Siekdama užtikrinti nuolatinį, ilgalaikiu planavimu pagrįstą kelių infrastruktūros finansavimą, Susisiekimo ministerija planuoja pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą.
Šioje srityje numatomus pokyčius numatoma pristatyti, diskutuoti ir aptarti su visomis suinteresuotomis šalimis šiandien prasidedančioje ministerijos viešojoje konsultacijoje, kuri vyks iki liepos 9 d.
„Kelių infrastruktūros finansavimas kasmet kelia daug klausimų ir ginčų, neretai sprendimams bandoma daryti politinį spaudimą. Norime sukurti paprastą, aiškią, skaidrią ir viešą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų administravimo sistemą, paremtą aiškiais kriterijais, rodikliais ir strateginiais dokumentais.
Tiek infrastruktūros valdytojams, tiek visuomenei turi būti aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tobulinant KPPP lėšų administravimą, visų pirma bus siūloma atsisakyti šiuo metu Biudžeto įstatyme Susisiekimo ministerijai suteiktos teisės didelę KPPP lėšų dalį skirti Seimo nustatytiems tiksliniams projektams.
Pvz., šiemet iš visos 531,6 mln. eurų KPPP sąmatos tokiems projektams tenka 145 mln. eurų. Šias lėšas skirsto ministerija, nebūtina laikytis KPPP finansavimo įstatyme nustatytų proporcijų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams, lėšas galima skirti politiniu sprendimu, be aiškių projektų atrankos kriterijų.
Taip pat siūloma atsisakyti kitų KPPP finansavimo išimčių, pačią sistemą darant paprastesne ir sudarant prielaidas KPPP vietinės reikšmės keliams skiriamos dalies tolygesniam paskirstymui tarp šalies savivaldybių. Keičiant tokią praktiką, siekiama depolitizuoti lėšų skirstymą.
Neatidedant lėšų išskirtinai tiksliniams projektams, visos KPPP sąmatos lėšos būtų skirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas, t. y. ne mažiau kaip 67 proc. KPPP biudžeto būtų skiriama valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams.
Siūloma atsisakyti 5 proc. programos biudžeto rezervo. Tai leis panaikinti praktiką, kai rezervo lėšos buvo tapusios savotiška atskira kelių finansavimo programa, o sprendimai dėl lėšų skyrimo buvo stipriai politizuoti.
Kiekvienai iš minėtų KPPP dalių numatoma nustatyti aiškius skirstymo kriterijus.
Planuojama sukurti ilgalaikę kelių plėtros strategiją, kuri leistų planuoti darbus valstybinės reikšmės keliuose.
Be to, numatoma taikyti vidutinės trukmės (trejų metų) KPPP finansavimo modelį, kuris numatytų artimiausių metų darbus, laiku atlikti viešuosius pirkimus ir taip neprarasti galimybės panaudoti keliams skiriamas lėšas.
Siekiant kuo efektyviau įgyvendinti KPPP pertvarką, rengiama viešoji konsultacija, kurioje kviečiami dalyvauti valstybės institucijų, savivaldybių, asociacijų, verslo organizacijų atstovai, ekspertai ir piliečiai.
Viešosios konsultacijos metu bus nagrinėjama, pagal kokius kriterijus ir kokiomis proporcijomis numatytas finansavimas vietiniams keliams turi būti skirstomas tarp 60 savivaldybių (šiuo metu pagal nuolatinių gyventojų skaičių (50 proc.) ir vietinės reikšmės kelių ilgį (50 proc.) savivaldybėje), pagal kokius kriterijus savivaldybės gautą KPPP finansavimą turėtų skirstyti vietiniams keliams, atrinkti projektus.
Taip pat bus svarstoma, kokiems vietiniams keliams savivaldybės turėtų teikti prioritetą, bei aptariami kiti savivaldybėms svarbūs kelių finansavimo klausimai.
Jau nuo šiandien iki liepos 9 d. laukiama suinteresuotų šalių pasiūlymų dėl KPPP pertvarkos. Pasiūlymus viešosios konsultacijos metu prašoma siųsti el. p. konsultacijos@sumin.lt.
