Istorinio pastato renovacija kartais tampa savotišku architektūriniu tyrimu – tikroji erdvės vertė atsiskleidžia tik pašalinus ankstesnių remontų sluoksnius. Tai patvirtina 103 kv. m buto Prahoje projektas.
Studijos „OOOOX“ architektai ne tik pertvarkė nepatogią būsto planinę struktūrą, bet ir atrado bei atkūrė istorinius elementus, kurie tapo pagrindiniais naujojo interjero akcentais.
Prieš renovaciją butas buvo praradęs pirminę erdvinę logiką: maždaug prieš du dešimtmečius atlikti pakeitimai neatsižvelgė į istorines konstrukcijas, virtuvė buvo įsprausta į koridorių, o prie įėjimo suformuotos dvi nereikalingos pereinamosios erdvės.
Vienas vertingiausių buto elementų – dažytos medinės lubos – taip pat buvo paslėptos po vėlesniais apdailos sluoksniais.
Tapytos lubos tapo pagrindiniu interjero akcentu
Pagrindinė gyvenamoji erdvė suprojektuota aplink atkurtas dažytas medines lubas. Jos tapo kompoziciniu interjero centru, todėl nauji sprendiniai parinkti taip, kad neužgožtų istorinio elemento.
Renovacijos metu paaiškėjo ir sudėtingesnė konstrukcinė situacija. Architektai planavo pašalinti pertvarą, kuri nebuvo laikanti, tačiau ji stabilizavo trapias istorines konstrukcijas. Todėl jos vietoje įrengta plieninė sija, leidusi išsaugoti senąsias pastato dalis ir kartu atverti erdvę.
Dar vienas netikėtas atradimas laukė po sienų tinku – atidengtas viduramžius menantis akmens mūras. Architektai nusprendė jo neuždengti nauja apdaila ar dekoratyviniais elementais. Akmens faktūra išryškinama subtiliu, į baldus integruotu paslėptu apšvietimu.
Išsaugotas ir senasis kaminas, kurio konstrukcinė būklė buvo prasta. Užuot jį išardę, specialistai sutvirtino plieniniais žiedais ir paliko matomą interjere.
Sąmoningas senų ir naujų medžiagų kontrastas
Vienas svarbiausių projekto principų – aiškiai atskirti istorines konstrukcijas nuo šiuolaikinių interjero elementų. Senosios sienos padengtos tradiciniu plonu kalkiniu tinku, išlaikančiu natūralų paviršiaus netolygumą. Nauji vonios kambario tūriai ir kiti įterpti elementai, priešingai, pasižymi lygiais paviršiais, tiksliomis linijomis ir minimalistinėmis detalėmis.
Skirtingą buto atmosferą lemia ir jo orientacija. Į kiemą atsiveriančiose patalpose dominuoja akmens sienos, tapytos lubos ir santūresnis apšvietimas. Į gatvę orientuotos erdvės yra šviesesnės – čia daugiau natūralios šviesos patenka pro aukštus istorinius langus, o interjerą papildo išlikusios tinkuotos lubos.
Miegamasis – ne tik poilsio, bet ir kino erdvė
Pertvarkant buto planą, pavyko sukurti ne tik patogesnes bendrąsias erdves, bet ir papildomas funkcines zonas. Viename iš kambarių įrengta rami darbo ir poilsio vieta, o miegamasis suprojektuotas kaip daugiafunkcė erdvė.
Jame integruotas projektoriaus ekranas, kuris dieną atlieka užtemdymo funkciją, o vakare leidžia kambarį paversti namų kino sale. Miegamasis tiesiogiai jungiasi su vonios kambariu, kuriame taip pat paliktas atidengtas istorinis akmens mūras. Bute įrengta ir sauna bei antrasis vonios kambarys.
Projektas „Újezd“ parodo, kad istorinio būsto modernizavimas nebūtinai reiškia senųjų elementų slėpimą ar stilistinį jų imitavimą. Priešingai – kruopščiai įvertinus esamas konstrukcijas, atskyrus istorines ir naujas medžiagas bei pritaikius šiuolaikines funkcijas, galima sukurti interjerą, kuriame skirtingi laikotarpiai papildo vienas kitą.
Projekto duomenys
Projektas: „Újezd“
Vieta: Prahos Malá Strana rajonas, Čekija
Plotas: 103 kv. m
Architektūros studija: „OOOOX“
Autoriai: Radka Valová, Petr Vlach
Įgyvendinimo laikotarpis: 2024–2026 m.
Fotografas: Martin Zeman
