Praėjusiais metais Kultūros ministerija kryptingai investavo į kultūros paveldo sektoriaus stiprinimą, siekdama ne tik išsaugoti paveldo vertybes, bet ir užtikrinti jų aktualumą šiuolaikinei visuomenei. Įgyvendinti dešimt projektų, kurie prisidėjo prie sektoriaus kompetencijų augimo, paveldo objektų priežiūros kokybės gerinimo ir kultūros paveldo prieinamumo visuomenei didinimo.
„Tikslines lėšas nukreipėme į kelias esmines kryptis: paveldo integraciją į ugdymo programas, specialistų ir restauratorių stiprinimą, tautinių mažumų paveldo išsaugojimą, prevencinę priežiūrą bei šio sektoriaus plėtrą. Tokiu kompleksiniu požiūriu siekiame, kad paveldo apsauga būtų ne fragmentiška, o nuosekli, apimanti ne tik fizinį išsaugojimą, bet ir būtinąsias žinias bei visuomenės įsitraukimą“, – sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdytame projekte „Kultūra atrakina: paveldo pažinimas mokytojams“ surengti mokytojams skirti kompetencijų kėlimo kursai, padedantys integruoti žinias apie kultūros paveldą į jų dėstomas disciplinas. Kursai sulaukė didesnio nei planuota švietimo sistemos darbuotojų susidomėjimo: per trejus metus juose dalyvavo beveik 2000 mokytojų.
Lietuvos etnografijos muziejaus 2025 m. pradėto projekto „Medinio pastato (sinagogos) demontavimo ir perkėlimo kursai bei perkėlimo metodikos sukūrimas“ metu siekiama medinę Kaltinėnų sinagogą Šilalės rajone perkelti į muziejaus ekspoziciją Rumšiškėse. Žydų bendruomenės palaikymo sulaukęs pastato perkėlimas leis išsaugoti prastos būklės istorinį objektą, reikšmingai papildys muziejuje esantį miestelio kompleksą svarbiu žydų kultūros paveldo liudijimu ir prisidės prie medžio restauravimo meistrų edukacijos. 2025 m. atlikdami sinagogos išrinkimo ir surinkimo darbus, meistrai įgijo patirties dirbti su kultūros paveldo objektais, reikalingos siekiant gauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Projekto pabaiga numatyta 2026 m. antroje pusėje.
Kultūros paveldo ekspertų asociacijos ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos organizuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursai 2025 m. sulaukė daugiau kaip 700 dalyvių. Jiems buvo sudaryta galimybė atsiskaityti už privalomą kvalifikacijos tobulinimą, kuris yra būtinas turint galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Siekiant, kad kvalifikacijos tobulinimo sistema geriau atlieptų pačių specialistų lūkesčius ir jų įvardytus poreikius, Vilniaus universiteto vykdyto projekto „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo analizė ir tobulinimo koncepcija“ metu suformuluoti tolesni specialistų kvalifikacijos kėlimo modeliai.
Pažangos priemonės lėšomis finansuotos tikslinės stipendijos trūkstamų specializacijų kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių rengimui Vilniaus dailės akademijoje ir Kauno kolegijoje. Stipendijos skirtos metalo dirbinių, skulptūros, tekstilės ir meninių (medinių) baldų restauravimo specializacijų paskutiniųjų kursų studentams. Šia finansine parama siekiama palengvinti restauratorių įsiliejimą į darbo rinką ir prisidėti prie ilgą laiką fiksuojamo šių specialistų trūkumo mažinimo.
Kultūros infrastruktūros centro vykdyto projekto „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“(FIXUS Mobilis) metu pabrėžta, kad naujoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijoje didelis dėmesys skiriamas prevencinės priežiūros darbams, kuriuos paveldo objektų valdytojai gali atlikti patys, be papildomo derinimo. 2025 m. siekiant stiprinti šiuos gebėjimus, parengti 7 nauji edukaciniai vaizdo įrašai, 14 vaizdo įrašų subtitruoti anglų kalba ir surengti 4 praktiniai mokymai paveldo objektuose. Skaičiuojama, kad projekto edukacinė medžiaga pasiekė 63 882 žmonių tikslinę auditoriją.
Kasmet nacionaliniu lygmeniu sertifikuojami kultūros keliai, o reikšmingiausioms iniciatyvoms teikiama tikslinė finansinė parama, padedanti kultūros keliams pradėti veiklą ir įsitvirtinti. 2025 m. dėmesys skirtas Vilniaus dailės akademijos kuruotam projektui „Kultūros kelių aktualizavimas: Pilių ir dvarų kelias“ ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos vykdytam projektui „Kultūros kelių aktualizavimas: Justino Marcinkevičiaus kelias“. Šie projektai parodo, kokį apčiuopiamą postūmį kultūrinio turizmo populiarinimui gali suteikti nuosekli valstybės finansinė pagalba, net ir esant ribotam finansavimui.
Projektai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinant Kultūros ministerijos pažangos priemonę „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“. Šiems dešimčiai projektų 2025 metais skirta 274 tūkst. eurų valstybės investicijų.
