Po itin aktyvios metų pradžios pardavimų apimtys Vilniaus pirminėje butų rinkoje rugpjūtį grįžo į įprastą lygmenį – per mėnesį vėl nuperkama 300–400 būstų. Tačiau 2021 m. vasara nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo gerokai karštesnė nei 2020 m. – abu Covid-19 šešėlio lydimus karštuosius sezonus palyginusi NT plėtotojai teigia, kad šių metų vasara turėjo ir daugiau išskirtinumų bei atskleidė, kur pirkėjai gali dairytis pigesnio būsto.
Per rugpjūtį Vilniuje buvo parduoti 399 butai, iš jų 180 – ekonominiame, 187 – vidutiniame, o 32 – prestižiniame segmente. Pasak įmonės finansų direktoriaus Luko Cicėno, toks pardavimų lygis analogiškas praėjusių metų rugpjūčiui, tačiau šią vasarą NT rinkoje fiksuotas ne vienas išskirtinumas.
„Šią vasarą NT rinkos pasiūla siekė 3300 butų, kai 2020 m. tuo pačiu metu buvo galima rinktis iš 4800 butų, tačiau mažesnė pasiūla nesutrukdė pardavimams – šią vasarą parduota 36 proc. daugiau butų nei 2020 m. Itin aktyvūs buvo vidutinės klasės būsto pirkėjai – šio segmento butų pardavimo greitis viršijo ekonominio būsto segmento pardavimus maždaug 25 proc.“, – komentuoja „Realco“ finansų direktorius L. Cicėnas.
Trūksta prestižinės klasės būsto
NT ekspertas teigia, kad didesnį aktyvumą vidutinio būsto segmente galėjo lemti prestižinės klasės būstų trūkumas – nors laisvų butų mažėjo visuose segmentuose, kritimas itin akivaizdus prestižinio būsto segmente, kur pasiūla sumažėjo 3 kartus.
„Šiuo metu prestižinio būsto segmento rinkoje formuojasi nemenkas „butelio kakliukas“ – pirkėjų yra gerokai daugiau, nei jiems siūlomų butų. Stebėdami rinkos dinamiką matome, kad nemažai NT vystytojų aktyviai dirba siekdami pirkėjams pasiūlyti prestižinės klasės turto. Taigi, prestižinio būsto pasiūla reikšmingai augs, tačiau kažin, ar spės patenkinti kylančią paklausą“, – svarsto L. Cicėnas.
Trūkstant prestižinės klasės būsto, pirkėjai nevengia dairytis išskirtinių variantų vidutinio segmento projektuose – didesnio ploto ar butų su terasomis. Tai viena pagrindinių priežasčių, lėmusių vidutinio segmento būstų pardavimų šuolį. Antra, išaugusiems vidutinio segmento butų pardavimams įtakos turėjo ir vasarą buvęs aktyvus statybų laikotarpis.
„Nuo praėjusios vasaros iki šios pirkėjams pasiūlėme 3 naujus projektus, taip pat turime gerokai įpusėjusias statybas, kur jau realiai galima užeiti ir apžiūrėti būsimus namus. Tradiciškai pirkėjai, matydami kylančius projektus, lengviau priima sprendimą įsigyti naują būstą. Juo labiau, kad yra pirkėjų, kuriems svarbu rinktis būstą ne vien iš brėžinio, bet ir matyti pradėtas statybas, kad galėtų aiškiau įsivaizduoti gyvenamojo namo vietą, jo būsimą tūrį aplinkoje“, – teigia L. Cicėnas.
Brangstančios statybos stumia į miesto pakraščius
Pasak L. Cicėno, NT rinka nerodo atvėsimo požymių – vien per rugpjūtį paviešinta 13 naujų daugiabučių projektų, kurie turėtų pirkėjams Vilniuje pasiūlyti apie 1000 naujų butų. Visų šią vasarą pristatytų NT projektų apimtis Vilniuje apima per 1600 naujų butų.
„Normalus butų sandėlio dydis Vilniuje būdavo 5000, tad naujų butų pasiūla padės esamą 3300 laisvų butų sandėlį kilstelti arčiau istorinio vidurkio. Didžioji dalis šių projektų yra ekonominio segmento būstai. Miesto centre mažėjant vystymui tinkamų sklypų, plėtotojai yra priversti trauktis į miesto pakraščius, kur pirkėjams gali pasiūlyti ne tik daugiau butų, bet ir palankesnes kainas“, – pasakoja ekspertas.
Šiuo metu vidutinė naujo būsto kaina už kv. metrą Vilniaus centre siekia 3500 eurų, kai atokesniuose mikrorajonuose galima įsigyti būstą ir už 1700 eurų už kv. metrą.
Anot NT eksperto, kylančias būsto kainas dar labiau pučia ne tik auganti pirminė būsto rinka, bet ir dėl pasaulyje užsitęsusios pandemijos vis dar brangstančios statybinės medžiagos.
„Projektų biudžetai, kuriuos rengėme praėjusiais metais, net nebaigus konkursų ir pasitvirtinus vos trečdalį statybų sąmatos, šiemet augo daugiau nei 20 proc. Pabaigus visus suplanuotus konkursus, biudžetas gali išsipūsti ir 50 proc. Laimei, statybų kainos augimą galima valdyti, nes kartu augo ir NT kainos, be to, statybas vykdome anksčiau įsigytuose sklypuose“, – komentuoja L. Cicėnas.
