasi jaunos šeimos. Aplink saugomą Skanseną esanti teritorija šiuo metu plėtojama chaotiškai, rizikuojant negrįžtamai prarasti vietos unikalumą ir sukurti aplinką, kurioje gyventojams trūks svarbiausios socialinės infrastruktūros.
Projekto dalyvė pasirinko būtent Medinių Šnipiškių projektą, nes ši teritorija ribojasi su dešiniuoju miesto centru ir yra mažai išvystyta infrastruktūros prasme.
„Trūksta patogumų ir nėra aišku, kaip toliau plėtoti šią miesto dalį sudarant geresnes gyvenimo sąlygas jos gyventojams. Ši miesto dalis yra įtraukta į urbanistinių saugomų teritorijų sąrašą, tačiau turi būti nustatyta, ką galima keisti, o ką – išsaugoti. Dešiniojo kranto miesto centro dalis vystoma stichiškai ir neatsižvelgiant į gyventojų poreikius. Statomi dangoraižiai, kurių vizualinė tarša yra jaučiama visoje senojoje miesto dalyje“, – komentuoja projekto dalyvė.
Architektė daug dėmesio skyrė bendros aplinkos, nuoseklios architektūros ir tvarios estetikos puoselėjimui. Didžiausi projekto dalyvės keliami lūkesčiai – suplanuoti teritoriją ir pritaikyti ją visuomenės poreikiams, pritaikant šiuolaikinės technikos galimybes. E. Volungevičiūtė pastebi, kad Lietuvos miestų planavime dažnai neatsižvelgiama į susiklosčiusią istorinę aplinką ir gamtinės aplinkos ypatumus. Privačių ir visuomeninių interesų nesuderinimas skatina konfliktą.
„Vilniaus miesto gamtinis karkasas suformuoja šio miesto ypatingą grožį ir unikalumą, nes pastatai gerai įsikomponuoja tarp kalvų ir žalumos. Labai gražios miesto panoramos, kurios matomos nuo kalvų viršaus. Kad būtų išsaugotas šis grožis centrinėje miesto dalyje, tiek kairiajame krante, tiek dešiniajame krante būtina riboti pastatų aukštį ir teritorijos užstatymo tankį. Pastatų tūriai neturi užgožti sakralinės architektūros kompleksų, kurie pasižymi žmogiškuoju masteliu ir yra ypač vertingi miesto kraštovaizdžiui“, – sako projekto dalyvė.
