Matant šiandienį vaizdą, nėra jokių abejonių, kad naujasis Dariaus ir Girėno stadionas bus ypatingas objektas Kaunui ir visai Lietuvai. Žiūrovų erdvė talpins daugiau nei 15 tūkstančių sporto aistruolių. Ketvirtąją UEFA kategoriją atitiksiančiame daugiafunkciame sporto centre vyks ne tik aukščiausio lygio futbolo rungtynės, bet ir didieji koncertai bei kiti renginiai.

Užbaigus greta vykstančias uždaro maniežo statybas, ateityje Dariaus ir Girėno stadionas pretenduos ir į tarptautinius lengvosios atletikos čempionatus. Stadiono projektui įgyvendinti reikėjo daugiau nei 43 mln. Eur investicijų. Į šią sumą įskaičiuotas ir penkių teniso kortų bei požeminės automobilių aikštelės, skirtos tarnybiniam transportui, įrengimas.

Architektas Tomas Kuleša primena, kad ši teritorija kaip miesto sporto infrastruktūros kompleksas pradėta vystyti beveik prieš 100 metų. Stepono Dariaus iniciatyva nusausinus čia buvusią pelkę, 1925 metais pastatytas pirmasis Lietuvos sporto stadionas.

1979 metais pagal architektų Boleslovo Zabulionio, Jono Putnaus ir Kazimiero Šešelgio projektą baigta stadiono rekonstrukcija, kur įrengta 9 500 vietų žiūrovams. Pagal 1931 metais architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtą projektą 1934-aisiais pastatyti Lietuvos sporto universiteto rūmai (tuomet Fiziško auklėjimo rūmai), o 1938 metais pagal inžinieriaus-konstruktoriaus Anatolijaus Rozenbergo projektą pastatyta Kauno sporto halė, kurios rekonstrukcija baigta šiais metais (architektas Marijus Preisas).

Šiuo metu statomas Kauno lengvosios atletikos maniežas pagal UAB „Archas“ (autoriai Tomas Kuleša, Neringa Sobesčiukaitė, Gintaras Čepurna) projektą.

„Stadionas yra greta unikalios Europoje sengirės Kauno ąžuolyno. Vizualinė integracija gamtiniame ir istoriniame kontekste neprarandant sportinės dvasios estetikos buvo sudėtingas ir daug pastangų pareikalavęs procesas. Dariaus ir Girėno stadionas yra daugiafunkcis kompleksas. Čia turėjome suderinti ne tik specifinius UEFA, LLAF reikalavimus, bet ir suprojektuoti kompleksą, tinkamą masiniams kultūros renginiams. Tam tikrais atvejais šie reikalavimai nesiderino, prieštaravo vienas kitam, todėl rasti tinkamą sprendimą nebuvo paprastas uždavinys.

Kadangi pastatas yra miesto centre, tankiai urbanizuotoje teritorijoje buvo labai svarbu užtikrinti saugumą, išspręsti transporto, žiūrovų srautų, paskirstymo logistiką. Kadangi Lietuvoje UEFA standartus atitinkančių stadionų statybos tradicijos, švelniai tariant, nėra labai senos, daug ką darėme pirmą kartą ir tai tapo tarsi „ledlaužiu“, – apie objekto statybas pasakoja vienas iš projekto bendraautorių T. Kuleša.

Architektų teigimu, rekonstruojant cokolinį aukštą, įrengus vitrinas, patalpos atvertos į Šlovės alėją (stadiono prieigos). Taip sukurtos kelis tūkstančius kvadratinių metrų patalpų, kuriose gali įsikurti sporto klubai, biurai ir kitos, nebūtinai su stadiono veikla susijusios paskirtys. VIP pastatas suprojektuotas taip, kad jame ne varžybų metu gali būti rengiamos konferencijos, nedideli reprezentaciniai renginiai erdvėse, kurios turi išskirtinį vizualinį ryšį su Ąžuolynu ir stadiono aikšte.

Dalis pastato patalpų yra rekonstruotos, tad joms keliama energinio naudingumo klasė – „B“, na, o naujai statomos stadiono dalies patalpoms – „A“.

„Šiuo metu jaučiamės kaip tėvai, kurie išleidžia paauglį į gatvę. Tikimės, nepadarėme esminių auklėjimo klaidų, kad jis elgsis taip, jog nereikės „raudonuoti“. Na, o jei rimtai, visų pirma tai yra labai sudėtingas mechanizmas, kuriame yra suderinta daugybė specifinių futbolo, lengvosios atletikos, saugumo, logistikos reikalavimų. Toks mechanizmas, kuriame nei žiūrovai, nei sportininkai, nei aptarnaujantis personalas neturi jausti tų pastangų, kurios čia yra įdėtos, o visas dėmesys yra 7 000 m2 vejos plote ar aštuoniuose 400 m takeliuose vykstančiam veiksmui“, –pabrėžia architektas T. Kuleša.

Unikalūs apdailos elementai

Iš pagrindų atstatytą stadioną dengia išskirtiniai fasado elementai. Pagal pirminį sumanymą apdailą turėjo sudaryti medienos fragmentai, tačiau dėl itin jautrių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nuspręsta pereiti prie praktiško ir ilgaamžiško sprendinio – išskirtinai šiam projektui paruoštų aliuminio gaminių, aliuminio lamelių, kurios yra ilgaamžiškesnis ir patvaresnis sprendimas.

„Suskaičiavau 64 vien pastato fasado skirtingus eskizus iki tol, kol vieną gražią dieną man būnant komandiruotėje kolega Deivydas Pauža atsiuntė žinutę su tekstu: „Man rodos, radau „G“ tašką.“ Tiesa, jau radus „jį“ teko gana nemažai padirbėti, kol fasado idėja virto tuo, ką matote dabar. Paradoksas, kad tokios paskirties objekte fasadas yra mažiausiai svarbus elementas, neturintis jokios įtakos funkcijos užtikrinimui, tačiau, kaip įvaizdis, kaip miesto ženklas yra esminis.

Siekėme didelį pastato tūrį darniai integruoti istoriniame, urbanistiniame kontekste. Plastiška, „plazdanti“ stadiono tūrį juosianti vertikalių unikalių, specialiai šiam projektui sukurtų ir pagamintų lamelių struktūra atspindi pastato dinamišką sportinę / kultūrinę paskirtį, kartu jos plastiškumas atliepia gamtinį Ąžuolyno kontekstą“, – pasakoja T. Kuleša.

Architektas Mantas Navalinskas papildo, kad norint įgyvendinti plastišką fasado idėją 11 000 m2 ploto plieno templių laikomą stogą virš žiūrovų sėdimų vietų, plastiškų formų konstrukcijas, skirtas šviestuvams sumontuoti, – visos laikančiosios metalo konstrukcijos yra unikalios geometrijos. „Reikalingas labai atsakingas ir tarpusavyje suderintas projektavimo, gamybos ir montavimo statybų aikštelėje suderinamumas.

Architektūrinė fasado išraiška be 3D modeliavimo įrankių bei programavimo išmanymo būtų sunkiai įgyvendinama. Komandoje dirbo aukštos kvalifikacijos architektai ir konstruktoriai, kurie sugebėjo architektūrinę idėją paversti skaitmeniniu modeliu, kuri pagaminus atskirus konstrukcinius elementus ir juos sumontavus yra realizuota“, – pabrėžia architektas.

Komfortiškos, žymaus gamintojo kėdės 

Projekte dalyvavo LT PROJECT profesionalų komanda, sukaupusi ilgametės patirties projektų valdymo, verslo erdvių projektavimo ir įrengimo srityse. Dariaus ir Girėno stadione buvo sumontuota per 15 tūkst. gamintojo „THE BOX SEAT“ stadiono kėdžių.

Tai – aukščiausius standartus atitinkančios Olandijoje pagamintos kėdės, sumontuotos moderniausiuose pasaulio stadionuose, tokiuose kaip STADIUM BORDEAUX (architektų biuras „Herzog & de Meuron“, Prancūzija), „Emirates Stadium – FC Arsenal“ stadionas (Anglija), „Grand Stade du Harvre – FC LE HAVRE“ stadionas (Prancūzija), „Friends Arena“ – Švedijos nacionalinis stadionas (Švedija) bei daugybei kitų.

Pasak LT PROJECT vadovo T. Aleknavičiaus, svarbiausias reikalavimas buvo, kad kėdės atitiktų UEFA stadionuose keliamus reikalavimus. „Stadionams skirtos kėdės išsiskiria tiek konstrukcija, tiek medžiagiškumu, tiek kitomis svarbiomis naudoti savybėmis. Be to, buvo svarbu, kad kėdės skirtingoms funkcinėms dalims (žiūrovų kėdės, kėdės su staliukais žurnalistams, šildomos kėdės žaidėjams, „VIP Lounge“ kėdės) būtų iš tos pačios serijos. Taip stengtasi išlaikyti estetikos darną kiekvienoje erdvėje“, – pasakoja T. Aleknavičius.

Taip pat ARCHAS architektai parinko unikalią, geriausiai šiam stadionui tinkančią spalvą. Tribūnose montuojamos pilkos plastikinės kėdės, tinkančios iš dalies atviram stadionui.

Bendrovė džiaugiasi, kad galėjo prisidėti prie tokio reikšmingo projekto įgyvendinimo ir Kauno miesto stadione įrengti aukščiausių specifikacijų kėdes, kokiomis džiaugiasi sporto renginių žiūrovai naujausiuose Europos miestų stadionuose.

„Geras jausmas, kad Lietuvoje erdvių įrengime galime taikyti pažangiausius šių dienų sprendimus, nenusileisdami tiems, kurie taikomi naujausioje architektūroje kituose Europos miestuose. LT PROJECT nuolat tobulėjame ir siekiame, kad Lietuvoje būtų įgyvendinami naujausius sektoriaus pasiekimus atspindintys sprendimai“, – komandos sėkme džiaugiasi LT PROJECT vadovas T. Aleknavičius.

Bendrovė LT PROJECT atstovauja pasaulyje pripažintiems gamintojams iš JAV, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių. Jų profesionalumą ir kompetenciją vertina ir savo išskirtiniais atstovais Lietuvoje pasirinko tokios pasaulyje garsios kompanijos kaip „Haworth“ (JAV), „Herman Miller“ (JAV), „Lammhults“ (Švedija), „Sedus“ (Vokietija), „Actiu“ (Ispanija) ir daugelis kitų. Per 15-ka įmonės veiklos metų įmonė įgyvendino per 1 000 skirtingos apimties ir sudėtingumo projektų.

Funkcionalumą ir sklandų judėjimą užtikrinantys kėlimo įrenginiai

Tam, kad bet kuris pastatas būtų funkcionalus, patogus ir pirmiausia veiktų žmogui, labai svarbu užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą žmonių judėjimą pastate. Dideliuose, kelių aukštų pastatuose vertikalūs ryšiai ne mažiau svarbūs už horizontalius, todėl tokie projektai neįsivaizduojami be tikslingai suprojektuotų, įrengtų ir įvairioms žmonių grupėms pritaikytų liftų ir keltuvų.

Dariaus ir Girėno stadione (sporto arenoje) vertikalus judėjimas sprendžiamas keliais laiptinių ir liftų blokais. Modernaus dizaino, energiškai efektyvius ir rinkoje jau išbandytus liftus bei keltuvus projekte įrengė bendrovė „Paradis Liftai“.

Projektuojant naują objektą, svarbu iš anksto žinoti jame būsiančių liftų šachtų matmenis bei lifto pritaikymo funkcionalumą. „Liftams ir keltuvams tikrai ne visuomet keliami išskirtiniai reikalavimai, tačiau, kaip ir šiame sporto arenos projekte, visus reikiamus aplinkos parametrus ir srautų reguliavimą užtikrino bendrosios pastato sistemos, tačiau iš užsakovo pusės buvo pageidaujama rinktis modernaus dizaino, energiškai efektyvius ir rinkoje jau išbandytus liftus bei keltuvus“, – sako įmonės „Paradis Liftai“ pardavimo vadovas Povilas Mizgaitis. „Paradis Liftai“ įmonės sumontuoti „Orona,“ „Artico“ ir „Hidral“ gamintojų įrenginiai atitiko visus šiuos reikalavimus.

Bene daugiausia patirties krovimo technikos srityje Lietuvoje turinčios įmonės, sėkmingai dirbančios nuo 1992 metų, komanda yra visuomet pasiruošusi architektams pateikti detalius lifto brėžinius, padėsiančius projektuojant pastatus. Atsižvelgiant į individualaus pastato specifiką ir konkrečius poreikius, parenkamos skirtingos variacijos, kombinuojant kabinos, durų bei kitus parametrus: taip liftas kiekvienu atveju yra specialiai pritaikomas projektuojamam pastatui. Plačios lifto kabinų dizaino galimybės leidžia sukurti išskirtinį stilių ir taip paversti liftą dizaino akcentu naujame pastate ar išlaikyti bendrą patalpų stilių liftą priderinant prie esamos aplinkos.

Naujajame Dariaus ir Girėno stadione pasirinkti ekonomiški ir pasaulyje pripažinti „Orona“ gamintojo liftai. P. Mizgaičio teigimu, „Orona“ gamintojas yra bene daugiausia į tvarumą ir ekologiją investuojantis liftų gamintojas, o efektyvumas – tai šio prekės ženklo vienas iš pagrindinių bruožų. Dėl šių priežasčių tai – daugiausia parduodantis visos komplektacijos naujų liftų įrenginių gamintojas Europoje: net kas dešimtas parduodamas liftas – „Orona“ produktas.

Pasirinkta natūrali veja, skirta sporto stadionams

Dariaus ir Girėno stadiono projekte dalyvavo „Senųjų Kalvelių ūkis“, turintis ilgametės patirties vejų auginimo ir priežiūros srityje bei įrengiant natūralias futbolo stadionų vejas.

Pasak „Senųjų Kalvelių ūkis“ vadovės Gitos Opulskienės, svarbiausias jų uždavinys buvo kokybiška ir reikalavimus atitinkanti velėna, kuri sutartu laiku pasiektų objektą. Po velėnos klojimo buvo iš anksto suplanuoti vejos siuvimo darbai, todėl laiku tiekti ir sukloti veją buvo vienas iš pagrindinių tikslų.

„Kaip ir visiems klientams, svarbu vejos kokybė – ji tvirta, paruošta lygiais, tvarkingais ritiniais. Taip pat buvo svarbus sutartas velėnos paruošimo terminas, kas ir kėlė daugiausia iššūkių, nes vasaros pradžia buvo tikrai lietinga ir dėl gausių kritulių ne kasdien galėdavome dirbti“, – pasakoja G. Opulskienė.

Specialistė pabrėžia, kad tai pirmasis pagal aukščiausius reikalavimus įrengtas futbolo stadionas Lietuvoje, taip pat pirmasis, kuriam įrengti panaudota būtent ritininė veja. Pasak jos, toks įrengimo būdas populiarus užsienyje, tačiau Lietuvoje tai dar kol kas naujovė. Mūsų šalies stadionuose veja dažniau sėjama, ne klojama.

Toks vejos stadione įrengimo būdas sutaupo nemažai laiko, taip pat ir lėšų. Bendrovė prieš sezono pradžią gavo naująjį visiškai robotizuotą ir pirmąjį tokio tipo Baltijos šalyse velėnos nuėmimo kombainą, kuris ženkliai paspartina darbus.

„Dariaus ir Girėno stadionas nėra pirmasis stadionas Lietuvoje, kuriame žaliuoja mūsų ūkio veja. Jau devyneri metai sėkmingai naudojamas pirmasis stadionas su mūsų sėta veja Utenoje. Taip pat Tauragės miesto stadiono veja yra įrengta ir prižiūrima naudojant mūsų ūkio technologijas ir šiuo metu atrodo tikrai puikiai. Per tiek laiko, sukaupę žinių bagažą, pasiūlėme ir šiam stadionui tinkamiausią veją. Mūsų auginama veja ypatinga tuo, kad sudėtyje yra stoloninių svidrių, todėl šis mišinys labai greitai atželia atsiradus pažeidimų, kas ypač aktualu futbolo stadionuose“, – pabrėžia G. Opulskienė.

Architektas M. Navalinskas patvirtina, kad vienas svarbių išskirtinumų projekte – šildoma hibridinė veja. „Tai Lietuvoje unikalus inžinerinis sprendimas, kuris leis pailginti vejos naudojimo trukmę per metus. Tam panaudota apie 33 km šildymo vamzdelių, kuriais veja bus šildoma naudojant miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Natūralus vejos sluoksnis dideliu tankiu (kas 5 cm, 20 cm gylio) „susiūtas“ dirbtinio pluošto armavimo medžiaga, kuri užtikrina vejos atsparumą mechaniniam poveikiui“, – sako architektas.

Pasirinkti aliuminio sistemų lyderiai

UAB „Hydro Building Systems Lithuania“ šiame objekte prisidėjo pasiūlydama SAPA aliuminio sistemų sprendinius. Pasak UAB „Hydro Building Systems Lithuania“ vadovo Baltijos šalims Rimanto Staknevičiaus, konstrukcijų sudėtingumo ar išpildymo prasme šis objektas nebuvo išskirtinis. Bendrovė ir joje dirbanti komanda turi plačias ir lanksčias fasadinių aliuminio sistemų galimybes, todėl galėjo lengvai parinkti sprendinius pagal architektų norus.

„Aliuminio profiliams dažyti buvo parinkta unikali didesnio atsparumo išorės klimato poveikiui bei ilgaamžiškesnė spalva. Žinant objekto paskirtį ir prognozuojant žmonių srautus ateities renginiuose, svarbu, kad net ir tokioms mažoms detalėms yra skiriamas papildomas dėmesys“, – sako R. Staknevičius.

Dariaus ir Girėno stadione panaudoti aliuminio profiliai pagaminti iš šiandien tvariausio rinkoje aliuminio lydinio – „Hydro CIRCAL“. Tai yra unikalus aliuminio lydinys, gaunamas po gyvavimo ciklo iš rinkos surinktų ir perdirbtų senų aliuminio langų, durų ir fasadų. Atlikus daugiapakopį visiškai automatizuotą aliuminio laužo rūšiavimą ir perlydžius kruopščiai atrinktus tinkamus aliuminio „čipsus“, paruošiamas savo savybėmis naujam lydiniui niekuo nenusileidžiantis „Hydro CIRCAL“ lydinys, kurio sudėtyje yra ne mažiau nei 75 proc. perdirbto aliuminio. Iš šio lydinio gaminant naujus aliuminio profilius į aplinką išmetamas CO2 kiekis yra tik 2,3 kg vienam kilogramui aliuminio profilio! Tai yra beveik 4 kartais mažiau nei vidutinė Europoje sunaudoto aliuminio CO2 emisija.

„Taip šio projekto užsakovams ir rangovui nė nežinant naujasis Dariaus ir Girėno futbolo stadionas tapo pirmuoju Lietuvoje valstybės finansuotu objektu, kuriame panaudoti tvarūs aliuminio profilių sprendimai. Preliminariais skaičiavimais futbolo stadiono išorės vitrinoms, durims ir langams įrengti panaudojus SAPA aliuminio profilių sprendimus buvo sutaupyta ~140 t CO2 emisijų“, – pasakoja R. Staknevičius.

Efektyvesniam statybų procesui – pažangios konstrukcijos ir jungtys

15 tūkst. žiūrovų talpinantis Dariaus ir Girėno stadionas dėl savo dydžio ir architektūrinių elementų pareikalavo profesionalių ir efektyvių konstrukcinių sprendimų. Prie kokybiško ir sklandaus projekto įgyvendinimo prisidėjo įmonės „Peikko Lietuva“ specialistų komanda. Bendrovė turi didelį gelžbetonio jungčių asortimentą ir siūlo plataus naudojimo statybines kompozitines konstrukcijas, skirtas tiek surenkamajam, tiek monolitiniam gelžbetoniui, tad projektavimo ir statybų procesas buvo greitesnis, saugesnis ir tvaresnis.

Nuotr. Andrius Aleksandravičius

„Peikko Group“ korporacija pasaulyje pirmauja plonų perdangų konstrukcijų, varžtinių kolonų jungčių, surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio srityje. Orientuojasi į nuolatinį naujų, pažangių ir patikrintų gaminių bei sprendimų kūrimą, todėl buvo pasirinkta tinkamiausiu partneriu tokio nacionaliniu lygmeniu reikšmingo projekto kaip Dariaus ir Girėno stadionas statyboms. Šiam projektui įgyvendinti „Peikko Group“ priklausanti „Peikko Lietuva“ pasiūlė ne vieną efektyvų sprendimą, gamino ir tiekė tiek standartinius, tiek specialiai pritaikytus produktus.

Projekte buvo naudojami inkariniai varžtai HPM® ir kolonų padai HPKM®. HPM® – tai varžtinės jungtys, skirtos paprastam, greitam darbui ir patikimam sujungimui. Armatūriniai inkariniai varžtai ir kolonų padai naudojami atraminėms surenkamosioms gelžbetoninėms arba metalinėms konstrukcijoms jungti su pamatais ar kitais elementais.

Tokie tvirtinimo elementai naudojami sudaryti standžioms jungtims ir sandūroms tarp surenkamojo gelžbetonio kolonų ir kitų elementų. Kolonų padai yra įbetonuojami į kolonas, o inkariniai varžtai – į pamatus arba kitas kolonas. Dariaus ir Girėno stadiono projekte naudotas unikalus sprendimas: stadiono tribūnų atramai užtikrinti kolonos buvo sujungtos su sijomis netradiciniu būdu – didelis kolonų padų kiekis buvo įmontuotas į pačias laiptuotų tribūnų sijas.

Nuotr. Andrius Aleksandravičius

Taip pat šiam objektui buvo naudojamos „Peikko Lietuva“ pagamintos nestandartinės įdėtinės cinkuotos detalės. Jų paskirtis buvo užtikrinti didelių skerspjūvių gelžbetonio konstrukcijų stabilumą (standumą), sujungiant gelžbetonines kolonas ir laiptuotas sijas. „Tai unikalūs gaminiai, kurie buvo suprojektuoti ir pagaminti specialiai tik šiam objektui. Mūsų konstruktorių komanda drauge su objekto konstruktoriais suprojektavo ekonomiškiausią sprendimą, kurį įgyvendinome savo gamykloje bei pristatėme į statybos aikštelę“, – pasakoja „Peikko Lietuva“ pardavimo vadovas Linas Lelešius.

Nuotr. Andrius Aleksandravičius

Kiti pagal individualų užsakymą naujajam stadionui pagaminti elementai – armavimo sistemos PSB®. Tai puiki, visiškai gaminyje paslėpta gelžbetoninių gaminių sustiprinimo sistema, skirta monolitinėms plonoms konstrukcijoms arba didesniems surenkamojo gelžbetonio elementams. PSB® elementai apsaugo gelžbetonio gaminius nuo praspaudimo.

Dar vienas „Peikko Lietuva“ gaminys, panaudotas projekte, buvo TERAJOINT® laisvo judėjimo siūlės. TERAJOINT® surenkama jungčių sistema skirta didelio apkrovimo ir aukščiausio lygumo bei kokybės betono grindims. Šios deformacinės siūlės tinka visiems didelio ploto betonavimo būdams, įrengiant grindis ant grunto ir ant atraminių polių.

„Peikko Group“ veikia jau beveik 60 metų – įkurta 1965-aisiais. Ši tarptautinė kompanija siūlo inovatyvius ir laiko patikrintus sprendimus tiek architektams ir konstruktoriams, tiek projektuotojams, vystytojams, surenkamojo gelžbetonio ar pramoninių mašinų gamintojams. Tai, kad bendrovė siekia visus produktus gaminti savo gamyklose, leidžia užtikrinti aukštą gaminių kokybę bei lanksčius pristatymo terminus ir visa tai – aplinkai saugiu būdu. „Peikko“ specialistų komanda rūpinasi, kad klientų statybos procesai būtų paprastesni, greitesni, patikimesni ir atitiktų aukščiausius vietinius standartus.

Sukurtos tvarios monolitinės konstrukcijos

Projekte dalyvavo Šveicarų kompanija „Sika AG“ – specialios paskirties chemijos įmonė, užimanti lyderio pozicijas kuriant ir gaminant sistemas ir produktus statybų ir transporto pramonėje. „Sika“ turi patronuojamųjų įmonių 101 šalyje visame pasaulyje ir daugiau nei 300 gamyklų. „Sika“ įmonėje dirba daugiau nei 27 000 darbuotojų.

Naudojant „Sika® ViscoCrete®“ superplastiklius betono gamyboje, pagerėja šviežio betono mišinio apdirbamumas ir takumas. Dėl gaunamo mažesnio vandens kiekio betono mišinyje sumažinamas rišiklio poreikis, taip pat vandens kiekio mažinimas lemia didesnį betono struktūrinį tankį ir mažesnį cemento struktūros poringumą. Taip žymiai pagerinamas betoninių konstrukcijų ilgaamžiškumas ir mechaninės savybės.

Pasak „Sika“ produkto vadovo Audriaus Grinio, į monolitinių konstrukcijų betono mišinį dedamos tvarios medžiagos superplastikliai, kurie šiuo atveju 15 proc. sumažino CO2 emisijas betone. Standartiškai į 1 kub. m betono maišoma 3–4 kg superplastiklių.

Dariaus ir Girėno stadione suklota net 16 tūkst. kub. m monolitinių konstrukcijų betono mišinio. Projekto autoriams buvo svarbu, kad objekte būtų naudojamos ilgaamžės, tvarios ir kokybiškos medžiagos. Dėl šios priežasties ir buvo pasirinkti Šveicarų koncerno „Sika“ gaminiai. Be to, tokiam išskirtiniam objektui, kuris yra vienas didžiausių Baltijos šalyse, reikėjo ypač patikimo ir daug patirties turinčio partnerio. Kokybę užtikrina „Sika®“ produktams suteiktas standartas ir patirtis nuo 1910 metų“, – sako A. Grinys.

„Sika® ViscoCrete® D-187“ yra veiksmingas superplastiklis, turintis kelis veikimo mechanizmus, tokius kaip polimero grandinės absorbcija prie cemento dalelės ir didelių polimero molekulių sferinių kliūčių / barjero susidarymas tarp cemento dalelių. Taip dėl efektyvios vandens redukcijos susidaro didelio tankio, didelio stiprio ir sumažinto pralaidumo vandeniui ir kt. betonai.

Naujausi inžineriniai sprendimai, naudingi tiek projektui, tiek aplinkai

Dariaus ir Girėno stadiono projekte buvo siekiama kokybiškų inžinerinių sprendimų ir jiems reikiamų įrenginių, kurie ne tik garantuotų komfortabilų mikroklimatą, bet ir atitiktų visus aukščiausius energinius reikalavimus. Pagrindinis projekto užsakovo noras buvo pasirinkti patikimiausią rinkoje esantį tiekėją, kuris galėtų užtikrinti įrangos ilgaamžiškumą, priežiūrą, optimalius įrangos tiekimo terminus.

Šildymo ir vėdinimo sistemų tiekėju tapo bendrovė „Airwave Lietuva“ – puikiai savo srityje žinoma oro kondicionavimo, vėdinimo bei šildymo įrangos platintoja. Sukaupusi daugiau nei 20 metų patirtį, įmonė padėjo įgyvendinti aukštus Dariaus ir Girėno stadiono užsakovų reikalavimus ir pasiūlė aplinkai naudingą sprendimą su „Daikin“ produktu VRV.

Dariaus ir Girėno sporto arenoje buvo atsisakyta įprasto sprendimo – centrinio šildymo šaltinio ir pasirinktas energiškai efektyvesnis sprendimas, įmonės „Airwave Lietuva“ tiekiama bendra šildymo ir vėsinimo sistema VRV IV⁺. Įdiegtos VRV sistemos projekte turėjo užtikrinti ne tik sporto arenos vėsinimo, bet ir šildymo poreikius. Įmonės specialistams teko iššūkis tikslingai apskaičiuoti reikiamos įrangos galią, kad ji galėtų patenkinti abu šiuos poreikius esant kritinei lauko temperatūrai.

Dariaus ir Girėno sporto arenos projekte buvo sumontuoti „Daikin IV+“ kartos lauko blokai, kurie sukurti taip, kad pasiektų geriausią sezoninį efektyvumą ir kartu būtų užtikrintas maksimalus komfortas. Tam naudojama kintamo šaltnešio temperatūros funkcija. Kintamo šaltnešio technologija automatiškai pritaiko šaltnešio temperatūrą pagal apkrovą, kad būtų optimalus komfortas, ir padidina sezoninį efektyvumą iki 28 proc., palyginti su kita įranga.

„Airwave Lietuva“ yra oficialūs „Daikin“ atstovai Lietuvoje. Nuo 2019 metų „Daikin“ siūlo produktus pagal DAIKIN žiedinės ekonomikos iniciatyvą „Daikin LOOP“. Šios linijos produktai naudoja tik regeneruotą šaltnešį ir yra žymimi specialiu „Daikin LOOP“ ženklu. „Daikin“ įrenginiai šio projekto užsakovo buvo pasirinkti neatsitiktinai“, – sako „Airwave Lietuva“ pardavimo vadovas Tomas Vaitkus. – Tai buvo vienintelis gamintojas, kuris galėjo pasiūlyti tiek draugišką aplinkai, tiek aukščiausius energinius reikalavimus atitinkančią įrangą. Taip pat užsakovui buvo labai svarbūs tiekimo terminai. „Daikin VRV“ įranga gaminama „Daikin EUROPE“ gamykloje Belgijoje ir buvo pristatyta į objektą laiku.“

Tarp „Airwave“ oficialiai atstovaujamų gamintojų yra ne tik „Daikin“ prekės ženklas, bet ir „Thermia“, „Midea“, „Wolf, Emerson“, „Sharp“ ir keletas kitų žinomų prekės ženklų. Partnerių ir klientų ratas visose Baltijos šalyse jau viršija 200 įmonių. UAB „Airwave Lietuva“ siūlomų produktų asortimente šilumos siurbliai, buitiniai bei pramoniniai oro kondicionieriai ir vandeninės šaldymo sistemos, vėdinimo agregatai, oro sausintuvai, oro drėkintuvai, taip pat pagrindinės montavimo medžiagos ir aksesuarai.

„Mūsų klientai ir partneriai yra profesionalios vėdinimo, šildymo ir oro kondicionavimo, sistemų montavimo bei projektavimo įmonės, statybinės ir projektų vystymo kompanijos bei konsultantai. Dariaus ir Girėno sporto arenos projektas buvo tikrai išskirtinis savo dydžiu ir kompleksiškumu, tačiau galutiniu rezultatu labai džiaugiamės. Viskas pavyko puikiai ir laiku“, – sako T. Vaitkus.

Didžiausias iššūkis – nestandartiniai konstrukciniai sprendiniai

UAB „Konstrukcijų projektavimas“ kartu su MB „Inovatyvūs projektavimo sprendimai“, jau ne vieną sudėtingą projektą įgyvendinusi komanda, su malonumu priėmė iššūkį prisidėti prie unikalaus ir analogų Lietuvoje neturinčio projekto – Kauno Dariaus ir Girėno stadiono projektavimo, kuri turėjo pasirūpinti konstrukcine statinio darbo projekto dalimi.

Kalbant apie Kauno Dariaus ir Girėno stadiono projektą, beveik iš kiekvieno galime išgirsti, kad tai nestandartinis, pribloškiantis savo dydžiu ir architektūriniais sprendimais, taip pat pirmas tokio dydžio Baltijos šalyse stadiono projektas.

UAB „Konstrukcijų projektavimas“ konstrukcinės projekto dalies vadovas M. Apuokas pasakoja, kad pradiniame variante buvo numatyta išsaugoti pagrindinius tribūnų rėmus, tačiau pradėjus ardyti esamas konstrukcijas paaiškėjo esminiai esamų konstrukcijų trūkumai, todėl projekto metu buvo priimtas sprendimas senas konstrukcijas pakeisti naujomis, dėl to neplanuotai turėjo būti koreguojamas ir jau parengtas projektas.

Suprojektuoti nauji pamatai, monolito konstrukcijos, surenkamojo gelžbetonio tribūnų rėmai ir tribūnos, unikalaus fasado laikančiosios konstrukcijos bei kiti elementai, tačiau sudėtingiausias etapas buvo metalo konstrukcijų denginio projektavimas, – sakė konstruktorius R. Ambrasas. M. Slavinskas papildė jį, kad nestandartiniai sprendimai, templinės sistemos ir kabančios gembinės dalys ir reikalingas preciziškas tikslumas buvo iššūkis, prie kurio sprendimo ieškojimo visa komanda praleido ne vieną mėnesį, todėl matyti jau pastatytą stadioną yra didelis malonumas.

Projekto įgyvendinimo metu teko ieškoti ir priimti daug nestandartinių sprendimų, kurių retai pasitaiko įprastiniuose pastatuose. Galime paminėti templines sistemas, didelius tarpatramius, ilgas kabančiąsias stogo konstrukcijas, pastato konfigūraciją, kurioje visi elementai praktiškai unikalūs, nes stadionas sukasi, fasadai lenkti“, – sako M. Apuokas.

Besistengiantiesiems suvokti šio projekto sudėtingumą konstruktorius R. Ambrasas prasitaria, kad stadione buvo suprojektuota ir sumontuota daugiau nei dvidešimt tūkstančių skirtingų karštai cinkuotų elementų. Tai reiškia, kad atliekant statybos darbus nebuvo naudojamas suvirinimas vietoje, o tai reikalauja ypatingo tikslumo. Pašnekovas pabrėžia, kad stadionas turi gyvuoti ilgiau nei šimtmetį, todėl visos konstrukcijos ir turėjo būti masyvios, karštai cinkuotos.

Projekto dalies vadovas M. Apuokas priduria, kad projekto apimtį įsivaizduoti gali padėti skaičiai. Pavyzdžiui, projekte suprojektuotų panaudotų templių ir lynų, kurie laiko kabančiąsias konstrukcijas, bendras ilgis siektų beveik penkis kilometrus. Fasadui tvirtinti panaudotų lenktų lankų ilgis – daugiau nei šeši kilometrai. O štai cinkuoto metalo, panaudoto konstrukcijoms, apimtys siekia 1 400 tonų, kurioms sujungti panaudota net per 40 tūkst. varžtų.

„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie netrukus atidaromo modernaus stadiono, atitinkančio aukščiausius FIFA reikalavimus. Statybos vyko sklandžiai, nors projekto išskirtinumas pametėjo iššūkių, reikalaujančių neeilinių sprendimų.

„Tokiame projekte svarbiausia surinkti patikimą ir patyrusią inžinierių komandą“, – teigė konstrukcinės projekto dalies vadovas Marijus Apuokas, jam antrino ir pagrindiniai konstruktoriai Mindaugas Slavinskas ir Rytis Ambrasas, kurie dar pridūrė, kad šis projektas nebūtų įgyvendintas ir be kitų projekto dalyvių, kurie ženkliai prisidėjo prie konstrukcijų projektavimo.

Esame patenkinti įgyvendintu projektu ir užsakovų pasitikėjimu, juolab kad ilgai lauktas stadionas Kaune – tai matomas ir visuotinai reikšmingas objektas“, – sako UAB „Konstrukcijų projektavimas“ vadovas M. Apuokas.

Patikima žiūrovų apsauga ir srautų kontrolė 

UAB „Euroelektronika“ specialistai išskirtiniame stadione Kaune įrengė pažangius inžinerinių sistemų sprendimus, skirtus efektyviai kontroliuoti, komunikuoti ir atpažinti objekte besilankančius svečius.

Kaip teigė įmonės plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius, naujame stadione buvo įdiegta JAV gamintojo „Lenel“ integruota apsaugos ir įeigos kontrolės sistema su bendra duomenų baze bei sistemas sujungiančia specializuota programine įranga. Stadione įrengti 3 įėjimai su specializuotais viso ūgio turniketais, kurie leis efektyviai valdyti didžiulį žmonių srautą renginių metu. Taip pat įdiegta moderni stadionams pritaikyta vaizdo stebėjimo sistema, šiuolaikiškos elektroninės ryšių bei pagalbos neįgaliesiems iškvietimo sistemos.

„Džiaugiamės, kad šiame svarbiame Kaunui ir Lietuvai objekte galime pasiūlyti saugos ir kontrolės sistemas, grįstas vakarietiškais sprendimais ir pagamintas Europoje ir JAV puikiai žinomų kampanijų. Verta paminėti, kad pirmą kartą Lietuvoje viešajame sektoriuje bus panaudotos ypač didelės raiškos vaizdo kameros, kurios, įvykus tam tikram įvykiui, padės lengvai atpažinti stadiono lankytojus. Šiomis 12 MP raiškos kameromis bus galima identifikuoti kiekvieną, buvusį stadione. Ši sistema yra realizuota gerai žinomo JAV gamintojo „Motorola“ sprendinio pagrindu, kuriame yra nepriekaištinga vaizdo duomenų apsauga nuo įsilaužimo ir duomenų patekimo į piktavalių rankas. Tokie sprendimai yra įprasti visuose stadionuose, kur vyksta tarptautinio lygio varžybos“, – pasakoja V. Zinkevičius.

Anot įmonės plėtros direktoriaus V. Zinkevičiaus, įrengimo darbai buvo atlikti vadovaujantis aukščiausiais tarptautiniais ir ES standartais bei remiantis UAB „Euroelektronika“ specialistų patirtimi analogiškuose projektuose Lietuvoje, tarp kurių – „Philip Morris Lietuva“ ir „Intersurgical“.

„Didžiausia svajonė – būti ten, 15 000 sporto aistruolių minioje, kai Lietuvos futbolo rinktinė pagaliau muš įvarčius, arba kartu su 40 000 kitų dainuoti kokią nors roko baladę. Šitas „didelis namas“, kuris vadinasi stadionu, visų pirma yra emocija. Tai yra triukšmingų pergalių ir apmaudžių nusivylimų vieta, vieta, kur sudūžta svajonės, užgimsta naujos žvaigždės“, – sako architektas Tomas Kuleša.

Objektas: Dariaus ir Girėno stadionas

Užsakovas: Kauno miesto savivaldybė

Generalinis rangovas: UAB „Autokausta“

Architektas: UAB „Archas“ (autoriai Tomas Kuleša, Gintaras Čepurna)

Adresas: Perkūno al. 5, Žaliakalnis, Kaunas

Statybos darbų pradžia: 2018 m.

Statybos darbų pabaiga: 2022 m.

Vietų skaičius: 15315

Investicijos: 43 mln. eurų

Objekto plotas: 12 000 kv. m

Nuotr.: Arvydas Čiukšys ir Kauno savivaldybė