Vidutinė gyvenimo trukmė gerai ir negerai suprojektuotoje aplinkoje gali skirtis net iki 7,5 metų. Ir tai tampa iššūkiu, nes kaip šiandien vykusioje konferencijoje „Išmanaus miesto dimensija“ sakė Mathilde Marengo, australų-prancūzų-italų architektė, Katalonijos pažangiosios architektūros instituto fakulteto vadovė, daugiau nei 70 proc. planetos gyventojų gyvena miestuose. Todėl laikas kalbėti apie naujų technologijų intergraciją į urbanizuotose teritorijose vykstančius reiškinius.
Miestas – žmonėms
M.Marengo konferencijos metu, pristatė „Superblokus“ ir jų pritaikymą viešosiose erdvėse. Pilotiniai projektai jau įgyvendinti Barselonoje. Pranešėja prisimena, kad projekto idėja gimė, siekiant sumažinti oro užterštumą. Norėta grąžinti miestą žmonėms. Šis projektas leidžia net 60% gatvių grąžinti pėstiesiems. Kaip tai pavyko padaryti?
Miestas turi ambicingą planą pertvarkyti rajonų kvartalus, paverčiant juos „superblokais“. Idėja yra sujungti devynis miesto blokus, sudarančius aikštę. Vidaus gatvėse esantys automobilių keliai bus pakeisti pėsčiųjų ir dviračių takais, poilsio zonomis ir želdynais.
„Kuriant „superblokų“ dizainą, atsižvelgiama į gyvybingumą, tvarų judumą, žalias zonas ir biologinę įvairovę, tuo pačiu siekiant skatinti piliečių dalyvavimą. „Superblokų“ dizainas pertvarko miesto gatves, kad jos būtų orientuotos į tvarias judumo galimybes, pavyzdžiui, vaikščioti, važinėti dviračiu ir naudotis viešuoju transportu”, – pasakoja pranešėja. Pirmasis toks rajonas jau pertvarkytas.
Pagal naująjį dizainą automobiliai, motociklai ir autobusai yra tik gatvėse, esančiose už blokų ribų, o privačios transporto priemonės turi dar daugiau apribojimų. Žmonės, kurie turi automobilį ir gyvena tik pėsčiųjų zonose, gali patekti į vidaus kelius, bet tik 10 kilometrų per valandą greičiu, taip sumažindami bendrą perkrovą ir mirtinų eismo įvykių tikimybę. Miesto planavimo požiūriu šis projektas suderintas su Europos Sąjungos rekomendacijomis. Šis požiūris skatina socialinę sąveiką ir ekologiško transporto pasirinkimą.
Aplinkos epidemiologijos agentūros atliktas tyrimas nustatė, kad praėjusiais metais būtų galima išvengti apie 1200 mirčių, jei Barselona būtų atitikusi Europos Sąjungos rekomenduojamus oro kokybės standartus. Tyrime paminėti 18 700 ligų, kurių metu galima išvengti astmos priepuolių, ir 12 100 ūminio bronchito ir 600 hospitalizacijų, susijusių su širdies ir kraujagyslių sutrikimais. Be to, miesto eismas yra atsakingas už padidėjusį triukšmo lygį, kuris pasiekė 61% aukštesnį lygį, nei įstatyme nustatyta.
Projektą sudaro daugiau kaip 300 km naujų dviračių takų. Be to, mieste yra autobusų tinklas, aptarnaujantis daugelį pagrindinių kelių. Barselonos miesto ekologijos agentūros direktorius Salvador Rueda prognozavo, kad šios priemonės užtikrins, kad autobusai greitai ir patikimai aptarnautų viešojo transporto naudotojus visame mieste. Nauji dizainai bus įdiegti devyniose skirtingose Barselonos vietose, kurių apskaičiuota projekto vertė – 10 mln. EUR. Barselona yra pirma panaudojusi taktinį urbanizmą, kad sukurtų sveikesnes ir tvaresnes miesto vietas, prieinamas visiems.
Tačiau gyventojai šiuos pokyčius sutiko negatyviai. Iki kol jie patys galėjo prisidėti prie miestų planavimo. Anot M. Marengo, protestai pasibaigė, įdiegus naują inovaciją, t.y. programėlę „hablo”(kalbėk). Programėlės vartotojas, būdamas konkrečioje vietoje, gali fiksuoti ir komentuoti savo emocijas toje aplinkoje.
„Ši galimybė leidžia stebėti kaip kiekviena aplinka veikia žmogaus emocijas. Ji leidžia susikalbėti planuotojams su vartotojais”, – sako architektė.
Išmanus miestas neįmanomas be išmanios visuomenės
Architektei pritarė ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. Pasak jo, jeigu nereaguojame į ekologines problemas, mes nesame išmanūs. Išmanūs miestai neįmanomi be išmanios visuomenės. Kai žmogus įsijungia į planavimo procesą, jis tampa lyg tam tikras tos teritorijos savinaninkas. Asocijuoja teritoriją su savimi, prisiriša prie jos ir labiau ja rūpinasi.
Taip pat konferencijos metu apie naujas išmanaus miesto dimensijas kalbėjo: urbanistinio planavimo specialistas Martynas Marozas, urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis, Malmės urbanistas Džiugas Lukoševičius, „MASH Studio“ urbanistė Živilė Šimkutė, Vienos technikos universiteto dėstytojas, architektas, STUDIO CALAS įkūrėjas David Calas. Apie tai kaip keitėsi žmogaus vertės skalė istorijos raidoje bei ar šiuolaikinis išmanus žmogus geba rasti bendrą kalbą su istorine aplinka ir ar prieštaravimai tarp fizinių miesto struktūrų ir gyvenimo socialinių reikalavimų nenaikina miesto paveldo, kodėl „išmanaus“ pasaulio piliečiai turėtų ir ar turėtų puoselėti miestą „senelį“, pasakojo architektė Vilniaus regioninės architektūros tarybos pirmininkė, VGTU Architektūros fakulteto, Urbanistikos katedros vedėja, docentė Dalią Dijokienė.
STRUCTUM projekto „Išmanusis miestas” ir LITEXPO organizuota konferencija „Nauja išmanaus miesto dimensija” vyko 2019 m. balandžio 25 d. (ketvirtadienį), 10 val. LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius, 5.3 konferencijų salėje, parodos „RESTA“ metu.
