Balandžio 8 d. įvyko naujojo Smiltynės perkėlos kelto korpuso blokų sujungimo ceremonija. Šiuo įvykiu pažymėtas naujas laivo statybos etapas. Keltą statančios Vakarų Baltijos laivų statyklos (VBLS) teigimu, liepą laivas jau bus nuleistas į vandenį.
Smiltynės keltai – ypatingi
„Smiltynės keltai yra ypatingi, nes tai – populiariausi, daugiausiai šalies gyventojų plukdantys laivai. Smagu, kad vieną jų pastatė VBLS komanda. Laivų statyba – sudėtingas, globalios konkurencijos verslas ir didžioji mūsų statomų laivų dalis išplukdomi į Skandinaviją, Vokietiją ir kitur. Dėl to kiekvienas Lietuvoje liekantis laivas mums teikia papildomą džiaugsmą“, – sako Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
„Per marias perkeliamų keleivių srautas nuolat auga, kartu su juo auga ir mūsų atsakomybė prieš keleivius. Smiltynės perkėlos paslaugomis per metus pasinaudoja virš 2 mln. keleivių, pergabename virš 700 tūkst. transporto priemonių. Naujasis keltas neabejotinai pagerins mūsų paslaugų kokybę“, – įsitikinęs Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.
Smiltynės perkėlai VBLS stato 60 m ilgio, 14 m pločio universalų keleivinį-krovininį keltą. Juo bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Laive bus sumontuota šiuolaikinė, aukščiausius saugos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti įranga. Projektas išskirtinis tuo, kad šis keltas yra ne serijinės gamybos, o pagal konkrečius AB „Smiltynės perkėla“ poreikius statomas laivas. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.
Tradicinė ceremonija
Ketvirtadienį įvykusi tradicinė kylio padėjimo (keel laying) ceremonija žymi naują laivo statybos etapą. Jos metu lentelė, kurioje įrašyti laivo užsakovų bei statytojų pavadinimai, kartu su dvejomis tų šalių monetomis – šiuo atveju eurų monetomis, kurių aversuose pavaizduotas vytis – užvirinamos tarp jungiamų laivo blokų.
Vokietijos pakrančių apsaugos laivą šiuo metu statanti VBLS, anksčiau yra pastačiusi „iki rakto“ Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, pirmąjį Nepriklausomoje Lietuvoje žvejybinį laivą „Gitte Henning“, 103 m ilgio, vieną pirmųjų Europoje jūrinių vėjo jėgainių statybos ir aptarnavimo laivą „Wind Lift-1“ bei įgyvendino daug kitų įsimintinų projektų.
