Manoma, kad 2050 m. du trečdaliai pasaulio žmonių gyvens miestuose ir sunaudos daugiau kaip 70 proc. visos energijos, o jų veikla išskirs tiek pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Augant miestų gyventojų skaičiui, didės ne tik paslaugų paklausa, bet ir išteklių poreikis, o tai apsunkins energijos, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, mobilumą ir kitas paslaugas, kurios būtinos miesto klestėjimui ir tvarumui užtikrinti. Spręsti infrastruktūros problemas padeda modernios technologijos ir skaitmeninimas.
Naudojant skaitmenines ir telekomunikacijų technologijas, kuriami išmaniai valdomi miestai, kuriuose viešosios paslaugos ir infrastruktūra tampa efektyvesni. Išmanusis miestas apima ne tik informacines ir ryšių technologijas (IRT), kad būtų geriau naudojami ištekliai ir išmetama mažiau teršalų. Siekiant tvarumo, kuriami pažangesni transporto tinklai, modernizuojamas vandens tiekimas ir atliekų šalinimas, taikomi efektyvesni pastatų šildymo būdai. Be to, miesto administracija tampa interaktyvi, o viešosios erdvės saugesnės. Taip pat geriau tenkinami senstančios visuomenės poreikiai.
Nėra absoliutaus išmaniojo miesto apibrėžimo. Išmanusis miestas – tai procesas, kurio metu miestai tampa gyvybingesni ir atsparesni, todėl greičiau reaguoja į naujus iššūkius. Tai tokia teritorija, kurioje veikia įvairių tipų jutikliai ir taikomi elektroniniai metodai duomenims rinkti. Populiari nuomonė išmaniuoju miestu laikyti tą miestą, kur skaitmeninis ir fizinis pasauliai susieti žmonių ir visuomenės labui: geresni sprendimai, pagrįsti geresnėmis įžvalgomis iš geresnių duomenų, lemia geresnę šiandieną ir ateitį žmonėms bei planetai.
Skaitmeniniai duomenys ir technologijos naudojami paslaugų ir infrastruktūros efektyvumui bei tvarumui padidinti, skatinti ekonomikos plėtrą ir pagerinti mieste gyvenančių ir dirbančių žmonių gyvenimo kokybę. Iš sukauptų duomenų gautos įžvalgos naudojamos efektyviai valdyti turtą, išteklius ir paslaugas. Duomenys analizuojami, kuriant eismo saugumo ir transporto sistemas, tobulinant komunalinių paslaugų teikimą, mokyklų, ligoninių, bibliotekų darbo organizavimą, nusikaltimų prevenciją, gerinant miesto viešųjų paslaugų kokybę, veiksmingumą ir interaktyvumą, mažinant išlaidas ir išteklių sunaudojimą bei stiprinant piliečių ir valdžios ryšius.
Miestai varžosi dėl karūnos
Šiemet Singapūras, Seulas ir Londonas buvo nurodyti kaip išmaniausiai valdomi miestai lyderiai „Top 50 Smart City Government“ reitingų leidinyje, kurį kovo mėnesį paskelbė pasaulinė konsultacijų bendrovė „Eden Strategy Institute“. Dažniausiai išmaniųjų miestų reitingai grindžiami tokiais veiksniais, kaip diegiamų technologinių sprendimų skaičius ar miestų patrauklumas investicijoms, bet šiame tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama išmaniajam miesto valdymui, kaip pagrindiniam pažangaus miesto plėtros varikliui. Tyrėjai vertino miestus, remdamiesi dešimčia rodiklių, įskaitant viziją, lyderystę, pastangas skatinti naujoves ir remti talentus, atsparumą iššūkiams ir iniciatyvumą juos sprendžiant, prisitaikymo galimybes bei efektyvų pažangaus miesto finansavimą.
Kiti miestai, patekę į išmaniausiųjų dešimtuką: Barselona, Helsinkis, Niujorkas ir Šanchajus. Be to, į šių metų „Top 50“ sąrašą pateko 18 naujų miestų, įskaitant Taliną ir Oslą, bei keli sparčiai modernėjančios Kinijos miestai, kaip Hangdžou, Guangdžou, Čengdu ir Čongčingas.
Singapūras nuolat pirmauja tarp „karūnuotųjų“ išmaniausiai tvarkomų miestų ir yra išmaniausias miestas pasaulyje, skaitmeninę iniciatyvą „Smart Nation“ pradėjęs įgyvendinti 2014 metais. Akcentuojamos tokios miestų iniciatyvos, kaip Singapūro nacionalinė skaitmeninės tapatybės programa „SME Go Digital“ ir „LifeSG“, teikianti daugiau nei 40 skaitmeninių viešojo sektoriaus paslaugų. Nors pastaraisiais metais Singapūro pastangos buvo nukreiptos į šių paslaugų plėtrą, tenkinant piliečių poreikius, bet COVID-19 pandemijos metu miestui kilo problemų: buvo nepaisoma migrantų interesų, taip pat didėjo privatumo pažeidimų, susijusių su kontaktų atsekimo technologijomis „Trace Together COVID“. Nors programa buvo sukurta kontaktams atsekti ir pandemijos tikslams, bet, kaip paaiškėjo, policija galėjo prieiti prie jos naudotojų duomenų.
Skaitmeninės iniciatyvos – patogiam londoniečių gyvenimui
Londonas, kaip vienas išmaniausiai valdomų miestų lyderių, įvertintas už projektą „Smarter London Together“ (liet. „Pažangesnis Londonas drauge“), sostinės bendradarbiavimą su vietos savivalda bei pilietinių iniciatyvų „Mayor’s Civic Innovation Challenge“ siūlomus socialinių problemų sprendimo būdus. Jų tikslas – suburti Londono viešąjį sektorių ir dideles privačias modernių technologijų kompanijas kartu spręsti aktualiausias Londono problemas, naudojant skaitmenines technologijas.
Demokratizuojant miesto planavimą „GLA Planning“ (angl. Greater London Authority), sukurtas atvirojo kodo 3D portalas „PlanBase“ suteikia galimybę gyventojams ir projektuotojams aptarti 3D formatu projektų pasiūlymus tiesiogiai, analizuoti ir komentuoti, be to, padeda londoniečiams geriau suvokti būsimus pokyčius visame mieste. Metropolio policija, saugos tarnybos ir piliečiai bendradarbiauja naudodami technologijas, siekdami sustabdyti teroristinės ir smurtinės ekstremistinės medžiagos plitimą internete: programa „iREPORTit“ leidžia londoniečiams anonimiškai pranešti policijai apie pastebėtą teroristinį turinį.
Skaitmeninės krovinių gabenimo Londone naujovės daro miestą švaresnį, o prekių ir paslaugų judėjimą – efektyvesnį. Skatinamas elektrinių transporto priemonių naudojimas ir remiama jų įkrovimo infrastruktūros tinklo Londone plėtra. Universali elektrinių transporto priemonių įkrovimo ir duomenų prieigos konsolė „Connected Curb“ sėkmingai diegia EV įkrovimo prieigas Londono gyvenamuosiuose rajonuose. Šių gyventojai raginami pereiti prie tvaraus mobilumo ir kurti modernias gyvenamąsias erdves, kuriose būtų švaresnis oras ir mažesnis triukšmas, o aplinka būtų patrauklesnė gyventi. EV įkrovimo taškai palaiko daiktų internetą (IoT).
Londono aktyvių kelionių programos iššūkis – priversti daugiau žmonių keliauti pėsčiomis ar dviračiu. „Go Jauntly“, pėsčiųjų takų ir žemėlapių paieškos programa, skatina daugiau londoniečių vaikščioti pėsčiomis dalį kasdienės savo kelionės. Technologijos padeda spręsti Londono transporto problemas.
Skaitmeninis Seulas ir saugo, ir glumina savo piliečius
Seulas reitinge yra įvertintas už duomenų valdymo programas, plačiu mastu diegiamas skaitmenines naujoves kasdieniame piliečių gyvenime, išmaniąją infrastruktūrą ir išmanias viešąsias paslaugas, viešojo bei privataus sektoriaus partnerystę. Nuo 2011 m. Seulą siekiama paversti „didžiųjų duomenų sostine“. Didžiųjų duomenų pagrindu sukurtas projektas „Smart City, Seoul“ įgyvendinamas visose srityse. Skaitmenizavimas apima eismo, saugumo, aplinkos, gerovės, ekonomikos ir administravimo sritis. Dėl sprendimų taikymo masto ir platumo Seulas yra tikrai išskirtinis: retai tiek daug naujovių vyksta visuose vieno miesto sektoriuose. Čia siekiama sujungti geriausias pasaulyje IRT technologijas ir infrastruktūrą bei miesto sukauptus administracinius duomenis su pagrindinėmis ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijomis, tokiomis kaip daiktų internetas (IoT) ir „blockchain“, kad būtų teikiamos naujos paslaugos. Visame Seule veikia viešasis belaidis internetas. Saugumą mieste užtikrina išmaniosios stebėjimo kameros.
Miesto gyvenimo duomenis Seulas kaupia naudodamas daiktų interneto jutiklius, kurių iki 2022 m. bus įdiegta 50 tūkstančių. Mero tarnyba kaupia informaciją iš 290 šaltinių, iš kurių meras gali realiuoju laiku gauti informacijos suvestines bei vaizdus. Seulo „Open Data Plaza“ suteikia prieigą prie daugiau nei 5 tūkst. duomenų rinkinių, kurie apima daugumą miesto gyvenimo sričių – pradedant sveikata ir baigiant būstu.
Naudojant duomenis, buvo išanalizuoti trys milijardai mobiliųjų skambučių įrašų, nustatytas vėlyvo vakaro skambučių skaičius į taksi įmones ir taip sukurtas naujo naktinio „Pelėdų autobuso“ maršrutas bei dažnis, kuris tenkina vakarėlių dalyvių ir naktinės pamainos darbuotojų poreikius. Daiktų interneto pagrindu veikia bendroji automobilių statymo sistema „Shared Parking“, naudojanti jutiklių informaciją. Tai padeda gyventojams realiuoju laiku rasti laisvų automobilių stovėjimo vietų ir, naudojantis išmaniojo telefono programa, rezervuoti vietą bei sumokėti už stovėjimą.
Saugumą mieste užtikrina išmaniosios vaizdo stebėjimo kameros, naudojančios dirbtinio intelekto technologijas. Jos automatiškai stebi ir atpažįsta muštynes, padegimus, agresyviai nusiteikusių piliečių susibūrimus ir kt. Miesto skambučių centre įdiegta bandomoji autonominė programa, paremta dirbtinio intelekto (AI) technologija „Chatbot“, kur robotai atsako į piliečių klausimus.
Kurdama miesto plėtros planą arba statydama naujus pastatus, miesto valdžia imituoja, kaip tai paveiks esamą miesto aplinką, naudodama 3D pagrįstą virtualų Seulo vaizdą. 3D pagrindu sukurta virtualioji Seulo planavimo sistema ir skaitmeninės platformos leidžia piliečiams aktyviai dalyvauti kuriant savo miesto ateitį.
Plečiant socialinio aprūpinimo senyvo amžiaus žmonėms infrastruktūrą, analizuojami gyventojų tankio pagal amžiaus grupes duomenys ir nusprendžiama, kur mieste reikalingos naujos socialinių paslaugų įstaigos. Apie 10 mln. gyventojų turinčiame Seule gyvena senstanti visuomenė: 14,4 proc. gyventojų (1,4 mln.) yra vyresni nei 65 metų. Prognozuojama, kad iki 2026 m. vyresnio amžiaus gyventojai sudarys daugiau nei 20 procentų.
Skaitmeniniai duomenys kaupiami ir vienišų vyresnio amžiaus miesto gyventojų saugumui užtikrinti. Įdiegti duomenų jutikliai realiuoju laiku fiksuoja judesį, temperatūrą, drėgmę, apšvietimą vienišų, ligotų senyvo amžiaus žmonių namuose. Jeigu per tam tikrą laiką joks judėjimas neaptinkamas arba jei nustatomi nenormalūs temperatūros, drėgmės ar apšvietimo svyravimai, duomenis stebinčios tarnybos darbuotojai nedelsdami susisiekia su gyventoju, apsilanko jo namuose ir imasi skubių priemonių, pavyzdžiui, iškviečia medikus. Kai kurie seni žmonės serga demencija, kartais dėl sutrikusios klausos su jais sunku susisiekti telefonu arba jie gyvena užsisklendę ir nenori lankytojų – IoT judesio jutiklių duomenys gelbsti jų gyvybes. Be to, jutiklių duomenys leidžia pagerinti ne tik vienišų žmonių, bet ir jų kaimynų būsto sąlygas, nes dažnai padeda užkirsti kelią komunalinėms avarijoms butuose.
Siekiant Seulą paversti „didžiųjų duomenų sostine“, projektui skiriama per 1,2 mlrd. JAV dolerių. Jaunimas didžiuojasi, kad Seulas virto pasauliniu aukštųjų technologijų megapoliu. Bet pagyvenę žmonės dažnai jaučiasi sutrikę, kai sunkiai perpranta ne tik skaitmenines technologijas ir paslaugas, bet netgi skundžiasi, kad nemoka naudotis, pavyzdžiui, modernia durų telefonspyne savo daugiabutyje. O kai kuriems vyresniems gyventojams tenka atsisakyti automobilių, nes gatvių, kelių ir daugiaaukščių viadukų tinklas Seule keičiasi taip greitai, jog bent tris mėnesius nevažiavęs kažkuria kryptimi 60-metis sutrikęs neberanda kelio savo gimtajame mieste.
Pirmenybė miesto infrastruktūros pokyčiams
Dar niekada nebuvo taip svarbu, kad miestai taptų išmanesni, efektyvesni ir tvaresni. Senieji Europos miestai jaučia spaudimą atnaujinti senstančią infrastruktūrą. Dėl COVID-19 pandemijos, didėjančių tvarumo įsipareigojimų, išteklių apribojimų ir nuolatinio miestų augimo reikia naujų investicijų. Miestams kyla didžiulis spaudimas pereiti prie mažiau taršių energijos sistemų, investuoti į pažangiuosius tinklus, naujos kartos energijos perdavimo ir skirstymo tinklus, kurie gali automatiškai stebėti energijos srautus ir atitinkamai prisitaikyti prie pasiūlos bei paklausos pokyčių. Prieiga prie švaraus vandens, geresnis nuotekų bei atliekų tvarkymas taip pat sprendžiami pasitelkiant pažangius sprendimus ir modernias technologijas, kurios gali paspartinti perėjimą prie pažangesnio gyvenimo.
Išmaniosios technologijos nukreipiamos teikiant pirmenybę miesto infrastruktūros pokyčiams. Miestai tampa ne tik protingi, bet ir tvarūs bei atsparūs šiandienos iššūkiams. Tokio miesto verslas gauna ekonominės naudos iš naujovių ir pažangos. Pavyzdžiui, prekyba tampa efektyvesnė, kai miestai gali susiplanuoti transporto maršrutus ir pradeda naudoti dinamišką maršrutų planavimą, kad optimizuotų veiklą ir prekybos ekonomiką. Įmonėms ir valdžiai atviri duomenys leidžia realiuoju laiku pamatyti, kaip individualūs sprendimai svarbūs visai infrastruktūrai. Padidėjęs efektyvumas sukuria teigiamą poveikį aplinkai, kai miesto sistemos (pavyzdžiui, vanduo, elektra ar eismas) geriau derinamos pagal prijungtų duomenų galią, be to, sumažėja išmetamų teršalų ir atliekų, nebešvaistoma energija. Sujungta ir duomenimis pagrįsta miesto transporto infrastruktūra yra kur kas efektyvesnė ir protingesnė. Eismo duomenys gali optimizuoti transporto priemonių srautus mieste. Gyventojai gali stebėti viešąjį transportą realiuoju laiku. Prieigą prie skaitmeninių išteklių užtikrina išmaniuosiuose miestuose veikiantis nemokamas, visiems prieinamas spartusis „Wi-Fi“ tinklas.
Bet išmaniojo miesto projektams gali trukdyti daugybė kliūčių, įskaitant susirūpinimą dėl duomenų valdymo. Išmaniojo miesto technologija sukuria didžiulį duomenų kiekį, o tada prireikia išskirtinių saugumo sprendimų. Sujungus gyvybiškai svarbias infrastruktūras, negalima pamiršti pažeidžiamumo, tenka investuoti į patikimus tinklus, kibernetinį saugumą. Investicijos į patikimas technologijas ir greitą ryšį yra pagrindinės „Smart City“ kūrimo priemonės. Pažangiųjų miestų evoliuciją padeda skatinti spartesnis naujų technologijų, įskaitant 5G ir debesų kompiuteriją, kūrimas.
Vis dėlto daugelio miestų sėkmė įgyvendinant išmaniąją infrastruktūrą yra daug didesnė už egzistuojančias kliūtis.
